Gyvenimas

2020.12.03 21:26

Jei smarkiau pajudėjus krūtinę it užgula akmuo, įtarkite krūtinės anginą

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.12.03 21:26

Krūtinės angina turi aiškų ryšį su fiziniu krūviu – jei po fizinio aktyvumo periodo pajaučiate didelį spaudimą visame krūtinės plote, verta pasitikrinti, ar jums – ne krūtinės angina. Pasak LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjos prof. Jurgitos Plisienės, ši būklė ištinka susiaurėjus širdies kraujagyslėms, o jas siaurina dėl cholesterolio padidėjimo galinčios atsirasti aterosklerotinės plokštelės.

„Įsivaizduokite, jog išėjote greitu žingsniu pasivaikščioti po mišką, o gal tiesiog lipate laiptais arba plaunate grindis, ir staiga jūsų krūtinę suspaudžia skausmas. Tai gali būti ženklas, kad jums – krūtinės angina“, – situaciją apibūdina J. Plisienė.

Gydytoja ragina nepulti į paniką ir pasakoja, kas tai per būklė, kas ją lemia ir ką daryti, kad vėl jaustumėtės puikiai.

„Krūtinės angina – išeminė, arba aterosklerozinė, širdies liga. Kai širdis negauna pakankamai kraujo, kartais atsiranda simptomų, panašių į krūtinės anginą. Dusulys yra vienas iš jų, taip pat – sunkumas, gniaužimas. Krūtinės angina nieko bendro su angina neturi“, – kalba ji.

Jeigu žmogus dūsta dėl astmos, tai jis dūsta visą laiką. Krūtinės angina turi aiškų ryšį su fiziniu krūviu.

Krūtinės anginą gali išduoti skausmas po fizinio krūvio: tuo susirūpino ir nuolat skubanti Zita Kelmickaitė

Krūtinės angina atsiranda dėl širdį maitinančių kraujagyslių susiaurėjimo

Širdies kraujagyslėje atsiradusi aterosklerotinė plokštelė su laiku dėl įvairiausių rizikos veiksnių ima didėti, siaurinti kraujagyslės spindį. Kol kraujagyslės spindis susiaurintas mažiau 50 proc., kartais – ir 70 proc., pacientas gali nieko nejausti. Bet jeigu spindis susiaurėja tiek, kad telieka vos 10 proc. kraujagyslės praeinamumo, kraujagyslė užkemšama – širdies raumuo negauna deguonies. Įvyksta miokardo infarktas.

Dėl infarkto dar reikia pasakyti, kad svarbu, kokio spindžio kraujagyslė užkemšama: jeigu tai labai maža kraujagyslė, gali būti, kad jos užsikimšimo labai ryškiai nepajusite, bet jeigu būtų užkimšta viena iš pagrindinių kraujagyslių, kurios maitina širdies raumenį, būtų galima tikrai patirti infarktą.

Cholesterolio padidėjimas – vienas iš didžiausių rizikos veiksnių aterosklerotinėms plokštelėms atsirasti. Vis dėlto kartais krūtinės angina gali pasireikšti ne tik dėl susiaurėjusių kraujagyslių, bet ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, labai storo širdies raumens – tada ir nesusiaurėjusių kraujagyslių nepakanka storam širdies raumeniui aprūpinti deguonimi.

„Būna tam tikrų širdies ydų. Kai siaura aorta, per ją neprateka kraujas – jo širdies raumens darbui neužtenka. Akivaizdu – kuo daugiau judate, kuo didesnį fizinį aktyvumą turite, tuo širdžiai reikia daugiau deguonies“, – pažymi kardiologė.

Galbūt kai kada galima krūtinės anginą supainioti su astma, tačiau J. Plisienė aiškina, kad astma nesusijusi su fiziniu krūviu – tai labiau kvėpavimo organų, bronchų, liga. „Jeigu žmogus dūsta dėl astmos, tai jis dūsta visą laiką. Krūtinės angina turi aiškų ryšį su fiziniu krūviu“, – priduria ji.

Infarktas – ūmi būklė užsikimšus kraujagyslei, žmogui pradeda labai stipriai skaudėti, o krūtinės angina – lėtinė būklė, kai aterosklerotinė plokštelė didėja iš lėto, siaurina spindį, palaipsniui atsiranda krūtinės anginos simptomų.

Kartais krūtinės anginą sukelia emocinis stresas, labai dažnas širdies plakimas ar kitos širdies ligos, temperatūrų pokyčiai ar net sunkus maistas.

Krūtinės anginos simptomai:

– skausmas atsiranda fizinio ar emocinio krūvio metu,

– skausmas yra spaudžiančio, deginančio pobūdžio it užvirtęs akmuo ant krūtinės,

– skauda plačiai krūtinėje, o ne viename taške,

– skausmas užtrunka 5–10 minučių,

– skausmas praeina nutraukus fizinį krūvį, pailsėjus arba pavartojus nitroglicerino,

– skausmą gali lydėti dusulys, pykinimas, silpnumas, mirties baimė,

– skausmas gali plisti į rankas, apatinį žandikaulį, po mentimi.

Kaip diagnozuojama krūtinės angina, laidoje papasakojo intervencinis kardiologas prof. Ramūnas Unikas.

„Išemine širdies liga, taip pat ir stabiliąja krūtinės angina, serga labai daug Lietuvos ir viso pasaulio gyventojų. Didelę vietą užima neintervenciniai tyrimo metodai, kaip kompiuterinės tomografijos angiografija. Šitiems pacientams optimalus medikamentinis gydymas lygiai toks pat svarbus, kaip ir intervencinės stentų implantavimo procedūros, todėl šitų pacientų santykinai mažėja.

Intervencinė angiografija nuo seno laikoma aukso standartu diagnozuojant išeminę širdies ligą sergantiesiems stabiliąja krūtinės angina. Procedūra atliekama į arterinę sistemą įėjus specialiais kateteriais, kurie pasiekia širdį. Suleidžiamas specialus kontrastinis preparatas ir nufotografuojama rentgeno spinduliais – tokiu būdu mes turime vaizdo įrašą, tam tikrą kraujagyslių filmuką, kuriame ir matyti, ar širdies vainikinės arterijos yra sveikos, ar jos yra susiaurėjusios.

Kartais pacientams, kuriems kitais būdais neįmanoma patvirtinti arba nustatyti aterosklerozės ar išeminės širdies ligos, tenka atlikti intervencinę procedūrą“, – kalba R. Unikas.

Norint įsitikinti, ar pacientui krūtinės angina, atliekami tokie tyrimai, kaip kardiograma, širdies echoskopija, krūvio testas, jei reikia – dar detalesni ir išsamesni tyrimai, kurie atskleidžia, kaip atrodo širdies raumuo ir kaip vyksta kraujotaka.

Aterosklerozės vystymąsi, vadinasi, ir išeminės ligos bei krūtinės anginos atsiradimą, skatina tam tikri rizikos veiksniai.

Krūtinės anginos rizikos veiksniai:

– rūkymas,

– padidėjęs kraujospūdis,

– aukštas cholesterolis,

– cukrinis diabetas,

– nejudra,

– antsvoris.

Kartais krūtinės anginą sukelia emocinis stresas, labai dažnas širdies plakimas ar kitos širdies ligos. Dar kartais žmonėms krūtinės anginą išprovokuoja temperatūrų pokyčiai ar net sunkus maistas.

Plačiau – spalio 14 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Krūtinės anginą gali išduoti skausmas po fizinio krūvio: tuo susirūpino ir nuolat skubanti Zita Kelmickaitė