Gyvenimas

2021.01.10 21:35

Keisti pojūčiai gerklėje gali atsirasti ir dėl streso: Jonas Nainys papasakojo, kaip atrado vidinį balansą

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.01.10 21:35

Lyg ir nesergate, bet gerklėje nuolat jaučiate gumulą, kutenimą, vis norite atsikrenkšti – taip gali būti dėl 5 priežasčių, kurių viena – stresas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ savo patirtimi dalijosi ir garsus Lietuvos didžėjus Jonas Nainys. Jis atviras – seniau kiekvieną bėdą padaugindavo iš 10-ies, bet jau atrado vidinį balansą.

Pažįstamas jausmas, kai gerklėje lyg įsitaisęs gumbas, nors ten nieko nėra? Lyg kutena, nuolat atsikrenkščiate, sunku kvėpuoti ar netgi ryti, nors lyg ir nesergate? Kas tai per būsena ir kaip sau padėti?

Medicina šiam jausmui apibūdinti turi net kelis pavadinimus, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas siūlo į viską pažiūrėti paprasčiau, pirmiausia – išsiaiškinti, iš ko susideda mūsų kūno dalis tarp smakro ir krūtinės.

„Yra liežuvis, iš burnos einame į kvėpavimo takus, per stemplę į skrandį. Turime ryklę, žemiau – balso stygas, kurios yra gerklose. Ten yra raumenų, taip pat sausgyslių, kremzlės, balso stygos iš esmės taip pat yra raumenys. Tokie pojūčiai gali atsirasti gerklose, kai žmogus jaučia lyg guzą gerklėje, pasireiškimai gana įvairūs.

Toliau mūsų gerklos pereina į trachėją. Kai mes įkvepiame oro, kai atmosferinis oras veržiasi į mūsų plaučius, tai jis keliauja per ją. Maistas, kurį valgome, pirmiausia patenka į burną, bet nukeliauja ne į trachėją, ne į plaučius, o už trachėjos į stemplę. Taip pat yra antgerklis, kurio raumenys, kai ryjame, susitraukia taip, kad maistas negali patekti į kvėpavimo takus. Maistas neturi kur dingti, turi tik vieną kelią ir keliauja į stemplę“, – aiškina medikas.

Gerklės skausmas ir krenkštimas – ne tik peršalimo simptomai: nemalonius pojūčius gali sukelti stresas

Prarijus maistą jis patenka į stemplę, tada keliauja į skrandį. Kai maistas įkrenta į skrandį, susitraukia stemplės pabaigoje esantis sfinkteris – jis neleidžia tam, kas pateko į skrandį, grįžti atgal į stemplę. Negana to, kai maistas praryjamas, stemplės raumenys taip pat dirba, maistas stumiamas vis tolyn į skrandį. Atkreipkite dėmesį, kad įdarbinami būtent raumenys.

„Jeigu sfinkteris dirba gerai, iš skrandžio atgal į stemplę maistas arba skrandžio turinys nebegrįžta. Jeigu dirba blogai, be abejo, iš skrandžio dalis turinio, jeigu mes atsigulame ant netinkamo šono, užsisegame stipriai spaudžiantį sijoną arba kelnių diržą, grįžta atgal į stemplę ir nusvilina stemplės gleivinę. Jei yra geras skrandžio rūgštingumas, sfinkteris dirba gerai. Jeigu skrandžio rūgštingumas prastas, jis dirba blogai ir turime refliuksą“, – pasakoja gydytojas.

Taigi tarp smakro ir krūtinės yra daug visko: nervų (intensyviai dalyvauja ir klajoklis nervas), raumenų, sausgyslių, kremzlių. Čia vyksta priežiūra, kur pateks maistas, o kur pateks oras – maistas neturi teisės patekti į plaučius. Taip pat ši kūno vieta atsakinga ir už tai, kaip mes kalbame.

Jei maistas patektų ne ten, kur reikia, imtume springti, užsikosėtume. Tačiau kartais nemalonus jausmas gerklėje visai nesusijęs su valgymu – toks pojūtis lydi nuolatos. Dėl kokių priežasčių kartais atsiranda nemalonus jausmas gerklėje?

Gerklę gali kutenti dėl streso

„Ši kūno vieta tiesiogiai priklauso nuo jūsų nervų sistemos, autonominės nervų sistemos. Todėl, kai taip nutinka, kad suima gerklę, negalite nuryti ar įkvėpti, norite kosėti ar nuolat atsikrenkščiate, reikia nurimti. Stresas susijęs su simpatine sistema, tai visą laiką sukelia raumenų susitraukimus, spazmus. Kai stresuojame, įvyksta laringospazmas, gerklų raumenų spazmas. Raumenys susitraukia ir galime turėti puokštę problemų, kaip laringitas, įvairių tipų užkimimas, balso stygų spazmas“, – tikina A. Unikauskas.

Reikia mokėti išlaikyti balansą, nes visada būdamas nepatogiai, įtampoje kūnas pavargsta, tu pavargsti tiek fiziškai, tiek mentaliai – gali iš viso sugriūti. Kaip išlaikyti viduriuką, sudėtingas klausimas, kiekvienas turi dirbti su savimi.

Laidoje savo patirtimi dalijosi ir garsus Lietuvos didžėjus, muzikos prodiuseris, radijo ir televizijos laidų vedėjas Jonas Nainys. Jis pripažįsta, kad valdyti stresą ir su juo kylančias emocijas vis dar mokosi. Dar prieš kelerius metus ramiai reaguoti į įvairius gyvenimo vingius buvo sunku.

„Seniau, atrodo, labiau nerimaudavau arba bijodavau, nes kažkaip prisigalvodavau labai keistų dalykų. Turbūt tas nerimas ir baimė atsiranda dėl to, kad tu pats su savimi nesusikalbi, pats save išgąsdini, čia yra didžiausia problema, nes tų bėdų visada bus ir yra turbūt kiekvienam žmogui, bet klausimas, kaip į tas bėdas tu reaguoji ir kaip tu jas priimi. Seniau aš tikrai kiekvieną bėdą padaugindavau iš 10-ies ir ją prilygindavau pasaulio pabaigai. Tada visas kūnas reaguoja, visa aplinka reaguoja“, – kalba jis.

Vyras pripažįsta, kad baimė, nerimas, liūdesys, stresas – emocijos, kurias išgyvename visi, tačiau kai jos užsibūna, darosi sunku.

„Ieškojimas būdų, kaip suvaldyti šitą jausmą, atėjo dėl to, kad pradėjau daugiau domėtis saviugda, lįsti į save ir klausti klausimų, į kuriuos atsakymų turbūt niekada nerasime. Nežinomybė, kas bus ateity, labai gąsdina, bet jeigu tu išmoksti pakeisti požiūrį ir suprasti, kad ateities nepakeisi, dalykų nereikia labai sureikšminti... Jeigu tau, tarkime, labai sekasi, nereikia pasikelti, jeigu tau labai nesiseka, nereikia sakyti, kad esi lūzeris. Gal aš pradėjau mokytis balanso, visą laiką, ką bedaryčiau, būti normalios, neutralios būsenos, kuri iš tikrųjų padeda.

Reikia mokėti išlaikyti balansą, nes visada būdamas nepatogiai, įtampoje kūnas pavargsta, tu pavargsti tiek fiziškai, tiek mentaliai – gali iš viso sugriūti. Kaip išlaikyti tą viduriuką, sudėtingas klausimas, kiekvienas turbūt turi dirbti su savimi“, – įsitikinęs didžėjus.

J. Nainys džiaugiasi, kad pavyko rasti būdų, kaip išlaikyti vidinį balansą ir nepalūžti įsigalėjus įtampai, stresui, gyvenimo nesėkmėms. Tiesa, vyras pripažįsta, kad kelias nėra lengvas ir greitas.

„Man padeda įvairūs ugdantieji vadovai, knygos, praktikos, bet, visų pirma, aš galvoju, kad padeda vidinis susikalbėjimas su savimi, žinojimas, ką daryti, matyti įvykius adekvačiai, realiai, neišpūstai ir subalansuotai. Nuo to reikia pradėti. Kai tu su savimi susibalansuoji, tada yra įvairios praktikos, kaip kvėpavimas, pavyzdžiui“, – pataria muzikantas.

