Gyvenimas

2021.01.20 09:43

Ką veikti su vaikais net ir nutirpus sniegui: nuotraukų medžioklė, muilo burbulai ir kitos veiklos

LRT.lt2021.01.20 09:43

Pradinukus auginantiems tėvams nuotolinio mokymo metu teko nemažai ugdymo pareigų – sužiūrėti pamokų laiką, atliekamus namų darbus, paaiškinti sunkiau suprantamus dalykus. Tačiau vietoje to, kad tėvai būtų vien „pamokų prižiūrėtojais“, galima pasitelkti žaidimų ir eksperimentų idėjas, tinkančias ne tik laisvalaikiui, bet ir pamokų turiniui, ypač jei tėvai norėtų paįvairinti namų darbus.

Idėjomis ir patarimais, ką veikti namuose ir lauke, kol yra sniego ir net kai jis ištirps, UAB „Šviesa“ pranešime žiniasklaidai pasidalino Nomeda Kasperavičienė, VšĮ Šiaurės licėjus pradinio ugdymo vadovė ir vadovėlių autorė bei Simonas Šabanovas, švietimo ekspertas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras ir Vilniaus universiteto dėstytojas.

„Įdomios ir įtraukiančios mokymo(si) veiklos – tai sėkmingo formalaus, neformalaus ir informalaus ugdymo(si) derinimas. Juk kai užsiėmimai įtraukia, tuomet net laikas prabėga nejučia. Susidomėję vaikai nebijo klysti, eksperimentuoti ir mokytis iš padarytų klaidų. Prisiminkime ir save, juk iš sudominančių, gerus jausmus bei aktyvų procesą suteikiančių veiklų išmokome daugiausia gebėjimų.

Todėl skatinkime vaikus domėtis viskuo, kad vyksta aplinkui. Kodėl einant per sniegą jis traška? Kokio dydžio senis besmegenis ir kiek laiko truks man jį pastatyti? Kokios geometrines formas jame galime atrasti? Kiek laiko užtruks pastatyti sniego pilį? O kaip žiemoja gyvūnai? Visi šie klausimai skatina norą domėtis ir sužinoti“, – teigia S. Šabanovas.

Ką dar galime nuveikti lauke?

Pedagogė N. Kasperavičienė išduoda paslaptį, kad vaikams, ypač pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo mokiniams, visuomet patinka užduotys, kuriose yra netikėtumo ir atradimo. Pakvietus vaikus kartu daryti eksperimentus, surasti namuose ar lauke paslėptą lobį ar kartu kepti pyragą, mažieji su malonumu prisijungs.

Ypač daug džiaugsmo vaikams ir suaugusiems suteikė iškritęs sniegas – nuo žiemos pramogų neatbaidė net paspaudęs šaltukas. Tačiau ar žinote, kad su sniegu galima nuveikti kur kas daugiau nei lipdyti senį besmegenį ar čiuožti nuo kalnelių?

„Žinoma, važinėtis rogutėmis išties smagiausias vaikų užsiėmimas, bet jei norisi tai paversti dar įdomesniu žaidimu, pasidarykite kalno apačioje vartus ar ant šlaito sudėliokite kėglius ir čiuoždami surinkite juos. O kai vaikai pavargs važinėtis arba jei šalia namų nėra kalnų, galima pasistatyti sniego rūmus ar kitokį sniego namelį su langais ir durimis. Žinoma, šio žaidimo eiga priklauso nuo oro, statytojų skaičiaus ir kantrybės, bet rezultatas visada būna stulbinantis“, – teigia N. Kasperavčienė.

Pasak pedagogės, dar viena smagi kūrybinė užduotis – piešti akvarele ant sniego purškiant dažus purkštuvu ar buku švirkštu. Taip pat mažiesiems labai patinka tiesiog kepti sniego pyragus ir juos nudažyti.

„Dar viena puiki užduotis, kuri labai patinka mano vaikams – pūsti muilo burbulus. Tai nėra taip paprasta, tačiau smagu. Žemesnėje nei 0 laipsnių temperatūroje burbulai greitai sustingsta, o jei jis pagauna snaigę, atsiranda ir raštai. Vaikai visada nustemba pamatę tokį vaizdą ir nori kurti drauge. O jei išeitumėte su vaikais pasivaikščioti į parką ar mišką, būtinai patyrinėkite sniege paliktus miško gyvūnų pėdsakus“, – pataria ugdymo vadovė.

O jei ištirps sniegas...

Jei taip netyčia nutiktų, kad sniegas ištirps, o iki pavasario – dar toli, N. Kasperavičienė kviečia nenusiminti ir kiekvienam žygiui į lauką suteikti tikslą.

„Prieš išeidami su vaiku pasivaikščioti susitarkite – kur eisite, ką veiksite. Tikslo turėjimas visada teigiamai nuteikia vaikus. Pavyzdžiui, einame į parką pakabinti laukiniams paukščiams lesalo. Važiuojame į mišką patyrinėti, kuo skiriasi eglės ir pušys, apžiūrėti jų spyglius, kankorėžius. Nealergiškiems vaikams net tiktų paragauti eglės ar pušies spyglio ir patirti, kad jis turi kartumo, ir rūgštumo, mat yra turtingas vitaminu C. Vėliau, grįžus iš lauko net galima surengti degustaciją ar užsiplikyti spyglių nuoviro“, – sako N. Kasperavičienė.

