Gyvenimas

2020.12.02 12:34

Liepkalnis jau pasidengė sniegu, tačiau nežino, ar galės vykdyti veiklą

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.12.02 12:34

Liepkalnio trasos jau pasidengė sniegu, tačiau kol kas slidinėjančių ten nėra. „Neaišku, ar galime dirbti – jokių nurodymų ir reglamentavimo kaip turėtume dirbti esant karantinui nėra. Galima sakyti, kad esame pakibę ore“, – portalui LRT.lt sako Liepkalnio slidinėjimo centro vadovas Artūras Bielskus.

Anot jo, Slidinėjimo centrų asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Vyriausybę prašydama išaiškinti, ką centrai turėtų įgyvendinti, kad galėtų vykdyti veiklą.

„Laukiame išaiškinimo, tačiau nežinome, kuo viskas baigsis. Šis sprendimas yra labai svarbus, nes jei mums nebus leista dirbti, slidinėjimo centrai gali tiesiog užsidaryti, skelbti bankrotus, kai kurios įmonės bus priverstos parduoti įrangą, kad galėtų grąžinti paskolas ir pan.

Galbūt išsilaikytų tie centrai, kurie priklauso savivaldybėms, tačiau ne privatūs verslai. Atėjus žiemai mums kiekviena diena yra svarbi – per du ar du su puse mėnesio turime uždirbti tiek, kad visus metus galėtume išlaikyti verslus, savo darbuotojus ir pan.“, – sako Liepkalnio slidinėjimo centro vadovas.

Sprendimą gaminti sniegą Liepkalnyje jis vadina savotiška rizika – sniego gamyba reikalauja nemažų elektros, vandens ir žmogaus darbo išteklių, tačiau trasa pasidengia sniegu, nes tikimasi, jog ministerija leis slidinėjimo centrams dirbti.

„Iš tiesų yra verslų, kuriems ir karantino metu leidžiama vykdyti veiklą, nors rizikos užsikrėsti ir kontaktų jų veikloje daugiau. Mūsų centre net ir pandemijos metu yra ganėtinai saugu – lankytojai pas mus dažniausiai atvyksta nuosavu, individualiu transportu, atsiveža savo įrangą, tad į viduje esančias patalpas keturi penktadaliai žmonių net neužeina. Be to, bilietus galima įsigyti lauko ar šiemet įdiegtose savitarnos kasose, kur visiškai išvengiama kontaktų su kitais.

Slidinėjant, leidžiantis nuo kalno jau natūraliai tarp žmonių susidaro 5-7 m. atstumai, maždaug 10-11 m. tarpai yra tarp keltuvo bugelių. Eilėse prie trasų paprastai taip pat laikomasi atstumų, nes priartėti prie aplinkinių neleidžia slidės ir pan. Kadangi Liepkalnyje ganėtinai vėjuota, visi slidinėjantys dėvi pirštines, akinius ir kaukes. Taigi manau, kad tikrai galėtume saugiai vykdyti veiklą. O jei būtų leista dirbti, įvestume papildomas priemones, užtikrinsiančias lankytojų saugumą“, – pasakoja A. Bielskus.

Jis teigia, kad Austrijos, Italijos ir kituose panašiuose kurortuose viruso židinių atsirado ne dėl paties slidinėjimo, o dėl žmonių socializacijos: „Daugelis į tokius slidinėjimo kurortus atvyksta lėktuvais, autobusais, apsigyvena viešbučiuose, kuriuose nuolat susitinka, pietauja restoranuose, dalyvauja vakarėliuose ir pan. Tačiau mūsų slidinėjimo centruose panašių susibūrimų nebūna.“ A. Bielskus tikisi, kad jau netrukus bus gautas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimas ir paaiškės, ar slidinėjimo centrai gali tęsti veiklą.

Daugiau nuotraukų – galerijoje.