Padėję telefoną nebežinote, kuo užsiimti? Priklausomybė nuo socialinių tinklų klampina ne tik jaunimą

Viktorija Lideikytė, LRT.lt
2021.01.22 05:30
Karantinas Vilniuje

Vienas Birštone įsikūręs SPA centras prieš kurį laiką klientams siūlė sandorį: atvykę lankytojai porai dienų darbuotojams atiduoda mobilųjį telefoną, šis saugiai užrakinamas spintelėje, o už priimtą iššūkį svečiai apdovanojami nuolaidomis procedūroms. Nors oficialiai priklausomybė nuo socialinių tinklų kol kas nepripažinta, problema – rimta, ją paaštrino ir pandemija.

Laiko klausimas, kada taps oficialia diagnoze

2018 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) į Tarptautinę ligų klasifikaciją įtraukė priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Nors priklausomybė nuo socialinių tinklų kol kas nei liga, nei psichikos sutrikimu oficialiai nepripažinta, esama ženklų, kad šiam žingsniui pamažu kaupiamasi, sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė psichologė dr. Laima Bulotaitė.

„Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje priklausomybė nuo socialinių tinklų oficialiai nėra laikoma sutrikimu, tačiau pastebima vis daugiau požymių, kad tai labai panašu į priklausomybę: žmonėms kelia tokių pačių problemų, o ir pagalba teikiama tokiomis pačiomis priemonėmis, kaip gydant kitas priklausomybes“, – portalui LRT.lt sako dr. L. Bulotaitė.

Jos nuomone, laiko klausimas, kada socialiniai tinklai bus įtraukti į priklausomybių sąrašą, o priklausomybė nuo socialinių tinklų bus apibrėžta kaip diagnostinis terminas. Kai taip nutiks, žmonės galės gauti nemokamą kvalifikuotą psichologinę pagalbą.

Laima Bulotaitė
Laima Bulotaitė / E. Blaževič/LRT nuotr.

Tam, kad realiame gyvenime galėtum plačiai išsakyti savo nuomonę ir kad žmonės jos klausytųsi, turi būti kuo nors nusipelnęs, o socialiniuose tinkluose nuomonę bet kokiais klausimais gali reikšti kiekvienas.

Tenkina svarbiausią poreikį – būti reikšmingam

Kaip apie naudojimąsi socialiniais tinklais sakė vienas dokumentiniame filme „Social Dilemma“ kalbintų specialistų, jeigu nemoki už produktą, vadinasi, pats esi produktas. Socialiniai tinklai turi nemažai pliusų: palengvina ir paspartina bendravimą, be didelių pastangų leidžia įsisukti į naujienų sūkurį, taupo laiką ieškant darbinių kontaktų ar informacijos bet kokia tema. Vis dėlto, kuo daugiau malonumų, tuo daugiau vartotojų laiko pasiglemžiama.

Anot psichologės dr. L. Bulotaitės, socialiniai tinklai patenkina ne vieną žmogui būtiną poreikį. Taip teikiami malonumai ir galia sparčiai ir bet kada patenkinti žmogiškuosius poreikius paverčia socialinius tinklus šių laikų narkotiku.

Socialiniai tinklai
Socialiniai tinklai / E. Blaževič/LRT nuotr.

„Visų pirma malonumą sukelia pats bendravimas. Užmegzti kad ir draugiškus santykius realiame gyvenime nėra paprasta – galbūt kai kas nenori draugauti, bijo prieiti, o štai socialiniuose tinkluose be didelių pastangų galima turėti net kelis šimtus „draugų“.

Socialiniai tinklai taip pat suteikia erdvę, kurioje žmogus gali pasirodyti. Kiekvienas nori būti reikšmingas, trokšta, kad kiti juo žavėtųsi, pamatytų jo darbus, mintis. Tiesa, tam, kad realiame gyvenime galėtum plačiai išsakyti savo nuomonę ir kad žmonės jos klausytųsi, turi būti kuo nors nusipelnęs, o socialiniuose tinkluose nuomonę bet kokiais klausimais gali reikšti kiekvienas.

