Gyvenimas

2020.12.11 19:31

Marius Čepulis. Šerti negalima pasigailėti

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.12.11 19:31

Šiąnakt trečiu bandymu žiemai vis tik pavyko kelininkus užklupti netikėtai. Bet tokia ta ir žiema. Šaltukas nedidelis, sniego vos pakrapyta. Tiesa, smagu, kad ir Klaipėdos krašto žmonės pamatė vieną kitą snaigę ir galės papasakoti vaikams, kas tai per stebuklas.

Tačiau žiema daugeliui mūsų asocijuojasi ne tik su pusnimis, šventėmis, liūlio varvinimu ant ledo, bet ir su pagrindiniu instinktu – pamaitink alkstantį. Net nesvarbu, kad tas „alkstantis“ – jau prifarširuotas batono iki gerklės viršaus. Kaip supratot, eilinį kartą kalbėsiu apie gyvūnų maitinimą žiemą.

Kas tingi skaityti ilgus išvedžiojimus, tai trumpai (bet kažkur per vidurį bus receptas, kaip greitai praturtėti):

1. Žvėrių šerti nereikia.
2. Ančių ir gulbių šerti nereikia.
3. Zyles ir kitus smulkius paukštelius maitinti nėra blogai.
4. Naminius gyvūnėlius maitinti vis dar reikia.

Žvėrių šerti nereikia. Žvėrys turi maisto iki kaklo ir dar truputį. Jie nebadauja ir vargu, ar kada badaus. Todėl reikia atsisakyti tų visų „pakazuchų“ (šitą žodį turėtų įteisinti VLKK), kai su vaikučiais važiuojama miškan ir vežami burokėliai, morkytės, kopūstėliai ir kitas gėris žvėreliams, nors realiai tas maistas tik supūva nepaliestas. Būkit ramūs, žvėreliai tikrai neverks letenėlių sudėję, jei neras ant eglės prikabinto papelijusio mandarino ar papuvusios bulvės.

Dažnai girdime, kad vienas iš rimtesnių medžiotojų darbų yra pagalba žvėreliams žiemą. Galbūt anksčiau taip ir buvo. Dabar tai nėra joks rūpestis, o tik žvėrių išlaikymas vienuose medžioklės plotuose bei nereikalingas jų populiacijos didinimas.

Supraskit pagaliau, kad batonas ir duona paukščiams yra nuodas.

Šeriami beveik išimtinai tik šernai (dar ten įpranta lankytis stirnos bei iš aptvarų paleisti laisvėn danieliai). Tiesa, tai vadinama viliojimu, be tokie kiekiai pašarų tikrai ne viliojimui tarnauja. Elniai ir briedžiai nebent prie nuleistos drebulės mielai sukinėsis ar druskos palaižyt ateis. Taigis, žvėrių šėrimas su jų globa niekaip nesusijęs.

Vandens paukščių ŠERTI NEREIKIA. Vat ir dabar Vilniuje skalambija varpais, kad vargšių gulbių šeimyna ant ledo. Gelbėkit, šaukia jautrūs vilniečiai, paukščiukai niekur neišskrido, sušals vargšeliai. Ir tuo pat metu tuntais lekia tėveliai su vaikučiais batonais apsikarstę tas gulbeles vargšeles prifarširuot. Tikrai suprasčiau, jei paskui jas Kalėdų stalui patiektumėt, bet kam dabar už dyką penėt? Supraskit pagaliau, kad batonas ir duona paukščiams yra nuodas.

Ne ta prasme, kad nuo jo jie užsilenks vos prariję. Nuo tokio maisto paukščiai tunka, mažiau juda, sunkiau pakyla, kai kurie išvis skraidyt nebegali, greičiau suserga, neišperi kiaušinių (nuo svorio juos sutraiško). Bet geraširdžiams nepadeda ir sustatyti ženklai „Maitinti draudžiama“ – paukščiukas ant ledo, vadinas, turi būti prifarširuotas batonu.

Džiugu, kad kai kurios savivaldybės imasi iniciatyvos ir netgi grasina baudomis geradariams, kurie šeria balandžius bei vandens paukščius. Džiugu, kad, kai nuvažiuoji Kaune prie Heso, tavęs neužpuola tuntas gulbių ir ančių (jų vis dar atplaukia, bet jau daug mažiau). Nereikia vandens paukščių šerti, jų populiacijos auga, jie puikiai gali susirasti maisto, jie visada gali pasitraukti, kur šilčiau, o jei paukščiai buriasi į dideles sankaupas, tarp jų greičiau pasklinda ligos, tad tos „gerosios“ iniciatyvos paukščius gali tik pražudyti. Todėl vandens paukščių šėrimas yra blogis.

Jei jūs esat nuo šėrimo priklausomi, tai bent duokit paukščiams kokių salotų, daigintų želmenų, smulkintų kopūstų, grūdų, virtų ryžių – tik ne bandelių ar batono. Jei neturit, kur dėti batono – jį mielai priims Maisto bankas.

Mažų paukštelių šėrimas prie namų.

Jau esu daug kartų rašęs, kodėl nėra blogai lesinti smulkius paukščius (zyles ir t.t.) žiemą.
Visų pirma, mes vis dar intensyviai naikinam jų buveines (kertami seni medžiai tiek miestuose, tiek miškuose), juos tūkstančiais naikina mūsų mielos katytės, mes naikinam jų maistą (pradedant vabzdžiais, baigiant „piktžolėmis“). Tad maitinimas šaltuoju metų laiku yra bent šiokia tokia kompensacija. Ir maitindami smulkius žvirblinius paukščius, mes kartu maitinam ir plėšrūnus (paukštvanagius, vištvanagius bei pelėdas). Ir dar – tai puiki proga susipažinti su paukščiais iš arčiau.

Svarbu: jei jau pradedat maitinti, tai maitinkit visą žiemą. Nepradėkit per anksti, t.y., kai jau pasibaigia migracija, kad migrantai nepasiliktų, o keliautų, kur sumanę. Pavasarį smulkieji paukščiai patys nustoja lankytis lesyklose.

Kuo NEŠERTI? Negalima duoti sugedusio, supelijusio maisto, juodos duonos, kepintų, sūdytų ar kitaip apdorotų sėklų, sūdytos ar rūkytos mėsos.

Kuo galima maitinti? Saulėgrąžų (jei bus lukštentos, kaimynai jums padėkos), kanapių, sorų ir kitomis sėklomis, žemės, lazdynų riešutais, nesūdytais lašiniais. Galima pridėti šermukšnių, gudobelių uogų, vieną kitą obuolį. Ir lesyklą reiktų retsykiais išvalyti (ypač, kai prasideda šiltesni orai).

Tai tiek žinių. Ir saugokit save.

Autorius yra kandidato į aplinkos ministrus Simono Gentvilo visuomeninis patarėjas.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.