Gyvenimas

2021.01.08 19:59

Prano sumeistrauti mediniai grybai tapo kaimo skelbimų lenta, „prie grybų“ stoja ir autobusai

Gailutė Kudirkienė, panskliautas.lt2021.01.08 19:59

Retai taip sutampa, kad auksinių rankų meistras iš savo tėvų perima dar ir Auksino pavardę. Būtent tokia nagingų vyrų – Auksinų šeima gyvena Biržų rajone, Meilūnuose. Jie savo kūriniais kaimą papuošė. O kai tėvas su sūnumis draugėn susibūrė, tai vieni kitiems ir namus pastatė.

Kaimo grybus aplipo politikai

Pagrindinėje Meilūnų kaimo gatvėje, ties Auksinų šeimos namais, stūkso du mediniai grybai – skelbimų stulpai. Ant jų gyventojai, o ir įvairių paslaugų teikėjai, sega informaciją. Vieni siūlo malkų, kiti išvalyti kaminus, iškasti šulinius, treti akina pirkti sodybą, neseniai išperintų viščiukų ar bulvių.

Prieš rinkimus per įvairius politinius plakatus net nebuvo matyti grybų kotų, viską dengė besiveržiančiųjų į Seimą atvaizdai. Vyresnieji mena, kad mada puošti gyvenvietes grybais vienu metu gyvavo ir kolūkių laikais, bet meilūniečių grybai ne iš to laiko, jie atsirado jau Nepriklausomybės laikais. Ir ne madų vaikantis, o galima sakyti – natūraliai.

Viršūnėj tupėjo gandrai

Du grybus, baravyką ir musmirę, vėliau virtusius skelbimų lentomis, šalia savo namų sumeistravo nagingas meilūnietis 60-metis Pranas Auksinas. „Baravyko iš niekur atvežt nereikėjo, jis pats išaugo“, – juokiasi vyras.

Mat grybu virto čia augusi senutėlė liepa. P. Auksinas jos kirsti neketino, liepos viršūnėn nuolat parskrisdavo gandrai, gagendavo ten iki rudens. Liepa gyvenimą užbaigė dėl kitapus gatvės gyvenusio kaimyno skundų. Žmogus vis baiminosi, kad senas medis kartą grius ir suknežins jo namą. Anas nerimavo ne be reikalo, liepos vidurys iš tikro buvo išpuvęs.

Kai jau P. Auksinas prisiruošė liepą pjauti, nutarė ne iki pašaknų tai padaryti, o palikti už žmogų aukštesnę kamieno dalį. Sumanė padaryti kaimui siurprizą ir išskaptavęs pinties dalį joje įrengti telefono būdelę. Bet greit persigalvojo, nes laidinių ryšio aparatų era jau geso, spėriai plito mobilieji telefonai.

Norėdami pasirodyti rovė grybo kepurę

„Ką beliko daryt? Uždengt liepos kotą kepure ir medžio liekaną paversti grybu“, – pasakoja meistras. Neaišku, kas pirmas prie baravyko skelbimą prisegė, bet veiksmas greit sulaukė pasekėjų. Mat liepos kamienas minkštas, patogu ir lengva kokią ant popieriaus surašytą žinią pritvirtinti.

Kaimas grybą ne tik priėmė, bet prie jo tiesiog prisirišo. Prie grybo ėmė stoti keleivinis transportas. Autobusų stotelės čia nėra, ji gerokai toliau, bet dažnas meilūnietis prašo sustoti prie grybo, autobusų vairuotojai jau įprato ir patys čia stabteli.

Baravyko minusas buvęs toks, kad kepurė nestipriai pritvirtinta, tai kartkartėm jaunimas ją nuraudavęs. „Berniokai nori prieš paneles pasirodyt – ir numuša grybo stogą“, – atlaidžiai į vyrukų šėliones žiūri meistras. Dabar, tiesa, baravyko kepurė jau nepajudinama, P. Auksinas ją perdarė ir labai tvirtai prisuko. „Kad baravykui nebūtų liūdna, įtaisiau jam mergaitę musmirę“, – šypsosi pašnekovas.

Musmirė padaryta iš Biržų girioje rasto ligoto beržo. Kamieną apraizgiusi milžiniška kempinė ir patraukė meistro akį. „Pavasarį grybus perdažysiu, jau smarkiai apsilaupę“, – sako jis.

Kad jau kaimas prie grybų įprato, čia net susitikimų vietas skiria, nes labai patogu ir aišku, jei pasakai: „Ateisiu prie grybo“, tad meistras nusprendė kompoziciją dar papildyti. Ketina šalia baravyko ir musmirės patupdyti du mažus grybukus, kad atėjus į susitikimą ar skelbimų paskaityti žmonės turėtų kur prisėsti, pailsėti.

Stogą išrietė su „jaučio akimis“

Kad vyras gabus medžio darbams, liudija statiniai sodybos kieme. Labiausiai išskirtinis – sūpuoklėmis paversta pavėsinė. Atsisėdęs prie stalo gali suptis su juo ir visais suolais lyg karuselėje. Kieme dar prikelta ir iš natūralių medžių kamienų sumeistrautų inkilų.

P. Auksino potraukis medžiui, matyt, iš tėvo, anas buvęs geras stalius, gamino spintas, lovas, komodas ir visus buičiai reikalingus rakandus. P. Auksino darbas susijęs su medžiu, jis yra miškininkas, nupjautų medžių išvežimu besiverčiančios įmonės savininkas. Versle sukasi visa šeima: sūnūs ir žmona.

Visi šeimos vyrai yra auksarankiai. Sūnus Imantas su šeima gyvena tėvų namuose, Vytautas Panevėžyje, o Aurelijus Biržuose. Pastariesiems dviem namus statė ne svetimi, o visa šeima. Tėvas su sūnumis ir sienas iškėlė, ir stogus uždengė.

„Aurelijaus namų stogą padarėm kaip kinišką, nė vienos lygios vietos nėra, net su „jaučio akimis“. Antrąkart tokios sudėtingos konstrukcijos nebesiimčiau“, – sako meilūnietis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt