Gyvenimas

2021.01.10 07:43

Mokslininkė – apie bananų naudą nėščiosioms, kuo pranašesni džiovinti ir kodėl nevalgyti prieš miegą

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.01.10 07:43

Bananuose gausu medžiagų, reikalingų, kad normaliai funkcionuotų nervinės ląstelės, taip pat reguliuojančių kraujospūdį, galinčių padėti apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio ir mažinančių rytinį nėščiųjų pykinimą, o džiovintuose bananuose kai kurių naudingųjų medžiagų net 4 kartus daugiau. Tiesa, bananų nepatariama laikyti maišelyje ir valgyti prieš miegą.

Viename banane – net 422 mg naudingo kalio

Parduotuvių lentynose paprastai galima rasti keletą bananų rūšių, besiskiriančių spalva ir dydžiu. Kaip pažymi Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė dr. Milda Pukalskienė, plačiausiai paplitę dviejų rūšių bananai – mažieji (kavendišai) ir tikrieji (plantanai).

„Mažieji bananai – desertiniai, jie yra saldūs, trumpesni, jų plonesnė žievė. Nevisiškai prinokę jie yra žalios, o prinokę – geltonos spalvos. Plantanai – didesni, mažiau saldūs, juose daug angliavandenių, žievė stora“, – portalui LRT.lt paaiškina dr. M. Pukalskienė. Pavyzdžiui, Centrinės Amerikos, Afrikos šalyse, Filipinuose bananai kepami ir naudojami kaip angliavandenių šaltinis.

Bananuose gausu mineralinių medžiagų: magnio, fosforo, vario, cinko, mangano, ypač daug kalio, yra šiek tiek geležies. Viename vidutinio dydžio banane randama net 422 mg kalio. Jis itin reikalingas normaliam širdies ir kraujagyslių funkcionavimui, nervų ląstelėms, reguliuoja skysčių kiekį kūne.

„Kalis reguliuoja kraujospūdį, taip sumažina širdžiai ir kraujagyslėms tenkantį krūvį, todėl bananai rekomenduojami širdies ligomis sergantiems, nuo padidėjusio kraujospūdžio kenčiantiems žmonėms. Kalis taip pat padeda palaikyti skysčių kiekį organizme ir reguliuoja ištirpusių maistinių medžiagų patekimą į ląsteles bei susidariusių metabolitų pašalinimą iš ląstelių.

Šis elementas taip pat reikalingas raumenims susitraukti ir nervinėms ląstelėms normaliai funkcionuoti. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad bananuose esantis kalis gali sumažinti inkstų akmenų susidarymą žmonėms senstant“, – dėsto dr. M. Pukalskienė.

Nuo storosios žarnos vėžio saugančių pektinų šaltinis

Pasak dr. M. Pukalskienės, moksliniais tyrimais įrodyta, kad net neprinokę bananai turi teigiamos įtakos sveikatai. „Neprinokusiuose bananuose yra natūralios kilmės fitosterolių, kurie gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Yra mokslinių duomenų, kad neprinokusių bananų vartojimas gerina virškinimą, padeda gerinti opaligės simptomus.

Neprinokusiuose bananuose daugiau krakmolo, todėl virškinamajame trakte jis absorbuojamas lėtai ir nesukelia staigaus cukraus kiekio padidėjimo kraujyje. Virškinamajame trakte krakmolas taip pat turi įtakos gerųjų bakterijų augimui. Šios bakterijos skaido krakmolą. Storojoje žarnoje gaminasi trumpų grandinių riebalų rūgštys, jos gali užkirsti kelią lėtinėms ligoms, palengvinti virškinimo sutrikimus. Ypač šios rūgštys reikalingos žmonėms, sergantiems opalige ir kolitu“, – sako mokslininkė.

Bananuose randama vitaminų A, B6 ir C. Pasak dr. M. Pukalskienės, tyrimais nustatyta, jog, suvalgius vieną vidutinio dydžio bananą, galima gauti net apie 33 proc. vitamino B6, 9 proc. kalio, 11 proc. vitamino C, 8 proc. magnio, 10 proc. vario ir 14 proc. mangano rekomenduojamos mineralinių medžiagų ir vitaminų dienos normos.

Be vitaminų ir mineralų, bananuose taip pat gausu skaidulų, ypač prinokusiuose bananuose gausu vandenyje tirpių pektinų. „Pektinai gali sumažinti apetitą, padėti apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio. Bananuose taip pat yra įvairių fitojunginių (fitochemikalų), tokių kaip taninų, katechinų, epikatechinų, galo rūgšties, karotenų, fitosterolių, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, tačiau jų koncentracija mažesnė“, – paaiškina mokslininkė.

