Gyvenimas

2021.01.11 22:01

Ne visi virusai yra blogi – gerieji padeda pagaminti užtektinai deguonies, palaikyti imunitetą

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.01.11 22:01

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas tikina – didžioji dauguma pasaulio virusų, kurių skaičių sunku suvokti, yra gyvybiškai svarbūs ir be jų mums „būtų šakės“. Tačiau kad imuninė sistema galėtų prisitaikyti prie virusinių infekcijų, svarbu išlaikyti imuniteto balansą, be to, nereikia ant odos esančių virusų „kišti“ ir į savo vidų.

Kas nutiktų mūsų planetai, jeigu akimirksniu išnyktų visi virusai? Gal patikėti sunku, bet mūsų planeta neišgyventų. Kodėl negalime gyventi be virusų ir kaip jie treniruoja mūsų imunitetą?

Mūsų planetoje, pasak A. Unikausko, yra dešimtys nonilijonų virusų. Jeigu paimtume visas galaktikos žvaigždes ir padaugintume iš 100 milijonų kartų, gautume virusų skaičių mūsų planetoje. Vis dėlto didžioji dauguma virusų nėra kenksmingi – netgi atvirkščiai, jie yra gyvybiškai svarbūs mūsų ekosistemai ir be jų mums „būtų šakės“.

Kuo skiriasi virusas nuo bakterijos?

„Bakterija yra ląstelė, kuri turi savo branduolį. Joje vyksta visi gyvybiniai procesai. Virusas – tai ne ląstelė, tai genetinė informacija, kurios vienintelis tikslas – nukopijuoti save. Jam nieko daugiau nereikia daryti: jis įsibrauna į ląstelę ir panaudoja jos resursus, kopijuoja save ir sklinda kitur, braunasi į kitas ląsteles. Kaip mes suprantame, kuo daugiau virusų įsibraus į ląstelę, tuo didesni šansai, kad ląstelė žus. Štai, kur problema: mūsų kūno ląstelės jį maitina, o jis jas sunaikina“, – aiškina daktaras.

Viruso tikslas yra išgyventi, t. y. jeigu tu sunaikini savo šeimininką, maitintoją, tu žūsti, todėl jis stengiasi jo nesunaikinti. Virusai mokosi išgyventi nesunaikindami šeimininko.

Ne visi virusai yra blogi – kaip prisijaukinti geruosius ir kokia jų nauda žmogaus organizmui?

Dar viena virusų rūšis – bakteriofagai. Pažymėtina, kad tai ne makrofagai, apie kuriuos ne sykį kalbėta „Klauskite daktaro“ laidose. Bakteriofagų virusai įsibrauna į bakterijas, kurios yra ląstelės, ir jas sunaikina. Kitaip tariant, gerieji virusai sunaikina blogąsias bakterijas. Tad virusų yra ir gerų, o tokių tarp visų virusų yra absoliuti dauguma.

„Atminkite: jeigu žemėje neliktų virusų, mes turėtume didelį kiekį bakterijų, kurios sukelia įvairių sveikatos problemų. Virusai taip pat užtikrina, kad deguonį gaminantis vandenynuose esantis planktonas gautų pakankamai maistinių medžiagų. 50 proc. viso deguonies mūsų planetoje yra gaunama iš vandenyne esančio fitoplanktono, todėl be virusų mes tiesiog neturėtume pakankamai deguonies“, – pasakoja A. Unikauskas.

Tad žodis „virusas“ iš tiesų nereiškia, kad tai iškart blogai ir jį reikia naikinti – virusai netgi padeda įgyti ir palaikyti mūsų imunitetą.

„Mes turime įgimtą ir įgytą imunitetus. Imunitetas įgyjamas, kai mus veikia virusai. Mūsų DNR turi net 100 tūkst. virusų genų, taip pat virusai yra mūsų mikrobiomos, esančios žarnyne, dalis. Viruso tikslas, apskritai visų mikrobų tikslas, yra išgyventi, t. y. jeigu tu sunaikini savo šeimininką, maitintoją, tu žūsti, todėl jis stengiasi jo nesunaikinti. Virusai mokosi išgyventi nesunaikindami šeimininko.

Jie nuolat tobulėja, adaptuojasi ir tampa nepavojingi gyvybei. Anksčiau buvo daug epidemijų, virusai sunaikindavo daug žmonių, bet paskui patobulėjo ir sugebėjo prisitaikyti taip, kad nesunaikintų žmogaus, bet su juo sugyventų“, – kalba profesorius.

Kaip imunitetas prisitaiko prie virusų?

Taikosi ir mūsų imunitetas, ir pats virusas. Vertinama įvairiai, bet dažniausiai minima, kad 1917–1918 m. per ispaniško gripo epidemiją mirė apie 50 milijonų žmonių. Ispaniškas gripas siautė po pasaulį kaip reikiant, žuvo milijonai, tačiau kodėl nežuvo dar daugiau planetos gyventojų?

Ant sveikos odos esantys virusai mums gali pakenkti labai retais atvejais, bet kai juos „sukišame“ į savo vidų, kišame rankas į nosį, į burną, į akis, tai gali tapti problema.

„Manoma, kad jis yra ir toliau, tik gripas pakeitė savo elgesį, jis taip masiškai nebenaikina žmonių, be to, prisitaikė mūsų imuninė sistema ir mes dažniau esame sugyvenimo stadijoje negu sunaikinimo“, – tikina medikas.

Vis dėlto tam, kad mūsų imuninė sistema galėtų prisitaikyti prie virusinių infekcijų, labai svarbu išlaikyti imuninės sistemos balansą. Kad imuninė sistema pagamintų cheminę imuninę medžiagą, pastatytų ląstelę ar sudarytų ląstelių kompleksus, reikia statybinių medžiagų – mikroelementų ir vitaminų.

Mikroelementai ir vitaminai, kurių reikia, kad imuninė sistema galėtų prisitaikyti prie virusinių infekcijų:

– vitaminas D (saulė, kiaušiniai, grybai, lašiša),

– cinkas (raudona mėsa, moliūgų sėklos, avinžirniai, pupelės),

– vitaminas C (citrinos, brokoliai, paprikos, juodieji serbentai).

„Rankas plauti būtina, bet tai nereiškia, kas jas reikia plauti 20 kartų per dieną. Daug svarbiau nekišti rankų kur nereikia, t. y. prie tų vietų, kurias palietę tuos virusus nuneštume į savo vidų. Ant sveikos odos esantys virusai mums gali pakenkti labai retais atvejais, bet kai juos „sukišame“ į savo vidų, kišame rankas į nosį, į burną, į akis – tai yra kanalai, per kuriuos virusai patenka į vidų, o tada tai gali tapti problema“, – perspėja A. Unikauskas.

Padėkite savo imuninei sistemai, nebijokite virusų, nes be jų nebūtų ir mūsų – tiesiog elkitės protingai, pažymi jis.

Plačiau – sausio 7 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite

Ne visi virusai yra blogi – kaip prisijaukinti geruosius ir kokia jų nauda žmogaus organizmui?