Gyvenimas

2021.01.16 07:00

Jurkutės neva reklamuojamų papildų įsigijusi Kelmickaitė: ir gudrios vištos uodegą nusidilgina

LRT Radijo laida „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“, LRT.lt2021.01.16 07:00

„Iš pradžių man tai kėlė šypseną, nes galvojau, kad žmonės susivoks, jog tai melas. Kai pradėjau gauti vis daugiau žinučių, suvokiau, kad peržengtos tam tikros ribos“, – LRT RADIJO laidoje „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“ pasakoja keblioje situacijoje atsidūrusi Jurgita Jurkutė. Į sukčių tinklą įkliuvo pati Zita Kelmickaitė, nusprendusi išmėginti J. Jurkutės neva reklamuojamas piliules, padedančias sulieknėti.

Laidos vedėja Z. Kelmickaitė teigia nesanti didelė interneto aistruolė, tačiau juk „ir gudrios vištos uodegą nusidilgina“. Taip nutiko ir jai: visai prieš Naujuosius metus viename portale ji pamatė reklamą, kad visų mylima aktorė, televizijos laidų ir renginių vedėja Jurgita Jurkutė-Širvaitė siūlo pirkti piliules, padedančias sulieknėti.


Atsidariusi naujieną Z. Kelmickaitė perskaitė ilgą istoriją, neva J. Jurkutė pati vartoja reklamuojamus „veiksmingus“ papildus ir netgi iš Dietologų asociacijos, kuri ją apkaltino melu, prisiteisė 16 tūkst. eurų, kuriuos vėliau paaukojo vaikų fondui. Laidos vedėja susigundė įsigyti piliulių ir tik tada susizgribo prieš tai galėjusi pati pasiteirauti J. Jurkutės, ar tai tiesa ir ar šis papildas tikrai veikia.

„Žinokite, užsisakiau tą papildą. Aš prisipažįstu, man visai ne gėda, nes dėl savo durnumo turi kaltinti pats save: esi arba neatidus, arba patiklus, arba nori būti kaip Jurgita Jurkutė. Sumojau, kad galiu jai paskambinti ir paklausti. Kai paskambinau, Jurgita man sako: jūs turbūt nesate socialiniuose tinkluose. Ne, sakau, nesu. Sako: aš visiems pasakiau, kad tai melagiena. Kad mane taip išdurtų... Negaliu patikėti, tačiau taip atsitiko“, – stebisi Z. Kelmickaitė.

J. Jurkutė laidoje pasakoja vieną dieną į savo socialinių tinklų paskyras ėmusi gauti keistų žinučių iš moterų ir net vyrų, kurie prašė aktorės atkreipti dėmesį į internete skelbiamą įtartiną istoriją – jiems pasirodė, kad čia kažkas ne taip.

„Man iškart buvo aišku, kad tai melaginga, nuorodos labai keistos, keliančios daug įtarimų, bet pasirodė, kad yra labai daug žmonių, kurie patikėjo. Ta melagiena nuvilnijo. Dabar jau tikrai žinome, kad tai sukčiai ir kad veikia tikrai nemaža jų organizacija. Galima sakyti, tai didelis tinklas. Jie, matyt, ir ieško tokių veidų, kurie būtų itin patikimi, kurie keltų geras emocijas, garantuotų kokybės ženklą. Jie gudrūs šiuo klausimu. Mūsų, mano teisininko žiniomis, lygiai tokie patys tekstai yra sukurti netgi kitomis kalbomis, tik naudojama kitos šalies žinomo žmogaus nuotrauka.

Iš pradžių man tai kėlė šiokią tokią šypseną, nes tikrai galvojau, kad žmonės susivoks, jog tai melas. Kai pradėjau gauti vis daugiau žinučių, kai man pradėjo rašyti net mano pažįstamos, kurios yra tikrai išsilavinusios moterys ir gali susigaudyti, kur tiesa, o kur melas, suvokiau, kad peržengtos tam tikros ribos ir privalau kreiptis į teisininkus. Tai labai grubus mano atvaizdo, vardo naudojimas, o kai kalba eina apie papildus, nežinome, ką moteris išgers“, – kalba nemalonios istorijos epicentre atsidūrusi žinoma moteris.

Šiuo klausimu, pasak J. Jurkutės, su teisininkais dirbama jau daugiau negu mėnesį. Kol kas aišku tiek, kad tai labai sudėtingas procesas, reikalaujantis didelės policijos paramos dėl to, kad viena nukentėjusioji su teisininku yra surištomis rankomis: tokios organizacijos, kaip „Google“, ar lietuviški portalai, kurie skelbia tokius reklaminius skelbimus, ateinančius iš „Google“, nelabai reaguoja, kol nepateikiamas policijos pareiškimas, kad tai melas.

Iš pradžių man tai kėlė šiokią tokią šypseną, nes tikrai galvojau, kad žmonės susivoks, jog tai melas. Kai pradėjau gauti vis daugiau žinučių, suvokiau, kad peržengtos tam tikros ribos ir privalau kreiptis į teisininkus.

Ji pažymi: jei istorija būtų susijusi tik su Lietuva, viską sutvarkyti būtų paprasčiau, tačiau, pavyzdžiui, Airijoje įsikūręs „Google“ padalinys nežino, kas toji J. Jurkutė, negali patikrinti, ar skelbiamas turinys neteisingas. Aktorė ragina visus interneto vartotojus itin kritiškai permąstyti pateikiamą informaciją, o jei kyla nors menkiausia abejonė, būtinai teirautis reklamose neva pakalbintų žmonių (tokia – ne viena J. Jurkutė), ar tikrai tai, kas rašoma, yra teisybė.