Ko gero, iš to atsiranda ir piktų komentatorių, kartais slepiančių tikrąją tapatybę. Realybėje jie vargu ar išdrįstų atsistoti pilnoje žmonių salėje ir pasakyti tokius žodžius, kokius parašo socialiniuose tinkluose. O štai ten kažkas jų mintis pasigauna, ima diskutuoti – taip patenkinamas komentatorių poreikis būti išgirstiems ir pastebėtiems“, – dėsto profesorė, knygos „Priklausomybių anatomija“ autorė.

Komentarai internete
Komentarai internete / E. Blaževič/LRT nuotr.

Anksčiau sakydavome, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų būdingesnė jaunimui ir vystosi pamažu, o dabar matome, kad pandemijos realybė visus žmones skatina kuo daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose.

Ne vien jaunimo problema

Iki šiol priklausomybė nuo socialinių tinklų labiau laikyta jaunų žmonių problema. Užsienio tyrėjai vis dažniau kalba apie kibernetines patyčias, mokslo žurnaluose užsimenama apie augantį jaunuolių savižudybių, kaip manoma, susijusių su socialiniais tinklais, skaičių.

Anot dr. L. Bulotaitės, iki šiol kalbėjome apie X, Y, Z kartas, o per pandemiją pamažu pradedamas vartoti terminas „kovidinė karta“. Taip vadinami vaikai, COVID-19 kontekste neturintys galimybių gyvai bendrauti, besimokantys nuotoliniu būdu ir t. t.

Tačiau ne vieną gyvenimo sritį keičianti pandemija perpaišė regimą vaizdą, sako dr. L. Bulotaitė, ir socialinių tinklų problema peržengė iki šiol jai buvusias būdingas amžiaus ribas.

„Anksčiau sakydavome, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų būdingesnė jaunimui ir vystosi pamažu, o dabar matome, kad pandemijos realybė visus žmones skatina kuo daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose. Net ir suprasdami, kad tai pavojinga, žmonės neturi pasirinkimo, nes tai šiuo metu yra bene vienintelis būdas bendrauti. Todėl manau, kad šiuo laikotarpiu atsiras ir nuo socialinių tinklų priklausomų brandesnio amžiaus žmonių“, – svarsto psichologė.

Socialiniai tinklai
Socialiniai tinklai / D. Umbraso/LRT nuotr.

Pandemija absoliučiai pakeitė ir kovos su šia priklausomybe taktiką. Paradoksalu, tačiau per karantiną psichologinė pagalba asmenims, priklausomiems nuo socialinių tinklų, taip pat teikiama per socialinius tinklus arba kitas nuotolinio ryšio priemones, atkreipia dėmesį dr. L. Bulotaitė. Šiuo metu nebeveikia ir psichologų siūlomi šios priklausomybės gydymo metodai.

„Anksčiau žmonėms, kurie kreipdavosi į psichologus turėdami bėdų dėl socialinių tinklų, patardavome mažiau jais naudotis, riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką, daugiau bendrauti gyvai, dažniau susitikti su žmonėmis. Šiuo metu tokie patarimai nelabai veikia – žmonėms nėra galimybių susitikti, o jeigu jie nebendrautų ir socialiniais tinklais, psichikos sveikata apskritai būtų prasta, kadangi žmogus turi bendrauti, žinoti, kas ir kur vyksta“, – pažymi psichologė.

Socialiniai tinklai
Socialiniai tinklai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Dėl pandemijos daugės ir nuo socialinių tinklų priklausomų vienišų žmonių, kadangi šiuo metu jie neturi kitos galimybės patenkinti bendravimo poreikį.

Pavojinga ir introvertams, ir ekstravertams

Nors atliekama daug tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, kam socialinės medijos kelia didžiausią pavojų tapti priklausomiems, tiksliai atsakyti į šį klausimą sudėtinga, sako dr. L. Bulotaitė.

„Pavyzdžiui, introvertai – uždaresni žmonės, bijantys bendrauti realybėje, jiems nedrąsu inicijuoti bendravimą, nepatogu dalyvauti masiniuose renginiuose – socialiniuose tinkluose patenkina bendravimo poreikį. Toks bendravimas jiems atrodo saugesnis, nes nebūtina rodyti tikrojo vardo, gali pagražinti savo nuotraukas, pagalvoti prieš ką nors sakydamas ir panašiai.

