Gyvenimas

2021.01.19 21:56

Kaip atskirti alerginę slogą ir slopinti alergijas?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.01.19 21:56

Nenumokite ranka į alergijas: alergiškų žmonių skaičius pasaulyje jau viršija milijardą, o iki 2050 metų skaičius gali paaugti 4 kartus, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako profesorė Jurgita Plisienė. Kad jus kankina ne įprasta sloga, o alerginė, išduoda ir nosies gleivinės, ir pačių gleivių spalva, ir ligos trukmė, o padėti sau galima ne tik vengiant alergenų, bet ir tinkamai plaunant nosį.

Šaltuoju sezonu atsikvepiate lengviau: nors ir šalta, o dangus visada pilkas, bent jau nekankina alergijos. Deja, bet nei rudenį, nei žiemą alergijos niekur neišnyksta, be to, apie jas reikėtų galvoti būtent dabar, o ne pavasarį. „Dabar pats geriausias metas gydyti savo alergijas“, – tikina J. Plisienė.

Laidoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė, gydytoja alergologė Jūratė Staikūnienė pasidalijo mintimis apie keletą visuomenėje populiarių mitų apie alergijas.

Alergija nėra liga

Kai kurie mano, kad alergija yra liga, tačiau, pasak J. Staikūnienės, alergija yra labiau būsena, kuri pasireiškia įvairiomis ligomis. „Neretai alergija gali kurį laiką apskritai nepasireikšti, žmogus net nežino, kad yra alergiškas, todėl visą laiką teisingiau sakyti, kad tai yra būsena“, – komentuoja alergologė.

Apie alergijas reikia galvoti ne tik pavasarį, bet ir žiemą: gydytoja išskiria tris efektyviausius jų slopinimo būdus

Alergiškas gali būti ir jūsų šuniukas ar katinėlis

Nebūtinai mes galime būti alergiški šuniui ar katinui – ir patys gyvūnai gali būti alergiški nebūtinai mums, bet ir, pavyzdžiui, maistui. Yra tokių augintinių, kurie serga odos alergija, egzema, astma, alergine sloga, tikina pašnekovė.

Pats stipriausias katės alergenas yra seilėse. Visos katės mėgsta praustis ir palieka tuos alergenus ant savo plaukų. Deja, nėra tokių nei šunų, nei kačių veislių, kurios nesukeltų alergijos.

Trumpaplaukiai naminiai gyvūnėliai irgi sukelia alergiją

„Tai iš tikrųjų didžioji diskusija, kuri dažnai vyksta tarp paciento ir alergologo, kai pacientas bando įtikinti alergologą, kad jo augintinis tikrai jo nealergizuoja arba jis neturi plaukų, tačiau iš tiesų pats stipriausias katės alergenas yra seilėse. Visos katės mėgsta praustis ir palieka tuos alergenus ant savo plaukų. Deja, nėra tokių nei šunų, nei kačių veislių, kurios nesukeltų alergijos. Yra mažiau, yra daugiau alergiją sukeliančių, bet iš esmės visos sukelia alerginę reakciją“, – pasakoja J. Staikūnienė.

Alergija gali būti perduodama bučiniu

„Tai dažniausiai alergija maistui. Yra liūdnų atvejų, kai paauglė patyrė staigų anafilaksinį šoką, kuris baigėsi mirtimi. Vaikinas pabučiavo merginą, kuri buvo labai alergiška žemės riešutams“, – kalba laidos viešnia.

Norint išvengti alergijų reikia keisti gyvenimo būdą

Visą laiką žymiai paprasčiau išgerti vieną ar dvi tabletes ir žymiai sudėtingiau pakeisti gyvenimo būdą, tačiau būtent tai gali padėti išvengti alergijos. Anot alergologės, žmogus turi išmokti gyventi su alergija, nes tokia būsena lydės visą gyvenimą – reikia išmokti su ja susidraugauti.

Kaip atskirti alerginę slogą nuo įprastos?

1. Nosies gleivinė

J. Staikūnienė sako, kad sveika nosies gleivinė yra rožinės spalvos, o peršalus, kadangi daug kraujo priteka į nosies gleivinę, ji parausta. Esant alergijai lėtinis uždegimas, kuris dažnai būna sukeltas tam tikrų ląstelių, vadinamų eozinofilais, užsitęsia, tos ląstelės sąlygoja melsvą gleivinės spalvą. „Blyški, melsvo atspalvio nosies gleivinė yra klasikinis alerginės slogos simptomas“, – teigia gydytoja.

2. Gleivės

Alerginei slogai būdingos skaidrios, skystos ir vandeningos gleivės. Kartais sakoma, kad tiesiog teka vanduo. „Peršalus turime tirštą besikeičiantį sekretą. Jis iš pradžių gali būti gelsvas, po to – net žalsvos spalvos, kuri mums primena, kad turbūt yra prisidėjusi infekcija“, – aiškina ji.

3. Čiaudulys

Alergijai būdingas priepuolinis čiaudulys, čiaudima daug kartų, serijomis, ypač įkvėpus alergenų, dirginančių medžiagų.

Įvairiomis alerginėmis ligomis sergančių žmonių skaičius pasaulyje viršija milijardą, o iki 2050 metų, prognozuojama, skaičius gali paaugti keturgubai, siekti net 4 milijardus.

4. Laikas

„Trukmė yra tas simptomas, kuris ir padeda mums atskirti, ar tai peršalimo, ar alerginė sloga, nes mes visi turbūt gerai žinome, kad peršalimo sloga, kuri yra sukelta virusų, baigiasi per 7 dienas. Jeigu didesnių komplikacijų neįvyksta, po 7 dienų žmogus sveikas, toliau nebejaučia jokių simptomų. Kai sloga trunka savaitėmis, mėnesiais ar net metus be pertraukų, tai visada galvokime apie alerginę slogos kilmę“, – komentuoja J. Staikūnienė.

Kaip kovoti su alergijomis ir kaip jų išvengti?

Laidoje alergologė taip pat papasakojo apie tris efektyviausius alergijų gydymo ar bent jau jų slopinimo būdus.

1. Alergenų vengimas

Labai svarbu žinoti, koks alergenas sukelia alergiją, nes tik žinant galima patarti, kaip to alergeno išvengti. Būtina kreiptis pagalbos į gydytoją alergologą, kuris nustatys, kam vis dėlto esate alergiškas.

„Yra būdų, kurie yra ir nepavojingi, ir neskausmingi, ir greitai atliekami, tai yra odos dūrio mėginiai arba kraujo tyrimas. Galime patvirtinti 100 proc., ar tas alergenas sukelia alergiją, ar ne“, – tikina pašnekovė.

2. Nosies plovimas

„Įrodyta, kad nosies plovimas gali sumažinti alerginės slogos simptomus, tik labai svarbu žinoti, su kuo plauti nosį ir kaip ją plauti, tai jums visada patars specialistas. Pirma taisyklė – reikia plauti su izotoniniu tirpalu, su tirpalu, kurio koncentracija tokia, kokia yra mūsų organizmo skysčiuose.

Nosies plovimas pašalina alergenus, susikaupusias medžiagas, kurios išsiskiria uždegimo metu ir tą uždegimą dar labiau didina, apvalo nosies gleivinę, atgaivina nosies gleivinės ląsteles, kurios irgi sugeba apsivalyti ir apsiginti nuo alergenų“, – pasakoja ji.

3. Imunoterapija

Alergenų imunoterapija – senas ir veiksmingas alergijos kontroliavimo būdas. Daugiau nei prieš 110 metų mokslininkai pradėjo taikyti imunoterapiją klinikinėje praktikoje ir pastebėjo, kad leidžiant alergenus, pavyzdžiui, žiedadulkių, žiemą sumažėja žmogaus jautrumas jiems vasarą.

„Tai yra organizmo nujautrinimas, kai mes pripratiname žmogaus imunines ląsteles nereaguoti į alergeną. Bet reikia laikytis tam tikrų taisyklių, tai yra žinoti, kuris alergenas sukelia alergiją, žinoti, kaip tai daryti. Tai yra standartizuoti preparatai, tam tikros gydymo schemos, kurios padeda žmonėms pasiekti organizmo nujautrinimą“, – kalba J. Staikūnienė.

Vis dėlto imunoterapiją galima taikyti ne visais alergijos atvejais, tačiau esant alerginei slogai, alerginei astmai ir alerginei reakcijai, kurią sukelia bitės, vapsvos įgėlimas, pasak alergologės, galima veiksmingai sumažinti jautrumą alergenui ir netgi išgelbėti gyvybę.

„Įvairiomis alerginėmis ligomis sergančių žmonių skaičius pasaulyje viršija milijardą, o iki 2050 metų, prognozuojama, skaičius gali paaugti keturgubai, siekti net 4 milijardus. Nenumokite ranka į alergijas ir jūsų gyvenimo kokybė pagerės“, – sako J. Plisienė.

Plačiau – gruodžio 16 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Apie alergijas reikia galvoti ne tik pavasarį, bet ir žiemą: gydytoja išskiria tris efektyviausius jų slopinimo būdus