Anot dr. M. Pukalskienės, 2017 m. atliktais tyrimais nustatyta, kad žmonės, vartojantys daugiau skaidulų turinčio maisto, turi mažesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nei tie, kurių racione skaidulų yra mažiau.

„Vartojant daugiau skaidulų turinčių produktų organizme taip pat susidaro mažesnė mažo tankio lipoproteinų, arba vadinamojo blogojo cholesterolio, koncentracija. Bananų valgyti rekomenduojama ir II tipo diabetu sergantiems žmonėms, nes bananuose esančios skaidulos gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje“, – paaiškina mokslininkė.

Bananuose yra apie 70 procentų vandens, o vanduo ir skaidulos skatina normalią virškinamojo trakto veiklą, tad bananų rekomenduojama valgyti ir po viduriavimo. „Vienas vidutinis bananas patenkina maždaug 10 procentų žmogui reikalingos ląstelienos kiekio per dieną. Taip pat rekomenduojama bananų valgyti žmonėms po ūmaus viduriavimo, nes organizmas netenka vandens ir elektrolitų, o bananai gali juos kompensuoti“, – sako dr. M. Pukalskienė.

Ji priduria, kad bananuose yra ir baltymo lektino, kuris pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, gali apsaugoti organizmą nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio: „Pastaruoju metu atsiranda mokslinių tyrimų, kuriais teigiama, kad bananuose esantis lektinas slopina leukemija sergančių pacientų nenormalių ląstelių augimą.“

Paprastai valgydami bananus jų žieves išmetame. Visgi mokslininkai stengiasi rasti būdų, kaip jas panaudoti, mat ir bananų žievėje yra naudingų medžiagų.

„Iš bananų žievių gaminami miltai, taip pat jos panaudojamos biokuro gamybai. Mokslininkai pateikę daug įvairių publikacijų apie naudingas bananų žievių savybes. Nustatyta, kad bananų žievėje yra didelė koncentracija įvairių antioksidantų, kurie pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu poveikiu, skatina žaizdų gijimą, pavyzdžiui, gydant vabzdžių įkandimus, nedidelius nudegimus“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Mažina rytinį nėščiųjų pykinimą

Bananai dėl juose esančių medžiagų naudingi ir besilaukiančioms moterims. Kaip teigia dr. M. Pukalskienė, bananuose yra vitamino B6, jis gali palengvinti rytinį pykinimą, todėl būsimoms mamoms, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, rekomenduojama saikingai valgyti bananų.

„Beje, daugelis nėščiųjų taip pat susiduria su dar viena problema – galūnių patinimu, arba kitaip vadinama edema, ypač juntama antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais. Mažinant druskos kiekį ir į savo racioną įtraukiant bananų, galima sumažinti patinimus.

Bananai taip pat padeda nėščiosioms kovoti su nuovargiu. Juose gausu greitai rezorbuojamų cukrų, todėl valgant bananų, ypač paskutinį nėštumo trimestrą, galima gauti greitą energijos pliūpsnį. Tačiau bananais dėl juose esančio cukraus neturėtų piktnaudžiauti sergančios cukriniu diabetu nėščiosios“, – įspėja mokslininkė.

Nerekomenduojama valgyti prieš miegą

Bananuose mažai baltymų ir riebalų, tačiau daug angliavandenių ir nemažai kalorijų. Vidutinio dydžio 110 g sveriančiame banane yra apie 105 kcal. Jį suvalgius, daugiau nei 90 procentų kalorijų gaunama vien iš angliavandenių. Beje, sunokusiuose ir ypač pernokusiuose bananuose gausu paprastųjų cukrų – gliukozės, fruktozės, sacharozės, jie organizme labai greitai rezorbuojami, sako dr. M. Pukalskienė.

„Bananas yra saldus vaisius, todėl, valgant jų per daug ir nesilaikant tinkamos dantų higienos, gali atsirasti dantų ėduonis. Ypač atidūs turėtų būti mažamečius vaikus auginantys tėvai – reikėtų atkalbėti vaikus valgyti bananus prieš miegą. Suvalgius bananų prieš miegą ir nesilaikant tinkamos higienos, susidaro puiki terpė dantų ėduoniui vystytis“, – įspėja mokslininkė.

Dėl bananuose esančio cukraus juos atsargiai skanauti turėtų ir cukriniu diabetu sergantys žmonės. „Suvalgius gerai sunokusį bananą, kraujyje gali padidėti cukraus kiekis. Jeigu cukraus kiekis padidėja cukriniu diabetu nesergančio žmogaus kraujyje, organizme ima gamintis insulinas. Kur kas sudėtingesnė situacija cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, nes jų organizmas insulino negamina“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Kai kam kalio perteklius gali tapti mirtinas

Pasak mokslininkės, nėra daug duomenų, kad saikingai vartojami bananai sukeltų tam tikrų negalavimų, tačiau jeigu saikas bus pamirštas, gali pasireikšti migrena, mieguistumas.

„Juos gali sukelti bananuose esanti aminorūgštis triptofanas, jos ypač gausu pernokusiuose bananuose“, – sako dr. M. Pukalskienė. Jei kasdien valgysite dešimtis bananų, dėl per didelio vitaminų ir mineralų kiekio organizme gali pasireikšti vitaminozė. Norint išvengti šalutinių poveikių, per dieną rekomenduojama suvalgyti ne daugiau nei 2–3 vidutinio dydžio bananus, nurodo mokslininkė.

Bananų reikėtų vengti jautriems, alergiškiems žmonėms, jie ypač pavojingi bananams alergiškoms besilaukiančioms moterims. Juose esantis fermentas chitinazė yra alergenas, jis gali pakenkti besivystančiam vaisiui. Šio fermento taip pat galima aptikti avokaduose ir kiviuose.

Paprastai bananų plantacijose ūkininkai purškia bananus dideliais kiekiais įvairių pesticidų – tokiu būdu siekiama apsaugoti derlių nuo ligų ar kenkėjų. Todėl, siekiant išvengti įvairių negalavimų, alergiškiems žmonėms patariama iš parduotuvės parsineštus bananus kruopščiai nuplauti.

Atsargiai bananus reikėtų vartoti ir širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims, vartojantiems adrenoblokatorius – vaistus, galinčius sumažinti ligų komplikacijų riziką.

„Adrenoblokatoriai padidina kalio kiekį kraujyje, todėl, papildomai vartojant bananų, organizme gali susidaryti per didelis kalio kiekis. Jis gali būti kenksmingas, ypač tiems žmonėms, kurių inkstų veikla sutrikusi. Jei inkstai nepakankamai efektyviai funkcionuoja, jie negali pašalinti iš organizmo kalio pertekliaus, todėl tokiems žmonėms kalis gali tapti mirtinas“, – įspėja dr. M. Pukalskienė.

Kada paruduoja ir kodėl geriau nelaikyti maišelyje

Bananai, kaip ir dauguma vaisių, nokdami išskiria etileno dujų. Skirtingai nuo kitų vaisių, bananai išskiria didelę šių dujų koncentraciją. Kaip aiškina dr. M. Pukalskienė, vaisiams kontaktuojant su etileno dujomis, juose esančios rūgštys pradeda irti, jie praranda tvirtą formą ir tampa minkštesni, tačiau saldesni ir tikrai tinkami valgyti.

„Nors nokimo pradžioje bananas tampa saldesnis ir šiek tiek pagelsta, ilgainiui jis išskiria per daug etileno, todėl geltoni pigmentai suskaidomi ir atsiranda rudų dėmių. Tai – fermentinio parudavimo pasekmė. Šis natūralus procesas taip pat vyksta, kai bananai yra pažeidžiami mechaniškai“, – paaiškina mokslininkė.

Bananų nerekomenduojama laikyti nei polietileniniame, nei popieriniame maišelyje – dėl juose esančios pernelyg didelės etileno koncentracijos maišeliuose laikomi bananai greičiau noksta.

Džiovintuose bananuose – net 4 kartus daugiau kalio

Kaip jau minėta, apie 70 proc. banano masės sudaro vanduo. Kai bananai džiovinami, pašalinama net 96 proc. drėgmės, todėl džiovintuose bananuose maistinių medžiagų kiekis yra didesnis nei šviežiuose, sako dr. M. Pukalskienė.

„Šiuo atveju kalio, skaidulų, angliavandenių ir kitų medžiagų džiovintuose bananuose yra net keturis kartus daugiau nei šviežiuose bananuose. Todėl džiovinti bananai yra kaloringesni ir jų reikėtų nepadauginti. Džiovinant bananus, vandenyje tirpių vitaminų B6 ir C sumažėja. Pavyzdžiui, vitamino C džiovintuose bananuose sumažėja apie 30 proc., nes šis vitaminas taip pat jautrus ir karščiui“, – paaiškina mokslininkė.

Taip pat skaitykite