Gyvenimas

2021.01.20 21:00

„Su niekuo nekontaktavau, bet susirgau COVID-19“: kodėl kartais atrodo, kad užsikrėtėte namuose?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.01.20 21:00

Kaip nutinka, kad kontaktų neturėję, namie visą laiką sėdėję žmonės ima ir suserga COVID-19? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas pažymi – 100 proc. izoliacija neįmanoma. Tačiau netiesa, jei galvojate, kad užkratas gali jus pasiekti per ventiliacijos angas iš kaimynų – tokia galimybė nereali.

Gyvenate daugiabutyje. Jeigu kaimynas rūko virtuvėje ar vonioje, kvapą užuodžiate ir jūs, o jeigu tas kaimynas susirgs COVID-19, ar gali jo iškvepiamas virusas tais pačiais kanalais atkeliauti ir pas jus? Ar galima susirgti COVID-19 liekant namuose?

„Niujorke daugiau nei 100 ligoninių atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai apklaustų pacientų tikino nėję iš namų. Jie nesupranta, kaip užsikrėtė, tad ar gali virusas iki mūsų ateiti, jeigu mes niekur neiname? Ar šis koronavirusas turi šansų išgyventi aplinkoje tiek laiko, kad vamzdžiais, ventiliacijos angomis užkrėstų kaimynus?“ – kalba daktaras.

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė pažymi, kad pagrindinis viruso plitimo būdas yra per artimą sąlytį su sergančiu asmeniu – būtent taip virusas plinta.

Klauskite daktaro. Ekspertai atsako: ar įmanoma COVID-19 susirgti neišėjus iš namų?

„Virusas plinta oru per iškvepiamus kvėpavimo takų sekreto lašelius. Juos dažniausiai sergantis žmogus iškvepia kosėdamas, čiaudėdamas, kalbėdamas ar tiesiog iškvėpdamas orą. Tokiu būdu virusas pasklinda ore, jo įkvėpus galima užsikrėsti ir tai yra dažniausias užsikrėtimo būdas.

Deja, yra galimybė užsikrėsti ir per aplinkos daiktus, kai sergantis žmogus, nesilaikydamas kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, paskleidžia virusą, kuris nusėda ant daiktų. Sveikas žmogus, palietęs tokį daiktą, o po to palietęs savo akis, nosį, veidą, gali užsikrėsti, tačiau tai nėra pagrindinis užsikrėtimo būdas. Jis galimas, bet jis tikrai ne pagrindinis.

Kalbant apie viruso plitimą labai svarbus atstumas, kuriuo jis gali pasklisti. Saugus atstumas, kurį mes įvardijame, yra 2 metrai. Jeigu laikomės saugaus 2 metrų atstumo, galimybė užsikrėsti yra nedidelė, o viruso plitimas per vamzdžius ar ventiliacijos angas nėra galimas“, – tikina epidemiologė.

Virusui reikalingas gyvas organizmas tam, kad jis galėtų išgyventi ir daugintis. Paskleidus virusą aplinkoje jis nusėda ant paviršių, bet ant jų gali išbūti neilgą laiką. Palaipsniui viruso koncentracija ant paviršių mažėja ir ji yra nebepakankama, kad žmogus galėtų užsikrėsti. Kitas dalykas – jau minėtas pasklidimo atstumas, kuris nedidelis. Tad tokia galimybė, kad būtų galima, pavyzdžiui, kosint prie ventiliacijos angos tikėtis užkrėsti kaimyną, nereali, sako L. Ašoklienė.

Užsikrėtimo galimybės nuo pakuotės ar siuntinio, ar per maistą nėra. Bet rizika – taip, nes ji priklauso nuo žmogaus, kuris atnešė maistą.

Paklausta, ar Lietuvoje pasitaikė atvejų, kad žmogus užsikrėtė be kontakto, specialistė teigia, kad visada apie 30 proc. pacientų sako, kad tikrai nežino, kur užsikrėtė, lyg niekur nėjo ir su niekuo nesusitiko, aplinkoje užsikrėtusių irgi nebuvo. Tad kaip nutinka, kad kontaktų neturėję, namie visą laiką sėdėję žmonės ima ir suserga?

Kodėl gali atrodyti, kad užsikrėtėte namuose?

1. 100 proc. izoliacija neįmanoma

„Likti namuose yra vienas dalykas, tačiau 100 proc. izoliuotis nuo išorinio pasaulio yra kitas. Bent retkarčiais tikriausiai tenka išeiti į vaistinę, parduotuvę, dar kažkur“, – svarsto A. Unikauskas.

O kokie šansai užsikrėsti užsisakant maistą į namus ar gaunant siuntinius? Anot L. Ašoklienės, nėra rekomenduojama pristatytą maistą ar siuntinius dezinfekuoti, tačiau išpakavus gautus daiktus ar produktus būtina nusiplauti rankas.

„Lygiai taip pat būtina nusiplauti rankas prieš vartojant maistą, tai irgi labai svarbu. Visgi užsikrėtimo galimybės nuo pakuotės ar siuntinio, ar per maistą nėra. Bet rizika – taip, nes ji priklauso nuo žmogaus, kuris atnešė maistą.

Gali būti taip, kad asmuo galbūt nejaučia simptomų ar į juos nekreipia dėmesio ir dirba. Kitas dalykas, galbūt jis blogai dėvi kaukę, galbūt asmuo, kuris pasiima maistą, irgi yra be kaukės. Tai tie rizikingi veiksniai, kuriuos reikia įvertinti“, – pasakoja epidemiologė.

2. Liga pasireiškė praėjus inkubaciniam periodui

Dar vienas dalykas, dėl ko gali atrodyti, kad susirgote sėdėdami namuose, tai COVID-19 inkubacinis laikotarpis.

„Užsikrėtus simptomai nebūtinai pasireiškia iš karto. Dažnai sakoma taip: 2 savaites išbuvau ir man viskas gerai. Bet yra tokių įrodymų, kad tai nebūtinai 2 savaitės, tai gali būti 30 dienų, vos ne 40-imt. Tai reti atvejai, bet tada žengiame į tikimybių teorijos sritį, o kai eina kalba apie tikimybių teorijas, tai reiškia, kad gali įvykti bet kas“, – komentuoja A. Unikauskas.

Inkubacinis laikotarpis – tai laikotarpis nuo kontakto iki simptomų pasireiškimo. COVID-19 inkubacinis laikotarpis yra nuo 2 iki 14 dienų.

„Žmogus virusą dažniausiai išskiria, kai jam pasireiškia simptomai, bet jis gali virusą išskirti ir bent porą dienų iki simptomų pasireiškimo. Kitas dalykas, žmonės dažniausiai suserga 5–7 dieną po kontakto. Tuo tarpu kai kurie suserga vėliau, 10–14 dieną“, – pažymi laidos viešnia.

Plačiau – sausio 18 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite

Klauskite daktaro. Ekspertai atsako: ar įmanoma COVID-19 susirgti neišėjus iš namų?