Gyvenimas

2021.01.24 08:49

Dietologas: stintos – omega-3 bomba, bet kepdami aliejuje jų naudą tiesiog nušluojame

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.01.24 08:49

Stintose yra tos pačios cheminės medžiagos kaip agurkuose, ančiuviuose, net manguose ir arbūzuose – būtent ji lemia specifinį žuvelių kvapą, neretai lyginamą su agurkų kvapu. Stintose gausu ypač naudingų omega-3 riebalų rūgščių, o šių žuvų suvalgius 100 gramų organizmas aprūpinamas visa nervų sistemai reikalingo vitamino B12 paros norma. Tiesa, kepdami stintas aliejuje, jų naudą tiesiog nušluojame, sako gydytojas dietologas.

Omega-3 riebalų rūgščių užtaisas

Lietuvos žvejai mėgsta jas gaudyti, o žuvies mėgėjai – valgyti. Jų garbei nuo 2004 metų Palangoje rengiama šventė, per kurią, kalbama, suvalgoma daugiau nei 5 tonos žuvelių. Stinta – lietuvių pamėgta jūrinė žuvis, kuri pelnytai gali būti vadinama omega-3 riebalų rūgščių ir vitamino B12 užtaisu.

„Kalbant apie naudą, pirmiausia reikėtų išskirti omega-3 riebalų rūgštis. Jų žmonės neretai stokoja, tad trūkumą gydytojai dažnai rekomenduoja kompensuoti omega-3 maisto papildais. Stintose itin gausu omega-3 riebalų rūgščių – 100 gramų stintų (grynos žuvies be kaulų) jų yra beveik gramas. Tai išties įspūdingas kiekis, mat žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti 2–3 gramus omega-3 riebalų rūgščių“, – portalui LRT.lt sako gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Pasak gydytojo dietologo, omega-3 riebalų rūgščių, liaudyje neretai vadinamų žuvų taukais, teigiamas poveikis sveikatai yra vienas labiausiai pagrįstų mokslu.

„Omega-3 riebalų rūgštys – vienos labiausiai ištirtų medžiagų, padedančių kovoti su uždegimais. Tai geriausia apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų, šios riebalų rūgštys taip pat saugo nuo imuniteto nusilpimo, padeda kovojant tiek su virusiniais, tiek su kitokio pobūdžio susirgimais. Omega-3 gelbėja kovoje su autoimuninėmis ligomis, skatina žaizdų gijimą, rūpinasi bendra ląstelių struktūra“, – vardija E. Grišinas.

100 gramų stintų – visa vitamino B12 paros norma

Stinta – liesa žuvis, turinti mažai riebalų, todėl yra kokybiškas baltymų šaltinis. Be omega-3 riebalų rūgščių, stintose taip pat gausu seleno, vitamino B12. Šio vitamino 100 gramų stintų yra daugiau nei rekomenduojama visos paros norma. Vadinasi, suvalgius 100 gramų stintų tą dieną nebūtina valgyti kitų B12 turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, jautienos.

„Vitaminas B12 itin naudingas nervų sistemai, geležies apykaitai. Stokojant vitamino B12, žmonėms, nevalgantiems gyvūninės kilmės maisto produktų, gali pasireikšti anemija, vadinamoji mažakraujystė. Beje, stintos dėl jose esančio seleno itin naudingos moterims, ypač turinčioms problemų dėl skydliaukės, sergančioms hipotiroze, autoimuninėmis skydliaukės ligomis. Selenas veikia kaip antioksidantas ir pagalbininkas mūsų skydliaukės veiklai“, – paaiškina gydytojas dietologas.

Anot jo, stintos yra natūralus produktas, kuriuo paįvairinti savo mitybą pravartu kiekvienam. „Nereikėtų kaskart rinktis, pavyzdžiui, lašišos ar upėtakio. Žuvų pasiūla Lietuvoje yra didesnė, nei įsivaizduojame, o stintos – gerųjų maistinių medžiagų, padedančių palaikyti bendrą sveikatą, šaltinis“, – pažymi E. Grišinas.

Nors gydytojas dietologas sutinka, kad stintose dėl jūrų užterštumo esama toksinų, jų yra ir kitose žuvyse, net ir taip giriamose lašišose.

„Ko gero, dėl didelės taršos dabar vandenyse sugautos žuvys nebėra tokios kokybiškos, kokios buvo prieš 20–30 metų, bet šio aspekto nenorėčiau akcentuoti, mat kalbame apie žalos sveikatai nedarantį toksinų kiekį“, – sako gydytojas dietologas.

Kepdami stintas naudą tiesiog nušluojame

Didžiausia bėda gydytojas dietologas laiko bene dažniausią stintų ruošimo būdą – kepimą aliejuje. Tokiu būdu ruošiant stintas gerosios jų savybės tiesiog nušluojamos, įsitikinęs E. Grišinas.

„Ko gero, dažniausiai stintos valgomos ne dėl gerųjų savybių, o dėl kulinarinio potyrio, susijusio ir su mūsų šalies tradicijomis, kurioms skirta kiekvieną žiemą pajūryje vykstanti stintų šventė. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad stintų kepimas įkaitintame aliejuje tikrai nėra geriausias gaminimo būdas.

Kepamos stintos nepraranda visų naudingųjų maistinių medžiagų, tačiau su aliejumi gauna labai daug sočiųjų riebalų rūgščių. Taigi, valgant keptas stintas gerosios jų savybės gali būti tiesiog nušluotos. Tokiu būdu paruoštas patiekalas suteiks ne tiek omega-3 riebalų rūgščių, kiek sočiųjų riebalų rūgščių“, – įspėja E. Grišinas.

Yra įvairių stintų ruošimo būdų: galima jas kepti, rūkyti, marinuoti, virti sriubą. Kurį rinktis – skonio reikalas, tačiau galioja viena taisyklė, sako gydytojas dietologas: „Kuo mažiau pridėtinių medžiagų maisto produkto gamyboje, tuo jis bus sveikesnis. O kuo produktas grynesnis, tuo geriau mums.“

Keptų stintų – ne daugiau 100 gramų

Per dieną suvalgyti rekomenduojamas stintų kiekis priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, mitybos raciono, produktų pasirinkimo ir pan. Visgi pagrindinis principas, kuriuo reikėtų vadovautis, – mitybos įvairovė, sako gydytojas dietologas.

„Stintos yra baltymų šaltinis, tačiau ne vienintelis, todėl, palaikant įvairovę, per dieną pakaktų suvalgyti 100–150 gramų stintų, mitybą papildant kitais baltymų šaltiniais: mėsa, kitos rūšies žuvimi, pieno produktais, augalinės kilmės maisto produktais. Jeigu renkamasi valgyti aliejuje keptas stintas, manyčiau, tikrai pakaktų 100 gramų“, – nurodo E. Grišinas.

Renkantis stintas, svarbiausia išsiaiškinti, ar jos šviežios ir kiek laiko guli ant prekystalio. Paprastai stintos gaudomos žiemą – tikėtina, kad šiuo metu stalą pasieks šviežesnės žuvelės.

Jeigu stintų nemėgstate, bet norite aprūpinti organizmą jose esančiomis naudingosiomis medžiagomis, galite rinktis bet kokią kitą baltą, raudoną ar riebią žuvį. Pasak gydytojo dietologo E. Grišino, visų žuvų sudėtis ir vertė gana panaši.

Kodėl kvepia agurkais?

Stintos išsiskiria išvaizda: pailga forma, blizgia sidabro spalva. Tiesa, bene išskirtiniausias šių žuvelių bruožas – specifinis kvapas, neretai prilyginamas agurkų kvapui. Kaip teigia gydytojas dietologas E. Grišinas, stintos skleidžia panašų į agurkų kvapą todėl, kad joje randama tos pačios medžiagos.

„Stintose yra tos pačios cheminės medžiagos, kurios esama agurkuose, taip pat manguose, arbūzuose, ančiuviuose. Būtent ši cheminė medžiaga, susidariusi iš linoleno riebalų rūgšties, stintoje ir primena agurkų ataskonį“, – paaiškina E. Grišinas.

Taip pat skaitykite