Kita vertus, ypač dabar pavojus priprasti prie socialinių tinklų kyla ir ekstravertams – žmonėms, kurie linkę bendrauti. Jiems reikia reikšti nuomonę, jie nori, kad juos matytų, tačiau pandemijos laiku nėra galimybių“, – aiškina psichologė.

Specialistė svarsto, kad pasibaigus karantinui ekstravertai gali vėl staiga nerti į gyvą bendravimą, o štai introvertams, vienišiems žmonėms virtualus bendravimas pasirodys patrauklesnis.

„Įvairių asmenybių bruožų turinčių žmonių poreikiai yra panašūs: bendravimas, pripažinimas, informacijos gavimas ir perdavimas. Socialiniai tinklai juos patenkina. Psichologai baiminasi, kad pandemija padidins žmonių, priklausomų nuo socialinių tinklų, ratą, nes dar labiau išryškės socialinių tinklų pliusai: patogumas, galimybė pasirodyti protingam, iš anksto apgalvoti, ką rašyti. Dėl pandemijos daugės ir nuo socialinių tinklų priklausomų vienišų žmonių, kadangi šiuo metu jie neturi kitos galimybės patenkinti bendravimo poreikį“, – sako dr. L. Bulotaitė.

Socialiniai tinklai
Socialiniai tinklai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Nutraukus gali prasidėti abstinencija

Ar esate priklausomas nuo socialinių tinklų, pačiam suprasti gana sudėtinga, sako psichologė: „Žmonėms neretai atrodo, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų – išsigalvojimas. Žmogus mano, kad palyginti normaliai tvarkosi, kad yra tokių, kuriems gerokai blogiau. Man yra tekę dirbti su žmonėmis, priklausomais nuo alkoholio, narkotikų. Jie sakydavo: „Kai man bus blogai, aš sugebėsiu kontroliuoti.“ Deja, pavyksta ne visada.“

Kontrolės praradimas, negebėjimas dėl užsibuvimo socialiniuose tinkluose laiku atlikti užduočių, o atsijungus – kylantis pyktis, nerimas, galvos skausmas, aukštas kraujospūdis, – šie požymiai padeda suprasti, kad žmogus yra priklausomas nuo socialinių tinklų.

„Pavyzdžiui, žmogus suplanuoja, kad valandėlę panaršys po socialinius tinklus, tačiau nepastebi, kaip praeina kelios valandos, kaip socialiniai tinklai visą tą laiką teikė malonumą ir tenkino poreikius. Priklausomybę išduoda ir laiku neatliktos užduotys – žmogus nebeatlieka savo pareigų darbe, šeimoje, vis nukelia užduotis arba jas iš viso pamiršta. Taip nutikus pradedama meluoti, ieškoti pasiteisinimų, kodėl nepadaryta tai, kas žadėta“, – ženklus, perspėjančius apie priklausomybę, vardija psichologė.

Socialiniai tinklai
Socialiniai tinklai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Socialiniuose tinkluose vyksta iškreiptas bendravimas, juose yra galimybė bendrauti su žmonėmis, su kuriais realiame gyvenime nė nesusidurtum.

Kaip staiga nutraukus vartoti alkoholį, taip ir staiga nutarus nebesinaudoti socialiniais tinklais gali imti kamuoti abstinencijos požymiai, sako dr. L. Bulotaitė. Tiesa, jie bus šiek tiek kitokie.

„Žmogus pradeda jausti nerimą, nebežino, kuo užsiimti. Vaikus gali ištikti ir pykčio priepuoliai: atėmus kompiuterį, jie ima rėkti, daužyti daiktus ir t. t. Suaugusieji labiau valdosi, tačiau staiga nutraukę naudojimąsi socialiniais tinklais taip pat gali jausti pyktį ar kitas stipriai pasireiškiančias emocijas, gali pasireikšti ir fiziniai požymiai: galvos skausmas, didesnis kraujospūdis ir kita“, – dėsto psichologė.