Pasak pedagogės, dar viena labai įdomi ir vaikus įtraukianti užduotis yra nuotraukų medžioklė. Šiam žaidimui reikalingas fotoaparatas, galintis būti ir telefone, o su vaiku susitariama, kad pasivaikščiojimo eisite jau žinomu taku ar keliu, bet ieškosite to, ko vaikas dar nebuvo matęs ar pastebėjęs seniau. Šis žaidimas lavina vaikų pastabumą ir atradimo džiaugsmą.

Panašių veiklų, kurias galima atlikti namuose ir lauke, pavyzdžių su vaizdingais paaiškinimais galima rasti smagiosios edukacijos ir eksperimentų knygelėse, pavyzdžiui autorės Liz Lee Heinecke „STEAM. Eksperimentai“ (leidykla „Šviesa“).

Mažesniems, mokyklos dar nelankantiems vaikams tiks „PYKŠT ir POKŠT eksperimentai“ (autorės Laura Bajoriūniene ir Asta Urbonė). Pagal atskirus metų laikus yra parengtos „Eksperimentai kiekvienai dienai“ knygelės (autorė Anita van Saan). Anglų kalboje trumpinys STEAM reiškia mokslą, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (angl. science, technology, engineering, arts, mathematics) ir visame pasaulyje žymi leidinius su įvairiais edukaciniais žaidimais bei eksperimentais.

Kartu ugdykime vaikų savarankiškumą ir atsakingumą

Kai vaikai imasi eksperimentų, tėvai kartais nerimauja – ar tik neteks po to plauti grindų? Švietimo ekspertas S. Šabanovas pataria pirmiausia atsakyti sau į klausimą, ar mes patys mokėmės ir išmokome be klaidų ir bandymų?

„Prisiminkime savo vaikystę, nes tikrai buvo įdomių įvykių, po kurių reikėjo daryti kažką panašaus kaip „plauti kartu su tėvais virtuvę“! Vis tik kokios tai įsimintinos ir svarbios patirtys, jeigu jas prisimename ir dabar. Argi tai ne efektyvus įvairių gebėjimų įgijimas? Juk net išmokti plauti virtuvę yra svarbus įgūdis!

Žinoma, įvairūs eksperimentai, STEAM veiklų pradžia turėtų būti atliekama kartu su tėvais, nes taip apsibrėšite pagrindinius susitarimus. Po to tėvai turėtų po truputį vis mažinti savo dalyvavimą kaip organizatoriai ar pagrindiniai vykdytojai, kad skatintų vaikų savarankiškumą ir iniciatyvumą. Svarbiausia – visada prisiminti, kad pabaigus veiklą, susitvarkymas yra komandinis darbas ir reikia vienas kitam padėti, nepalikti netvarkingos erdvės.

S. Šabanovas tikina, kad įvairius eksperimentus atlikti saugiai įmanoma tik pagal susitarimus ir parodytą pavyzdį bei aptartą užduočių medžiagą ir galimus netinkamus nutikimus. Pasak jo, svarbu su vaikais bendrauti, bendradarbiauti, ugdyti savarankiškumą ir iniciatyvumą, bet visada pasikalbėti ir aptarti – tai sėkmės raktas eksperimentinėse namų ir lauko veiklose.

Amžius nesvarbus – visi esame vaikai

Gali kilti klausimų, ar tokiems mokslo žaidimams yra amžiaus riba ir ar galima būtų sudominti net paauglį? Pasak S. Šabanovo, dalis vaiko glūdi kiekviename iš mūsų, nesvarbu, kokio amžiaus bebūtume.

„Vaikai, paaugliai, tėvai, seneliai, mokytojai – mes patys nejučia įsitraukiame į tokias veiklas, bet kartais bijome tai parodyti ir pripažinti! Todėl nėra amžiaus ribos, kada mes mokomės, įsitraukiame, eksperimentuojame ir jaučiame malonumą tai darydami.

Jeigu paauglys atsisako tai daryti – pagudraukime ir į veiklą, atliekamą su jaunesniu broliu, sese ar seneliu nejučia įtraukime ir jį. Galbūt tiesiog prireiks jo pagalbos palaikyti indelį? O veiklas lauke galima net planuoti į ateitį – pasižiūrime orų prognozę ir pagal ją numatome veiklas. Įdomiausia kai viską atliekame kartu“, – teigia S. Šabanovas.

Svarbi eksperimentų dalis – refleksija

Švietimo ekspertas primena, kad daugelio mokykloje mokomų dalykų galima sujungti ir mokyti(s) žaidimų ir eksperimentų pavidalu, bet svarbu nepamiršti, kad juos reikia po to apibendrinti ir paklausti vaikų, ką naujo jie patyrė, išmoko ir ką kitą kartą darytų kitaip?

„Refleksija, apibendrinimas ir paaiškinimas vaikams mokantis yra ypač svarbu. Nepamirškime, kad tokios veiklos yra tik vienas iš mokymosi būdų, tad svarbu derinti įvairias priemones, veiklas, įvairius metodus, kad jie nenusibostų ir būtų efektyvūs.

Ypač dabar, kai mokytojai negali gyvai pabendrauti su vaikais, tėvų pagalba ir edukacinių eksperimentų gudrybės gali padėti išlaikyti vaikų smalsumą, gerą nuotaiką ir puikius santykius su tėvais“, – sako S. Šabanovas.