Nusiraminti, anot J. Nainio, padeda ir sportas, mankšta, jogos užsiėmimai, kartais ir meditacija: „Pats pastebėjau, kad man tai padeda. Kad ir dabar, koronos metu, – prieš kokius dvejus metus, manau, būčiau reagavęs visai kitaip, negu reaguoju dabar. Suprantu, kad yra toks metas, ta situacija mums, atlikėjams, yra bloga, bet kaip galima iš tos blogos situacijos pasiimti kažką gero? Nėra tik bloga arba tik gera. Aš nesu ekspertas, kuris gali patarinėti, kaip patirti tą būseną ir būti visada laimingam, nes aš manau, kad neįmanoma būti visada laimingam ir turbūt net nėra būtina tokiam būti.“

Diskomfortas gerklėje gali atsirasti dėl mažo skrandžio rūgštingumo

Kai skrandžio rūgštingumas yra didelis, iš skrandžio į smegenis nervais eina signalai, kurie smegenims praneša, kad reikia duoti komandą sfinkteriui, jog reikia susitraukti, kad to, kas yra skrandyje, negalima išleisti į stemplę.

Jeigu skrandžio rūgštingumas per mažas, informacija, kad sfinkteris turi susitraukti, jo nepasiekia. Turinys lenda atgal į stemplę, o tai, kas patenka į stemplę, kyla aukštyn, pereina į trachėją, užkabina balso stygas, pradeda dirginti gleivinę.

Kalcis tiesiogiai susijęs su vitaminu D. Gali būti, kad jums trūksta kalcio, nes trūksta vitamino D. Jūs galite valgyti maistą, kuris turi daug kalcio, bet jeigu kraujyje trūksta vitamino D, nėra kam tą kalcį nunešti į kaulus, raumenis.

„Žmogus gali užkimti, pradeda kosėti, visą laiką lyg krenkščia, nes jaučia, kad yra kažkoks gumulas. Tai refliukso pasekmė, o taip yra dėl mažo skrandžio rūgštingumo“, – aiškina A. Unikauskas.

Gerklę kutena sutrikus klajoklio nervo veiklai

Klajoklis nervas – autonominės nervų sistemos nervas. Kai šio nervo funkcija sutrikusi, tai taip pat sukelia panašias problemas, kaip ir esant simpatikotonijai – įsitempimui. Vienas iš geriausių būdų klajoklio nervo darbui pagerinti, pasak profesoriaus, yra pasirūpinti gera mikrobioma, o ją naudingomis medžiagomis aprūpina raugintos daržovės.

Gumbas gerklėje gali byloti apie vitamino D ir kalcio trūkumą

Kalcio trūkumas skatina įvairių raumenų spazmus. Kai jo trūksta moterims, gali būti stiprūs menstruaciniai skausmai, taip pat dėl kalcio trūkumo gali pradėti trūkčioti akis, atsirasti raumenų skausmas, gali prasidėti ir laringospazmas, gerklų raumenų susitraukimas, krenkštimas, gerklės kutenimas, kosulys, keistas kvėpavimas.

„Kalcis tiesiogiai susijęs su vitaminu D. Gali būti, kad jums trūksta kalcio, nes trūksta vitamino D. Kodėl? Jūs galite valgyti maistą, kuris turi daug kalcio, bet jeigu kraujyje trūksta vitamino D, nėra kam tą kalcį nunešti į kaulus, raumenis, kalcis nepatenka ten, kur reikia“, – tvirtina laidos vedėjas.

Kalcio gali pradėti trūkti ir tada, kai mažas skrandžio rūgštingumas. Jeigu skrandžio rūgštingumas geras, kalcis iš produktų išlaisvinamas ir mes jį galime pasisavinti, o jeigu jis mažas, tai neįvyksta – kalcio pradeda trūkti. Be to, stresas, kurio metu kraujyje būna per daug kortizolio, taip pat mažina kalcio kiekį. Viskas tarpusavyje susiję, pažymi profesorius.

Gerklės kutenimas gali pranešti apie virusą

Prasidėjus peršalimui atsiranda ir nemalonūs pojūčiai gerklėje. Būtų keista, jeigu taip nebūtų, nes virusai stengiasi patekti į ląsteles, atsiranda nervinių receptorių dirginimas ir imame jausti nemalonius pojūčius.

„Pagalvokite, gal diskomfortas gerklėje kyla dėl vienos iš išvardintų priežasčių, kurias galima paprastai pašalinti ir vėl jaustis puikiai“, – ragina daktaras.

Plačiau – sausio 6 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Gerklės skausmas ir krenkštimas – ne tik peršalimo simptomai: nemalonius pojūčius gali sukelti stresas