Iš karto visai atsisakyti nepataria

Bene svarbiausia taisyklė, kurią pabrėžia tiek su priklausomais asmenimis dirbantys, tiek prevenciškai šviečiantys psichologai, – žmogus privalo suprasti, kad socialiniai tinklai nėra realus pasaulis.

„Socialiniuose tinkluose vyksta iškreiptas bendravimas, juose yra galimybė bendrauti su žmonėmis, su kuriais realiame gyvenime nė nesusidurtum. Kartais žmonės apsigauna manydami, kad tas žmogus – jų draugas. Jeigu jis tavęs nematęs, nepažįsta, tai nėra draugas. Beje, reikėtų suprasti, kad kartais koks nors žinomas asmuo savo gerbėjams ar sekėjams atsakinėja automatiškai, jo atsakymai nėra skirti vienam konkrečiam žmogui.

Nesakau, kad socialiniai tinklai yra absoliuti apgavystė, tačiau tai nėra realus bendravimas, kuris žmonėms labai svarbus. Net ir bendraudami per „Microsoft Teams“, „Zoom“ ar kitas vaizdo programas nematome tikrųjų žmogaus emocijų, kurias išduoda judesiai ir kūno kalba. Todėl, bendraudamas socialiniuose tinkluose, žmogus gali daug ką slėpti“, – dėsto psichologė L. Bulotaitė.

Socialiniai tinklai
Socialiniai tinklai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Kovojantiesiems su priklausomybe nuo socialinių tinklų kartais patariama imtis konkrečių žingsnių: užsistatyti žadintuvą ir sekti internete praleidžiamą laiką – neviršyti nusistatyto limito; laiką, kuris įprastai praleidžiamas socialiniuose tinkluose, leisti užsiimant naujais arba primirštais pomėgiais, bendraujant su artimaisiais ir draugais; kartais patariama kuriam laikui iš viso pašalinti socialinių tinklų paskyras, ištrinti programėles.

Vis dėlto per karantiną imtis drastiškų priemonių psichologai nepataria. Pasak dr. L. Bulotaitės, staiga nutraukęs tai, prie ko yra pripratęs, žmogus gali pasijusti visko netekęs, vienišas, jis nežinos, kuo užsiimti, todėl mažinti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką patariama pamažu.

Socialiniai tinklai
Socialiniai tinklai / D. Umbraso/LRT nuotr.

Jeigu nesate stambios įmonės vadovas, kuriam per minutę nepriėmus sprendimo sugrius pasaulis, kas pasikeis, jei pusvalandžiu vėliau sužinosite apie garsenybių piršlybas ar skyrybas?

„Kai pastebimos pirmosios priklausomybės užuomazgos, žmogus gali pabandyti pagalvoti, kokius savo poreikius tenkina socialiniuose tinkluose. Gal tai nėra svarbiausias poreikis, gal taip maskuojamos kitokios psichologinės problemos, vienišumo jausmas?

Visgi žmogus linkęs pats sau meluoti, gintis, neigti problemą – tai normali reakcija, – todėl greičiau susivokti padės psichologas. Jis tikslingai užduos klausimus, į kuriuos noromis nenoromis atsakiusiam žmogui pačiam daug kas paaiškės.

Pusvalandžiui išjunkite socialinius tinklus ir stebėkite, kodėl jums kyla nerimas. Juk jeigu nesate stambios įmonės vadovas, kuriam per minutę nepriėmus sprendimo sugrius pasaulis, kas pasikeis, jei pusvalandžiu vėliau sužinosite apie garsenybių piršlybas ar skyrybas?“ – susimąstyti kviečia psichologė.

Anot dr. L. Bulotaitės, jeigu anksčiau asmuo 5 valandas praleisdavo socialiniuose tinkluose, nutraukęs šią veiklą jis turės net 5 valandas laisvės. Sugalvoti, kuo per jas užsiimti, gali būti tikras iššūkis, ypač siaučiant pandemijai. Todėl, be griežtų socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko ribojimų ir nuolatinės kylančių emocijų savistabos, psichologai siūlo prisiminti pamirštą veiklą, ieškoti naujų pomėgių, permąstyti, kokius darbus nudirbdavote tada, kai laiko neatimdavo socialiniai tinklai.

Taip pat skaitykite