Advokatas Artūras Gutauskas, J. Jurkutės advokatas, sako: deja, bet taip nėra, kad susisiekus su portalu, kuriame skelbiama melaginga reklama, imama ir toji melagiena pašalinama.

„Šitoje situacijoje blogiausia tai, kad mes nežinome, kas tie asmenys. Šitą informaciją, kaip išsiaiškinome, turi „Google“ bendrovė, bet jos mums tiesiog neduoda. Supraskite, melagienas apie Jurgitą skelbia „Google“, mes į juos kreipiamės, sakome, štai – Jurgita, čia melagienos, paneikite ir pasakykite, kas tai skleidžia, o jie mums – robotinius atsakymus. Suprask, kad nei kas imsis greitų veiksmų, o dar patys turime įrodyti, kad tai melagienos“, – daugiau detalių apie situaciją atskleidžia jis.

Buvo kreiptasi ne tik į „Google“, bet ir į pačius portalus (kurie atsakė, kad tik nuomoja reklaminį plotą „Google“ bendrovei), ir į policiją, ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Iš pastarosios atsakymo dar nesulaukta, o daugiausiai galių turinti policija pradėti ikiteisminio tyrimo neskuba. Gali būti, kad asmenys veikia ne Lietuvoje, o policijos galios apribotos valstybine siena.

Pasak A. Gutausko, labiausiai į neviltį varantis dalykas – susirašinėjimas su „Google“: „Jie turi Lietuvoje dukterinę bendrovę, bandėme su ja susisiekti, bet kontaktų neskelbia, yra tik adresas. Kreipėmės raštu, bet gavome standartizuotą atsakymą, paruoštą visiems gyvenimo atvejams, bet tikrai ne atsakantį į konkretų prašymą. Jie nurodo, kad turinio Lietuvoje neprižiūri ir padėti mums negali, kreipiamės ne tuo adresu. Tada prasideda: jeigu kreipiatės iš Europos, susisiekite su „Google Airija“, jei ne iš Europos – su „Google Kalifornija“...“

Advokatas stebisi tokiu privataus verslo, informacinių technologijų giganto bendravimu su nukentėjusiaisiais. Buvo kreiptasi ir jų nurodytais adresais, vėliau užpildyta begalė formų, susipažinta su daugybe dokumentų, be to, pačiam žmogui tenka išsianalizuoti, kaip veikia reklaminių skelbimų pateikimas internete.

Jeigu kas nors negerai, imk, mielas žmogau, pats ir bandyk kažką pakeisti. Mano asmeniniu supratimu, sukčiai gali tokius darbelius vykdyti tik todėl, kad visa šita sistema yra tokia nevaldoma.

„Kontrolės funkciją „Google“ bendrovė perkelia galutiniams vartotojams. Jie padarė sistemą, sukūrė paslaugą, sugalvojo, kaip ji veikia, kaip už tai gauti pelną, bet turinio visiškai nekontroliuoja. Jeigu kas nors negerai, imk, mielas žmogau, pats ir bandyk kažką pakeisti. Mano asmeniniu supratimu, sukčiai gali tokius darbelius vykdyti tik todėl, kad visa šita sistema yra tokia nevaldoma“, – mintimis dalijasi A. Gutauskas.

LRT Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis tikina – toks atvejis yra klasikinis sukčiavimo pavyzdys, kuris turėjo vietos rastis.

„Pažiūrėjus plačiau, tikrai žinau, kad buvo naudojamas ir mūsų kolegės Ritos Miliūtės atvaizdas, ir tokio žmogaus, kaip Marijonas Mikutavičius. Tiesiog sukčiai naudojasi nelabai visa apimančia teisine baze, ieško landų, kad žmonių budrumas būtų prigesintas“, – kalba pašnekovas.

R. Baltaduonis perspėja: žmonės turi būti budrūs ir atsargūs, nes internetas – ne uždara namų erdvė, tai vieša vieta, kur gali veistis bet kas.

„Anksčiau buvo labai populiarūs laiškai iš Nigerijos: liko didelis palikimas, greitai perveskite pinigų į tokią sąskaitą. Būna tokių dalykų, kaip loterijos: laimėjote didelę pinigų sumą, nurodykite savo sąskaitą ir apmokėkite kokias nors siuntimo išlaidas. Dar būna fishing`as – žvejojimas, kai gaunate laišką iš banko ar kitos institucijos, kur prašoma atnaujinti asmeninę ir finansinę informaciją. Apgavikai iš karto stengsis nuo jūsų sąskaitos nurašyti tai, ką jūs ten turite, arba jūsų vardu netgi paimti paskolų.

Internete sistema patogi, orientuota į žmogų, kad jam būtų patogiau, bet, žinoma, ji nėra tobula. Sukčiai randa terpę megzti savo negerus tinklus. Pavadinčiau tai šachmatų partija: vieni daro ėjimą, o po to daro kiti. Sukčiai padaro ėjimą, teisininkai, policija ar kitos institucijos užlopo šitą skylę, bet atsiranda naujų. Ir taip važiuojama toliau“, – pasakoja LRT Interneto departamento vadovas.

Plačiau – sausio 10 d. laidos „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.