Gyvenimas

2021.01.12 08:50

Žinoma psichoterapeutė Brigita Baks: po tokių išbandymų dar dvejus trejus metus jaučiamos pasekmės

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2021.01.12 08:50

Nei neigimas, nei perdėtas izoliavimasis, anot LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ pašnekovės, psichoterapeutės Brigitos Baks, neprisideda prie situacijos suvaldymo, todėl ji linki sąmoningumo kiekviename žingsnyje. Gydytojos teigimu, svarbu ne tik laikytis visų karantino taisyklių, bet ir bendrauti – taip, kaip šiuo metu galime tai daryti.

Žinoma psichoterapeutė B. Baks pasibaigusius metus vadina nežinios bei nesaugumo metais, kai susidūrėme su nepaaiškinamu reiškiniu. Todėl visiškai nenuostabu, kad daugeliui 2020-ieji įsimins kaip masinės psichozės metai. Kodėl žmonės taip jautėsi, medikė aiškina racionaliai ir paprastai.

„Susidūrėme su visiškai nauju dalyku – pandemija, virusu, kurio iki tol nebuvo. Niekas nežinojome, nei kaip elgtis, nei kas tai per liga, kaip ji plis, kokios bus pasekmės. Visi šie uždaviniai žmonėms, mokslininkams susitelkus pirmos bangos metu buvo bandomi spręsti. Tai buvo nežinios metai. Tokius dalykus lengviau pakelti, kai žinai terminą, žinai, dėl ko, kaip. Žmonės yra altruistai, jeigu jiems paaiškini, dėl ko ir kokią naudą tai duoda. Užsidarai ir klausai šito dėl to, kad žinai, jog kažkokia pažeidžiama grupė nebus užkrėsta ir panašiai. Tada tau irgi lengviau tą pakelti.

Aš manau, kad labai pritrūko adekvačios informacijos, kas bus daroma, kaip bus pasirūpinta, kaip bus su finansine parama, kas nukentės. Tokia savalaikė informacija, ne šiaip kokie svarstymai, o būtent: telkiamės, bus maždaug toks laikas... O čia: na, nežinome. Labai daug nežinios, buvo informacijos pateikimo problemų. Einant laikui, žinoma, atsiranda natūrali pasipriešinimo reakcija“, – kalba psichoterapeutė.

Vis dėlto jokie pasipriešinimai nepadės lengviau išgyventi antrojo karantino. Tačiau ir šioje situacijoje B. Baks įžvelgia pozityvių pokyčių, kuriuos į žmonių gyvenimus įnešė privalomas buvimas namie. Ji turi keletą paprastų patarimų, kiekvienam padėsiančių išgyventi nelengvą dabarties kasdienybę.

Aš manau, kad pasibaigus karantinui niekas nesibaigs. Ir iš tyrimų aiškiai matosi, kad po tokių išbandymų dar dvejus trejus metus jaučiamos pasekmės.

„Žmonės su reakcijomis į šitą situaciją išsiskyrė į du labiausiai būdingus tipus: į veikliuosius, kurie pradėjo aktyviai kažką daryti, pratimus, gaminti namuose, kas irgi labai pozityvu, mokytis kalbų, dalyvauti virtualiose parodose, klausyti paskaitų, o kita dalis – prokrastinatoriai, atidėliotojai. Tai dvi pagrindinės reakcijos, kaip žmonės reagavo, o jas labai nulemia žmonių individualumas ir charakteris“, – pažymi ji.

Pasak B. Baks, dabar naudinga planuoti gyvenimą taip, kad jis būtų kaip įmanoma arčiau įprasto režimo, planų, taip pat ir mitybos. Sako, kad darant tyrimą apie žmonių reakciją teko pastebėti, kad iš pradžių žmonės sveikiau maitinosi, gamino namuose, tačiau ilgainiui ėmė pirkti nekokybišką greitą maistą. Pažymėtina, kad laikui bėgant mažesnis judrumas su pablogėjusia mityba gali sukelti širdies ligas.

Psichoterapeutės patarimai, padėsiantys išgyventi nelengvą kasdienybę: svarbiausia – režimas ir mintys

„Viena reakcija yra pradžioje, kita, kai tai labai užsitęsia. Kiek galima daugiau sąmoningumo: pabandykite sureguliuoti savo kasdienybę, kad darbo dienos kaip įmanoma atitiktų darbo, savaitgaliais kažkaip bendrautume, kad ir internetinėje erdvėje. Miego režimas irgi labai svarbus – ne naktinėti, bet iš tikrųjų eiti laiku miegoti. Labai svarbu išlaikyti fizinį aktyvumą, nes jis drastiškai kritęs“, – pasakoja psichoterapeutė.

Užsidarius namuose svarbu ne tik laikytis susikurto režimo. Norint ramiau į viską reaguoti ir išvengti nereikalingo streso bei panikos, ne mažiau reikšminga įvertinti, kaip gebame pažvelgti į realybę ir su ja susitaikyti. B. Baks teigimu, verta suprasti – pasibaigus karantinui pasekmes jausime dar ne vienus metus. Tačiau šioje nelengvoje situacijoje jau kurį laiką yra ir gerų naujienų. Būtent į jas ir linkėtina koncentruotis.

„Aš manau, kad pasibaigus karantinui niekas nesibaigs. Ir iš tyrimų aiškiai matosi, kad po tokių išbandymų dar dvejus trejus metus jaučiamos pasekmės: kam susijusios su vartojimu, kokiais nors priklausomybiniais dalykais, kam karjeros keitimu, finansiniu atsistatymu. Jau vien to užtenka, o tas visas gąsdinimas... Norisi palinkėti visiško sąmoningumo, kad aš saugau save ir kitą. Tiems, kas rašo, irgi yra labai svarbių dalykų: informacijos pateikimas ir kokia forma tai daroma“, – mintimis dalijasi gydytoja.

Kad su tuo neužsibaigtų sąmoningumas, kad mums svarbiems žmonėms skirtume dėmesio. Ta bendravimo kokybė iš esmės tapo nemateriali: ne tai, kad kažką nupirkau, nusiunčiau, bet visi išsiilgę realaus bendravimo.

Anot psichoterapeutės, visi per tą laiką patyrėme įvairių dalykų: praėjo ir žmonių gimtadieniai, ir jubiliejai, ir kitos šventės, ne viena šeima išmoko švęsti internetu. Be to, yra ir gerų naujienų – jau skiepijami žmonės, bet dar svarbu laikytis atstumo, išlikti žmogiškiems, nors ne mažiau svarbu – palaikyti socialinį ryšį.

„Mes esame socialiniai gyvūnai, bendraujantys. Mums svarbiausias dalykas, jeigu gali pasidalinti, kalbėti, suteikti vienas kitam vertės. Čia vieni svarbesnių dalykų. Jau antra karantino banga, ją sutikome su susierzinimu, bet buvo aišku, kas laukia, žinojome, kas bus. Turėdami net keletą priemonių išmoksime gyventi. Ne pirma liga, kurią per laiką išmokome suvaldyti, išmokome gyventi, taip bus ir šį kartą“, – išlaikyti optimizmą siūlo pašnekovė.

Išgyvenant nelengvus laikus optimizmas bei ištvermė praverčia. Jų visiems ir linki žinoma psichoterapeutė, patarianti prisiminti paprastas gyvenimo tiesas, šiuo metu itin aktualias. Žmogiškumas bei branginami artimieji yra svarbiausia kiekvieno mūsų gyvenime.

„Kad su tuo neužsibaigtų sąmoningumas, kad mums svarbiems žmonėms skirtume dėmesio, būtume dėmesingesni. Ta bendravimo kokybė iš esmės tapo nemateriali: ne tai, kad kažką nupirkau, nusiunčiau, bet visi išsiilgę realaus bendravimo. Jungimaisi internetu būtent tą ir atspindi. Kad prasitęstų tas bendravimas, koks yra, branginimas artimų žmonių.

Būsime sąmoningesni ir saugosimės, vienas kitą paremsime, tai ir ligą įveiksime. Nei neigimas, nei perdėtas izoliavimasis niekam naudos neatneša ir neprisideda prie ligos valdymo. Sąmoningumo kiekviename žingsnyje ir, žinoma, bendravimo, kokį galime turėti“, – linki B. Baks.

Plačiau – gruodžio 26 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Psichoterapeutės patarimai, padėsiantys išgyventi nelengvą kasdienybę: svarbiausia – režimas ir mintys