Gyvenimas

2021.01.07 08:42

Vilniaus pašonėje – ilgiausias pažintinis takas sostinės teritorijoje, menantis senuosius kaimus

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2021.01.07 08:42

Kol oras už lango niūrus, o galimybę keliauti varžo karantinas, geras laikas pradėti planuoti, ką norėtumėte pamatyti. Gal į jūsų sąrašą pateks ir prieš porą mėnesių oficialiai veikti pradėjęs Senųjų kaimų pažintinis takas Verkių regioniniame parke?

Senųjų kaimų pažintinis takas oficialiai atidarytas prieš porą mėnesių. Tai kol kas ilgiausias pažintinis takas Vilniaus teritorijoje. Pasak geografo dr. Algimanto Česnulevičiaus, tako ilgis – apie 10 kilometrų.

„Jis labai gražus visais metų laikais. Na, žiemos metu reikia lipti į statesnius kalnus, gali būti slidoka. Reikia šiokio tokio pasiruošimo“, – kalba jis.

Pažintinio tako sumanytojas, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vyriausiasis specialistas Pranciškus Maigys pastebi, kad iš anksčiau sostinės pašonėje stūksojusių kaimų dabar likę tik gatvių pavadinimai. Takas veda per Naujųjų Verkių, Verkių Riešės, Staviškių, Turniškių ir Kremplių senuosius kaimus, kurie šiandien virtę Vilniaus miesto gyvenamaisiais rajonais.

Senųjų kaimų pažintinis takas – pusantros valandos pėsčiomis

„Iš pradžių galvojome ribas sužymėti kokiais nors mediniais, pavyzdžiui: „Jūs įvažiuojate į Turniškes.“ Bet paskui sugalvojome, kad geriausias būdas juos visus kažkaip sujungti būtent pažintiniu taku. Tai tikrai toli gražu nėra visos teritorijos, kurias norėjome parodyti“, – pasakoja kultūrologas.

Verkių regioniniame parke įkurtas pažintinis takas unikalus ne tik maršrutu, bet ir informacija stenduose. Čia galima sužinoti ne apie saugomų teritorijų gamtą bei gyvūniją, o apie Vilniaus krašto istoriją, miesto plėtrą lėmusius veiksnius.

„Šiandieninė Verkių popieriaus fabriko teritorija buvo kaip kaimelis. Paskui sovietmečiu, toliau plečiantis pačiam fabrikui, Verkiai nusikėlė į šiek tiek kitą vietą“, – teigia P. Maigys.

Ties Turniškėmis turėjo atsirasti didžiausia Lietuvoje hidroelektrinė, kuri būtų reguliavusi vandens lygį upėje ir taip apsaugojusi Vilniaus senamiestį nuo potvynių. Pradėtus darbus sustabdė karas, o jam pasibaigus sovietų valdžia planų atsisakė. Suvežtos statybinės medžiagos panaudotos sugriautam Vilniui atstatyti, o būsimos elektrinės administracijos pastatuose dabar įrengtos premjero ir prezidento rezidencijos.

„Tvenkiniai šalia Kremplių yra buvę Verkių dvaro tvenkiniai. 19 a. pab. Verkiuose gyveno tokia šeimyna – Vitgenšteinai. Jie augindavo įvairias žuvis ūkinėms reikmėms ir eksportui, pavyzdžiui, upėtakius. Laikui bėgant ir sovietmečiu tie tvenkiniai buvo urbanizuoti, juose irgi buvo vykdoma žuvininkystė, bet sugriovus vieną užtvanką tie tvenkiniai užpelkėjo“, – kalba kultūrologas.

Takas driekiasi ir per Staviškes, kur ant Neries kranto aptiktas pirmųjų mūsų eros amžių gyvenvietės kultūrinis sluoksnis. Manoma, kad žmonės šioje vietoje gyveno jau 1–2 a. Čia stūkso ir Staviškių piliakalnis, kuriam daugiau nei tūkstantis metų. Regioninių parkų direkcijos atstovas primena, kad Senųjų kaimų takas driekiasi per saugomas teritorijas.

„Ir Pavilnių, ir Verkių regioniniuose parkuose gyvena į raudonąją knygą įrašyti augalai ir gyvūnai. Būtinai atkreipkite dėmesį, kad esate ne šiaip parke, o saugomoje teritorijoje“, – pažymi P. Maigys.

Senųjų kaimų takas – žiedinis. Kai tik pasibaigs karantinas, juo pradėti eiti galima iš bet kurio taško sekant rodykles ir baigti ten, kur pradėjote.

Plačiau – sausio 6 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Senųjų kaimų pažintinis takas – pusantros valandos pėsčiomis
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt