Gyvenimas

2021.01.10 13:31

Pikti vaikai ne gimsta, o tampa: šis jausmas – tik ledkalnio viršūnė

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2021.01.10 13:31

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ psichologė Ieva Šuipė pažymi, kad pikti vaikai ne gimsta, o tampa. Ji perspėja, kad į vaiko pyktį jokiu būdu negalima atsakyti pykčiu, nes jis dar labiau išsigąs, o dar svarbiau suvokti, kad pyktis yra ženklas, jog kažkuris vaiko poreikis nepatenkintas arba kad vaikas išgyvena neigiamus jausmus.

Psichologė I. Šuipė drąsiai teigia – piktų vaikų nebūna, jie tiesiog atsiranda. „Jeigu žiūrėtume į prigimtį, mes esame skirtingi savo temperamentu, tam tikromis nervų sistemos savybėmis, jautrumu, bet piktas vaikas negimsta. Jis dėl kažkokių priežasčių tampa piktas“, – kalba pašnekovė.

Kai kalbame apie piktą vaiką, turime aiškiai suprasti, kas tai yra. Piktą vaiką tėvai dažniausiai apibūdina kaip neklausantį, priešgyniaujantį, protestuojantį, atrodo, specialiai kažkaip negatyviai besielgiantį, demonstruojantį agresiją. Tokiu tėvų lūkesčių neatitinkančiu elgesiu vaikai išties nori kai ką tėvams pasakyti.

Labas rytas, Lietuva II d. Kas lemia vaikų piktumą?

„Kai vaikas pyksta, rodo savo pyktį ir agresiją, svarbu atskirti, kad pyktis – jausmas, o agresija – elgesys. Pyktis yra kaip ledkalnio viršūnė, kurią matome. Po pykčiu dažniausiai slypi gilesni dalykai, jausmai, kuriuos ne taip lengva parodyti ar net suprasti. Ir suaugę dažnai nesuprantame, kas slypi po mūsų pykčiu. Tai gali būti baimė, nerimas, neviltis, bejėgystė“, – pasakoja I. Šuipė.

Vaiko pyktis – žinutė mums, kaip ir mūsų pyktis svarbi žinutė mums patiems, kad į kažką reikia atkreipti dėmesį – jokiu būdu ne paslėpti.

Po pykčiu gali slypėti ir gilūs nepatenkinti poreikiai, o žmogus turi ne tik fiziologinių poreikių. Žinoma, dažnai nepavalgęs ar neišsimiegojęs vaikas yra piktas, bet toks jis gali būti ir tada, kai jaučiasi nesaugus, nepripažintas ar nemylimas.

„Kai matome vaiko pyktį, labai svarbu suprasti, kas po tuo slypi, ir pasistengti tą poreikį atliepti visais įmanomais būdais“, – pažymi psichologė.

Svarbu įsidėmėti, kad pykstant vaikui atsakas iš tėvų jokiu būdu neturėtų būti toks pat. Pašnekovė pataria dirbti su savimi, kad mokėtume išlikti ramūs – jei ateisime problemos spręsti pikti, vaikas dar labiau mūsų išsigąs ir nebus įmanoma susikalbėti.

„Tėvams dažniausiai išlaikyti ramybę padeda supratimas, kad vaikas taip elgiasi ne specialiai. Vaiko tikslas nėra mus kažkaip įsiutinti. Kai žinome, kad po vaiko pykčiu slypi kažkas gilesnio, kad jam skauda, reikia pagalbos, tai gali padėti nusiraminti. Labai svarbu su vaiku užmegzti ir ryšį, nes per jį nusiramins ir vaikas“, – vardija I. Šuipė.

Be to, pasak pašnekovės, pyktis nėra blogas jausmas – blogai, kai elgiamasi agresyviai.

Plačiau – sausio 6 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Labas rytas, Lietuva II d. Kas lemia vaikų piktumą?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.