Gyvenimas

2021.01.17 10:25

Kuo už paprastus makaronus vertingesni spalvoti ir kodėl sraigteliai kaloringesni už vamzdelius

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.01.17 10:25

Makaronai paprastai gaminami iš kviečių miltų, juose gausu baltymų, nervų sistemai reikalingų B grupės vitaminų. Produkte taip pat galima aptikti svarbaus antioksidanto seleno – jo kiekis skiriasi priklausomai nuo dirvos, kurioje augo kviečiai. Kodėl geriausia rinktis tamsius arba spalvotus makaronus ir kodėl paruoštuose sraigteliuose daugiau kalorijų nei vamzdeliuose, komentuoja gydytoja dietologė.

Maistinė vertė nesikeičia metus

Pasaulyje priskaičiuojama per 300 makaronų rūšių ir kone keturis kartus daugiau jų pavadinimų. Vien į Lietuvos rinką atvežama daugiau kaip 100 pavadinimų makaronų iš Europos Sąjungos, daugiau kaip pusė – iš Italijos.

Pagrindinė medžiaga, iš kurios gaminami makaronai, yra kvietiniai miltai. Kaip portalui LRT.lt aiškina gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė, paprastai tariant, makaronai yra išdžiovintos kvietinės tešlos gaminys. Pirmiausia užminkoma tešla, tada suformuojami norimos formos makaronai, paskui jie džiovinami.

Kaip interneto puslapyje informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, trumpi makaronai 90 laipsnių temperatūroje džiovinami vidutiniškai 1–2 valandas, ilgi – net 14–18 valandų, tačiau žemesnėje, 35–39 laipsnių, temperatūroje. Išdžiovintų makaronų savybės ir maistinė vertė nesikeičia apie metus.

Baltymų ir B grupės vitaminų šaltinis

Naudingosios makaronų savybės paprastai priklauso nuo grūdinės kultūros, iš kurios jie pagaminti, rūšies. Didžiąją makaronų dalį sudaro angliavandeniai – pagrindinis žmogaus energijos variklis. Tiesa, gydytoja dietologė pažymi, kad makaronai laikomi ir baltymų šaltiniu.

„Iš grūdinių kultūrų būtent kviečiai, iš kurių miltų paprastai gaminami makaronai, turi daugiausia baltymų. Tad makaronai – puikus baltymų šaltinis, ypač žmonėms, kurie nevalgo mėsos“, – aiškina J. Dobrovolskienė.

Iš kviečių miltų pagamintuose makaronuose gausu B grupės vitaminų: B1, B6, folio rūgšties, niacino. „Šie vitaminai reikalingi nervų sistemos, smegenų veiklai, padeda mažinti kojų nuovargį, mėšlungį“, – vardija J. Dobrovolskienė.

Kvietiniuose makaronuose gausu ir mineralų: geležies, magnio, kalio, fosforo. Kai kada juose aptinkama ir mikroelemento seleno, tačiau jo kiekis priklauso nuo dirvožemio, kuriame augo kviečiai.

„Selenas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, o antioksidantų žmogui gauti reikia kasdien. Paprastai kviečiuose randama nemažai seleno, tačiau jo kiekis priklauso nuo dirvožemio kokybės. Kuo ilgiau dirbama dirva, ji neprižiūrima, laiku neatliekama sėjomaina, pasireiškia dirvožemio erozija, tuo grūduose mažiau seleno“, – paaiškina gydytoja dietologė.

Geriausi – tamsūs arba spalvoti makaronai

Anot J. Dobrovolskienės, paprastai makaronai gaminami iš aukščiausios arba pirmos rūšies miltų. Iš pirmos rūšies miltų pagaminti makaronai yra vertingesni. „Miltai skiriasi juose esančių luobelių, supančių grūdą, liekanų kiekiu. Aukščiausios rūšies miltuose jų beveik nebūna, o pirmos rūšies miltuose jų būna daugiau.

Grūdų apvalkalėliuose gausu maistinių skaidulų, itin reikalingų sklandžiai žarnyno veiklai, gliukozės lygio kraujyje palaikymui, cholesterolio pertekliaus pašalinimui. Kuo miltai rupesni, tuo jie gausesni grūdų luobelių – maistinių skaidulų, atliekančių organizmo šluotos funkciją“, – dėsto gydytoja dietologė.

Kad makaronuose daugiau skaidulų, išduoda tamsi jų spalva. „Jei makaronai pagaminti iš aukščiausios rūšies miltų, yra labai balti, galbūt pagaminti su kiaušiniais, jie bus minkštesni, puresni, tačiau juose nebus arba bus kur kas mažiau žmogui reikalingų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Kuo makaronai tamsesni, tuo miltų, iš kurių jie pagaminti, rūšis paprastesnė, vadinasi, tuo jie naudingesni“, – aiškina J. Dobrovolskienė.

Būtent tamsius makaronus, kuriuose nėra kiaušinių, rekomenduojama rinktis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, mat šių ligų atveju privalu riboti kiaušinių trynių vartojimą. Tos pačios rūšies makaronai rekomenduojami ir cukriniu diabetu sergantiems asmenims.

Tiesa, makaronai su daug skaidulų gali netikti virškinimo sistemos sutrikimų turintiems asmenims, jiems geriau arba valgyti tik labai gerai išvirtus makaronus, arba rinktis mažiau skaidulų turinčius, šviesesnės spalvos, kitos rūšies miltų makaronus.

Parduotuvių lentynose galima aptikti ir žalių, rausvų, oranžinių makaronų. Jų gydytoja dietologė taip pat pataria neapeiti. „Ryškesnė makaronų spalva išduoda, kad juose yra papildomų maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, rausvuose makaronuose gali būti pomidorų tyrės, gelsvuose – morkų koncentrato, t. y. žmogui naudingų antioksidantų betakarotenų, žaliuose – špinatų koncentrato. Spalvoti makaronai nėra blogesni, priešingai, jų sudėtis yra pagerinta“, – sako J. Dobrovolskienė.

Stikliniai makaronai – egzotiški, bet menkaverčiai

Makaronus galima rinktis ne tik pagal spalvą ar formą, bet ir pagal rūšį – ruginius, grikių miltų, viso grūdo makaronus, vadinamuosius stiklinius makaronus. Pastarieji tinkami netoleruojantiesiems glitimo, mat yra pagaminti ne iš kvietinių miltų, o iš krakmolo. Tiesa, gydytoja dietologė teigia, kad naudos juose nedaug.

„Vadinamieji stikliniai makaronai, kurie ir išvirę lieka skaidrūs, gaminami iš įvairių augalų krakmolo: bulvių, ankštinių pupelių ir t. t. Nors šie egzotiški makaronai vis labiau mėgstami ir lietuvių, juose esantis krakmolas suteikia tik energijos. Pagal vertę šios rūšies makaronai yra mažaverčiai, neturi mineralų ir vitaminų, kurių yra kvietiniuose makaronuose“, – dėsto J. Dobrovolskienė.

Vamzdeliuose kalorijų mažiau nei sraigteliuose

100 g sausų makaronų paprastai būna apie 300 kcal, baltymų gausiuose makaronuose gali svyruoti iki 400 kcal. Jei makaronai pasirenkami kaip garnyras, rekomenduotina jų porcija – 200 g išvirtų makaronų (vadinasi, apie 100 g arba mažiau sausų). Makaronus valgant kaip pagrindinį patiekalą, jų kaloringumas priklauso nuo paruošimo būdo.

„Pavyzdžiui, dviem šaukštais kietojo sūrio pagardinti makaronai bus ne tik skanūs, bet ir vertingi, tačiau jeigu makaronai plaukios sūrio sriuboje, tai, žinoma, nėra gerai ir šį įprotį reikėtų taisyti“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.

Beje, paruoštų makaronų kaloringumas priklauso ir nuo makaronų formos. Pavyzdžiui, sraigteliuose kalorijų bus daugiau nei, tarkime, vamzdeliuose.

„Kalorijų kiekis pagamintuose makaronuose priklausys ir nuo jų formos bei paviršiaus, mat nuo to priklauso, kiek padažo makaronai įsisodrins. Tiesiai nupjautais galais makaronai užkabins mažiau padažo, o štai karpytais, suktais, rantytais kraštais – daugiau“, – sako J. Dobrovolskienė.

Pataria valgyti 2–3 kartus per savaitę

Nors makaronai – vertingas patiekalas, kurį gydytoja dietologė rekomenduoja įtraukti į mitybą, valgyti jų kasdien nepatariama.

„Kiekvienas produktas turi tam tikrą naudą, bet ir ribotumą. Nerekomenduojama kasdien valgyti vienos rūšies maisto, o trys pagrindiniai mitybos principai yra maisto įvairovė, subalansuotumas ir kiekis. Jei kasdien valgysime vien makaronus, pritrūksime kitose kruopose esančių maisto medžiagų: grikiuose, miežinėse kruopose, kukurūzuose, ryžiuose ir kt.

Kaip žinoma, kruopų sudėtis labai skiriasi. Pavyzdžiui, baltymų kiekis jose gali svyruoti 7–13 proc., daugiausia baltymų kviečiuose, mažiausiai – ryžiuose. Angliavandenių daugiausia kukurūzuose, mažiausiai – avižose. Jose riebalų apie 6 proc., o rugiuose – vos 2 proc.“, – vardija J. Dobrovolskienė.

Pasak gydytojos dietologės, siekiant išlaikyti mitybos įvairovę, makaronus geriausia valgyti 2–3 kartus per savaitę. „Vieną dieną galima paskanauti njokių, kita dieną makaronus pasirinkti kaip garnyrą prie mėsos, trečią – pasiruošti makaronų ir daržovių troškinį. Svarbiausia – išlaikyti įvairovę ir kitomis dienomis rinktis kitas kruopas“, – dėsto J. Dobrovolskienė.

Geriau al dente ar minkštai virti?

Kaip žinoma, yra daugybė makaronų paruošimo būdų. Patiekalo skonio savybės kartais priklauso ir nuo makaronų išvirimo lygio: visiškai išvirti, minkšti ar vadinamieji al dente – šiek tiek kietesni. Paprastai minkštesni būna makaronai su kiaušiniais, pervirti jie net sukrinta.

Pasak gydytojos dietologės, sveikas virškinimo traktas pajėgus suvirškinti ir kietesnius makaronus, tačiau mažesnė apkrova skrandžiui tenka valgant gerai išvirtus.

„Sveikas virškinimo traktas turėtų puikiai suvirškinti ir minkštus, ir kietesnius makaronus. Visgi žmonėms, turintiems skrandžio, žarnyno problemų, patariama kuo mažiau apkrauti skrandį ir valgyti ilgai virtus minkštus makaronus. Virškinant kietus makaronus, skrandžiui teks pirma juos suminkštinti, tada suvirškinti, todėl prireiks išskirti daugiau virškinimo sulčių“, – paaiškina J. Dobrovolskienė.

Taip pat skaitykite