Gyvenimas

2021.01.19 13:09

Pandemija nesustabdė tarptautinės savanorystės: Telšiuose į užsieniečius žvelgė įtariai, bet galiausiai priėmė

LRT.lt2021.01.19 13:09

Pandemija, nors ir sukūrusi fizinę distanciją, itin paskatino emocinio, socialinio artumo siekimą – norą padėti vieni kitiems, jaustis grupės dalimi. Todėl bendruomeninės veiklos, savanorystė įgijo dar didesnę reikšmę, sulaukė daugiau dėmesio.

Tą patvirtina ir ES programą „Europos solidarumo korpusas“ Lietuvoje administruojančios agentūros direktorė Guoda Lomanaitė, rašoma Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros pranešime žiniasklaidai.

Programa Lietuvoje veikia jau kelerius metus ir pastaraisiais metais jauni žmonės jungėsi ypač aktyviai, nepaisydami pandemijos iššūkių.

Tarptautinės savanorystės paradoksas

Programa „Europos solidarumo korpusas“ skirta 18–30 m. jauniems žmonėms visoje Europoje ir ja skatinamas jaunimo prisidėjimas prie tarptautinėms ar vietinėms bendruomenėms aktualių problemų sprendimo, bendruomenių stiprinimo.

Jauni žmonės, pasitelkdami programą, gali savanoriauti ir, kaip teigia G. Lomanaitė, dažniausia tą daro įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, kurias renkasi pagal savo domėjimosi sritį, galimybes: „Pavyzdžiui, vieni savanoriaudami padeda vaikams, seneliams, neįgaliesiems, kiti rūpinasi gyvūnais, dar kiti padeda organizacijoms kasdieninėje veikloje – organizuoja renginius, rūpinasi organizacijos įvaizdžiu ar prisideda prie administracinių darbų.“

Išskirtinumas tas, kad, skatinant jaunų žmonių tarpkultūrinį pažinimą, minėta programa remia savanorystę užsienyje – ir būtent tai pandemijos laikotarpiu tapo iššūkiu. „Kai pasaulį sukaustė keliavimo apribojimai, tarptautinė savanorystė tapo paradoksu – viena vertus – labai svarbi ir reikalinga, tarptautinį bendrumą kurianti veikla, kita vertus – kiekvienas atvykėlis kurį laiką buvo matomas kaip grėsmė, – pasakoja G. Lomanaitė. – Dalis norinčių negalėjo pradėti savanoriškų veiklų, tačiau dalis, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, vis tik tapo tarptautiniais savanoriais – ir stengėsi būti naudingi, padėti įvairiais būdais.

Pavyzdžiui, į Telšių jaunimo centrą atvykę savanoriai iš užsienio nešiojo maisto paketus seneliams, apsaugos priemones – kaukes, pirštines, dezinfekcinį skystį – socialiai pažeidžiamoms šeimoms, organizavo įvairius nuotolinius renginius, dalyvavo akcijoje gydytojams pagerbti – spalvino bijūnų žiedus ir dalijo gyventojams, kad šie prisiklijuotų prie savo butų langų.

Savanoriai pasakoja, kad vietiniai gyventojai iš pradžių įtariai žvelgė į atvykėlius, bet matydami pastangas, norą būti bendruomenės dalimi, galiausia juos priėmė. Savanorystė – tarptautinė ar vietinė, paties ar kitų – yra pavyzdys, leidžiantis suprasti, kad vis tik bendradarbiaudami mes galime daugiau, geriau nei atsiribodami. Pandemijos kontekste tai dar labiau išryškėjo.“

Auga jaunimo įsitraukimas į vietos bendruomenes

Šalia tarptautinės savanorystės – programa „Europos solidarumo korpusas“ remia ir jaunų žmonių iniciatyvas, stiprinančias vietos bendruomenes. „Jaunimas patys sugalvoja ir įgyvendina projektus savo gyvenamoje aplinkoje – organizuoja įvairius renginius, diskusijas, mokymus, – teigia G. Lomanaitė. – Per 2019 m. Lietuvoje jaunuoliai pateikė 30 tokių projektų idėjų, o per 2020 m. – net 74. Tai rodo, jog didėja jaunų žmonių domėjimasis jų aplinkos reikalais, jie nori aktyviau įsitraukti, būti bendruomenių dalimi arba netgi patys jas burti. Dažniausi įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių jaunų žmonių tikslai, kurių jie siekia savo įgyvendinamais projektais – bendruomenių stiprinimas, jų narių įgūdžių ugdymas, dėl įvairių priežasčių atskirtį patiriančių grupių įtraukimas į bendras veiklas.“

ES šalių narių susitarimu jaunimo rėmimo programa „Europos solidarumo korpusas“ bus finansuojama ir 2021–2027 m. Kaip teigia G. Lomanaitė, šiuo laikotarpiu programoje išskirtinį dėmesį planuojama skirti skatinimui veiklų, liečiančių skaitmenizacijos, ekologijos, tvarumo, temas.

„Pamatas jau yra padėtas – pavyzdžiui, jaunuoliai, pasinaudodami programos parama, jau vyksta padėti ten, kur reikia dorotis su ekologiniu požiūriu neatsakingų poelgių pasekmėmis – pavyzdžiui, rinkti šiukšles, valyti teršalus, prisidėti prie nykstančių rūšių išsaugojimo ir panašiai. Kiti jauni žmonės jau inicijuoja veiklas, skirtas ugdymuisi – pavyzdžiui, kalbant apie skaitmenizacijos temą, jauni žmonės važinėja po mokyklas ar organizuoja nuotolinius susitikimus, kur vieni iš kitų semiasi žinių apie informacinių technologijų sritį, diskutuoja su bendraamžiais, pavyzdžiui, ar tikrai kompiuteriniai žaidimai tik laiko švaistymas, kodėl įsišaknijęs stereotipas, jog IT sritis yra skirta tik vaikinams ir tik gerai mokantiems matematiką. Tai tik keli pavyzdžiai iš jau dabar vykstančių įvairių jaunimo iniciatyvų ekologijos ir skaitmenizacijos temomis – o ateinančiu laikotarpiu, tikimasi, jog šios, visus liečiančios, sritys sulauks dar daugiau dėmesio“, – sako G. Lomanaitė.