Gyvenimas

2020.12.09 21:53

Melo kojos trumpos, o melagio žvilgsnis – dar trumpesnis: psichiatras papasakojo, kaip atpažinti melagį

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.12.09 21:53

Dabar žodį „empatija“ dažnai vartojame netinkamai – tai mokėjimas pajausti, ką jaučia kitas, o ne gebėjimas užjausti, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Empatija atpažįstant melagį – labai svarbi, mat meluodamas žmogus niekada nesijaučia gerai, pažymi gydytojas.

„Kaip galvojate, ar dažnai meluojate? Be abejo, norėtųsi atsakyti, kad ne arba beveik niekada, bet prisiminkite, kada paskutinį kartą pamelavote, kam ir apie ką? Tiesa ta, kad mes iš tiesų meluojame labai dažnai, beveik nuolat“, – teigia gydytojas psichiatras, psichoterapeutas E. Laurinaitis.

Melas gali būti dvejopas. Vienoks melas vadinamas nekaltu. Pasitelkus tokį melą prieš sau svarbų žmogų siekiama pasirodyti truputėlį geresniam, toks melas naudojamas per darbo pokalbį. Tačiau jei melas nėra nekaltas, meluodami žmonės gali padaryti labai daug žalos. Pasak psichiatro, melagį išduoda keletas dalykų.

Kas išduoda melagį?

– Audringa reakcija į melo demaskavimą

– Filosofija

– Kūno kalba

– Žvilgsnis

– Netiesioginis atsakymas

– Religija

Nuo nekalto bandymo pasirodyti geriau iki griaunančio gyvenimus: kokie ženklai išduoda melą?

Ypač verta atkreipti dėmesį į vieną melagį demaskuojantį dalyką – žvilgsnį. E. Laurinaitis tikina, kad daugelis automatinių melagių yra išmokę žiūrėti tiesiai į akis, tačiau yra vienas niuansas, kuris gali išduoti net ir įgudusį melagį.

Melagiui pažinti empatija yra labai svarbi todėl, kad meluodamas žmogus niekada nesijaučia gerai. Žmogus vis vien jaučiasi darąs kažką negera kitam ir labai neretai, kas yra paradoksalu, sau pačiam, nes jis neišreiškia savęs.

„Aš prisimenu netgi save, mažą vaiką, treniruojantis, kai man sakė, kad kai meluoji, akyse matosi kabliai. Aš eidavau prie veidrodžio, meluodavau ir žiūrėdavau į veidrodį – nieko nesimatydavo. Tam tikra prasme išmokimas žiūrėti tiesiai į akis meluojant, atrodytų, yra gerų melagių savybė. Bet yra vienas mažas dalykėlis, kurį reikėtų žinoti: kai žmogus ruošiasi meluoti (dar nepradėjo, bet ruošiasi), jo akys padaro trumputį judesį į kairę arba į dešinę horizontaliai – labai trumputį. Jį reikėtų pastebėti.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmogus nesiruošia atsakinėti, kas jam kyla kaip pirma reakcija – jis pradeda galvoti, ką sakyti, ir tada jau visiškai aišku, kad visos tiesos jūs negirdėsite“, – pasakoja psichoterapeutas.

Tad nėra taip, kad meluojantysis negali žiūrėti į akis meluodamas – galima žiūrėti ir meluojant, bet šitą trumputį žvilgsniuką reikėtų pastebėti.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad labai neretai būna melagių, kurie meluodami renkasi religinius argumentus – tarsi cituodami Šventąjį Raštą, kad ten taip parašyta. Iš tikrųjų, anot gydytojo, tai yra tik pritempimas, nes Biblijoje galima rasti labai įvairių citatų, kurias galima pritraukti kur nori.

Išvardyti melagio bruožai – tik dalis galimų požymių, kad žmogus meluoja. Svarbiausias dalykas, padėsiantis atpažinti melagį, išties yra mūsų viduje.

„Mes visi savo smegenyse turime taip vadinamus veidrodinius neuronus, arba rezonansinius tinklus, kurie sureaguoja į kito žmogaus smegenyse suaktyvėjusią smegenų dalį. Mumyse suaktyvėja lygiai tie patys neuronai. Ką tai reiškia? Kad nesąmoningame lygmenyje mes žinome, ką kitas galvoja, mes žinome, ką kitas jaučia“, – sako E. Laurinaitis.

Dabar mūsų kultūroje žodis „empatija“ vartojamas labai dažnai, bet neretai jis vartojamas netinkamai. Empatija – tai mokėjimas pajausti, ką jaučia kitas. Tai ne užuojauta, ne atjauta, o mokėjimas pajausti, ką jaučia kitas žmogus. Tačiau empatija susideda iš dviejų komponentų.

„Kad empatija padėtų orientuotis, su kuo turiu reikalą, reikalingi du komponentai. Vienas jų – tai biologinė mūsų smegenų ląstelių reakcija, bet kitas yra išmoktas – tai leidimas sau pajausti, ką jaučiu, ir įvardyti, pavadinti šitais žodžiais. Šito reikia mokytis – šitai neateina iš niekur.

Melagiui pažinti empatija yra labai svarbi todėl, kad meluodamas žmogus niekada nesijaučia gerai. Žmogus vis vien jaučiasi darąs kažką negera kitam ir labai neretai, kas yra paradoksalu, sau pačiam, nes jis neišreiškia savęs – jis išreiškia dirbtinį save, nori kažkaip sutvarkyti tą pasaulį, gyvenimą, žmogų, kuris yra šalia jo“, – aiškina psichiatras.

Kad ausys nenulinktų nuo „makaronų“, klausykime ir žiūrėkime, ir leiskime sau patiems pajusti – kažkur skamba pavojaus skambutis. Jokiu būdu jo nenutildykite, neuždenkite jo pagalvėmis – klausykite, nes tai ne be reikalo.

E. Laurinaitis taip pat primena, atrodytų, primityvų, bet labai svarbų dalyką, kurio kalbant apie melagius taip pat nederėtų užmiršti. Tai – elementari aritmetika.

„Labai dažnai pasakojant įvairius dalykus įvairiausiose situacijose atsiranda aritmetinių neatitikimų: kažkur kažkas negalėjo tilpti į laiką, kažkur atvirkščiai – tas laikas tiek išsitempė, o juk tai buvo galima padaryti žymiai greičiau. Yra paprasčiausias mokėjimas skaičiuoti – tai taip pat gali būti skambutis, kad kažkas čia jau nebegroja, kažkas negerai“, – kalba laidos vedėjas.

Negalvokite, kad jūs atsparus melui ir niekas negali jums smarkiai meluoti. Taip, pasak psichoterapeuto, gali nutikti visiems.

„Nereikia galvoti, kad turite imunitetą nuo blogų dalykų gyvenime. Patys esame truputį melagėliai, o galime sutikti žymiai didesnius melagėlius, kurie mus sugebės apvynioti aplink pirštą. Kad ausys nenulinktų nuo „makaronų“, klausykime ir žiūrėkime, ir leiskime sau patiems pajusti – kažkur skamba pavojaus skambutis. Jokiu būdu jo nenutildykite, neuždenkite jo pagalvėmis – klausykite, nes tai ne be reikalo“, – pataria E. Laurinaitis.

Plačiau – gruodžio 7 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite

Nuo nekalto bandymo pasirodyti geriau iki griaunančio gyvenimus: kokie ženklai išduoda melą?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt