Gyvenimas

2020.11.29 21:11

Nerimas paveikia ne tik psichiką – stresas daro tiesioginę įtaką imuninei sistemai

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.11.29 21:11

Paprastai galvojame, kad žmogus į grėsmę reaguoja įtempdamas raumenis ar imdamas prakaituoti, tačiau stresas pirmiausia paveikia organizmo imuninę sistemą. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Alvydas Unikauskas perspėja – susilpnėjus imunitetui COVID-19 užsikrėsti kur kas lengviau, o sąmoningai įveikti nerimo beveik neįmanoma. Tad kas gali padėti sumažinti streso lygį?

Pandemija, karantinas, nepastovumas dėl darbo, galbūt – dėl vaikų mokslų. Atrodo, kad nuo metų pradžios visus lydi stresas, įtampa ir nerimas. Jei manote, kad šie žodžiai susiję tik su jūsų emocine sveikata – klystate. Nerimas daro tiesioginę įtaką uždegiminiams procesams mūsų organizme, pažymi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. A. Unikauskas.

Nerimas – fiziologinis organizmo atsakas į grėsmę

Pasak daktaro, padidėjus įtampai kraujyje padaugėja ir streso hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, taip pat padaugėja imuninės sistemos išskiriamų citokinų – tai tam tikri cheminiai junginiai. Ko gero, esate girdėję apie baisiąsias citokinų audras, kurios gali kilti organizmui kovojant su COVID-19. Reikia pažymėti, kad citokinų audros būna dvejopos: sukeliančios uždegimą ir jį slopinančios.

„Svarbiausia mažinant stresą sumažinti ir uždegimą sukeliančių citokinų kiekį kraujyje, taip leisti organizmui efektyviau kovoti su virusais – visais, net ir koronavirusu. Kitaip sakant, nerimas sužadina gamybą ląstelių ar cheminių junginių, kuriuos galima „pačiupinėti“, – teigia medikas.

Nerimas – organizmo atsakas į grėsmę: slopina imuninę sistemą ir atveria kelią uždegimams

Anot laidos svečio, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto profesoriaus, imunologo Dainiaus Characiejaus, yra daug ligų, kurias sukelia stresas.

Citokinai – tarsi laiškai, kuriais ląstelės viena su kita bendrauja, nes imuninė sistema – labai didelis orkestras. Tai cheminiai junginiai, dažniausiai – baltyminės polipeptidinės molekulės, kurios, kaip ir hormonai, keliauja prie ląstelės membranos esančių receptorių ir nuneša signalą, liepia ląstelei daryti tą arba aną.

„Pagal klasikinį streso supratimą, stresas tiesiog slopina imuninę sistemą ir padidina riziką susirgti virusinėmis, infekcinėmis ligomis, vėžiu. Tai klasikinė samprata, bet kitas dalykas – ryškėja tokia mokslinių tyrimų kryptis kaip psichoneurologija, kaip mūsų mintys veikia nervų ir imuninę sistemas. Tarp kitko, imuninės sistemos ląstelės kalbasi citokinais ir su nervų ląstelėmis, joms netgi nebūtina atkeliauti į smegenis, nors gali. Limfocitas gali praeiti pro bet kur.

Imuninės sistemos ląstelės apskritai nuostabios tuo, kad sugeba atskirti, bent jau turėtų sugebėti atskirti, savas ląsteles nuo svetimų – turėtų vėžines sunaikinti (dažniausiai ir sunaikina, mes jų net nepastebime), o savas pripažinti savomis. Bet kartais dėl, matyt, tam tikrų nervinių impulsų jos supainioja ir pradeda pulti savas ląsteles“, – pasakoja imunologas.

Žmogus – sociali būtybė, ją veikia socialinė aplinka. Dabar turime fizinį komfortą: kondicionierius, pastovią temperatūrą, nešąlame ir nebadaujame, bet nuo psichinio, socialinio poveikių apsisaugoti negalime. Tad uždegimų nemažėja – autoimuninių ligų netgi daugėja, pažymi D. Characiejus.

Kai jaučiamės saugūs, įvyksta reikšmingi žmogaus chemijos pokyčiai, kurie mažina ir skausmą, jeigu viskas vyksta tinkama linkme ir gyvenimo būdas yra tinkamas.

Kokie ženklai išduoda, kad organizmas nebepajėgia susitvarkyti su stresu?

Streso požymiai pasireiškia kūne, per nuotaiką ir elgesį. Pasak laidos svečio, gali sutrikti miegas, virškinimas, dingti apetitas, lytinis potraukis, žmogus gali imti jausti skausmą krūtinėje, nuovargį, galvos skausmą, raumenų įtampą.

Gali pakisti ir nuotaika: nei iš šio, nei iš to atsiranda nerimas, liūdesys, depresija arba atvirkščiai – pyktis, motyvacijos stoka, dingsta noras daryti tai, kam anksčiau noro netrūko. Keičiasi ir elgesys, pavyzdžiui, žmogus, bandydamas išbristi iš sunkios situacijos, pradeda labai daug valgyti arba išvis nevalgyti, vartoti alkoholį, tabaką arba net narkotikus. Tai – ilgiau trunkančio streso požymiai, priduria imunologas.

„Jau kurį laiką mokslininkai pabrėžia, kad laikantis tinkamos mitybos, nepamirštant judėjimo galima žymiai sumažinti koronaviruso keliamą grėsmę, o dabar mokslininkai vis daugiau kalba apie imuninės sistemos deramą veikimą mažinant stresą, nes stresas arba jo pasekmės kerta pirmiausia imuninei sistemai, dėl ko mažėja atsparumas ligoms“, – tikina A. Unikauskas.

Organizmą teigiamai veikia saugumo pojūtis

„Kai jaučiamės saugūs, vyksta kūno chemijos pokyčiai. Nuo adrenalino, kortizolio ir uždegimus sukeliančių citokinų tam tikrais atvejais galime pereiti prie augimo hormono, dopamino ir serotonino – visų gerųjų hormonų ir uždegimus slopinančių junginių. Įvyksta reikšmingi žmogaus chemijos pokyčiai, kurie mažina ir skausmą, jeigu viskas vyksta tinkama linkme ir gyvenimo būdas yra tinkamas“, – aiškina medikas.

Galima teigti, kad nerimas ar baimė kelia tokią pačią grėsmę, kaip virusai ir bakterijos, gal netgi didesnę, tačiau imunologas sako, kad streso išvengti neįmanoma, bet labai svarbus jo lygis.

„Tam tikras mažas streso lygis mums visiems reikalingas, jis mobilizuoja, tai gerasis stresas. Kai streso yra per daug, atsiranda visi blogieji požymiai, tai jau yra distresas“, – kalba D. Characiejus.

Kai jus užvaldo pyktis, kūnas išskiria daugiau streso hormonų ir citokinų, todėl ir nerimo lygis smarkiai išauga. Ši taisyklė galioja ir kalbant apie save. Žmonės, kuriuos kankina tam tikros ligos, dažnai pyksta ant savęs.

Skaičiuojama, kad per sekundę smegenyse apdorojama apie 20 milijonų bitų įvairios informacijos, o sąmonė savo kanalais per tą laiką sugeba iš aplinkos priimti tik 40 bitų informacijos, kitaip tariant – sąmoningai įveikti nerimo beveik neįmanoma. Dėl tos priežasties A. Unikauskas laidoje pateikė sąrašą dalykų, kurie gali paskatinti organizmą atsipalaiduoti ir sumažinti uždegimų žymenis.

Kas mažina stresą ir uždegimus?

1. Ekspresyvus rašymas

Yra daugybė mokslinių įrodymų, kad emocingas rašymas mažina virusų kiekį ir uždegimų žymenis. Užrašykite savo mintis, o vėliau lapus suplėšykite.

2. Kokybiškas miegas

„Jeigu mes sveikstame, tai darome tik naktį“, – pažymi profesorius. Dieną kūno atsistatymas nevyksta.

3. Atlaidumas

„Tai priešnuodis nerimui. Kai jus užvaldo pyktis, kūnas išskiria daugiau streso hormonų ir citokinų, todėl ir nerimo lygis smarkiai išauga. Ši taisyklė galioja ir kalbant apie save. Žmonės, kuriuos kankina tam tikros ligos, dažnai pyksta ant savęs“, – teigia gydytojas.

4. Protarpinis badavimas

Tyrimai rodo, kad 16–18 val. badavimo laikotarpis ir nevalgymas 3 val. prieš miegą žymiai sumažina uždegimų tikimybę.

5. Kvėpavimo pratimai

Įkvėpimo metu aktyvuojama simpatinė nervų sistema („bėk arba kovok“), iškvėpimo – parasimpatinė. Jei susikoncentruojame į šiek tiek ilgesnę iškvėpimo fazę, labiau įsijungia parasimpatinė nervų sistema, kuri kartais vadinama „ilsėkis ir virškink“.

6. Šaltas rankšluostis ant kaktos

7. Lopšinės arba muzikos terapija

„Muzikos terapija – dar vienas gydymo būdas, labai geras ir malonus“, – pažymi D. Characiejus.

Kai žmogus pajaučia grėsmę, paprastai galvojame apie raumenų įtampą, prakaitavimą, širdies pulsą ir dar daug visokių dalykų. Toks, mūsų manymu, organizmo atsakas į grėsmę. Tačiau grėsmė pirmiausia paveikia imuninę sistemą.

„Grėsmė gali būti įvairi: tai virusai, bakterijos, vėžinės ląstelės, patyčios, piktas viršininkas, taip pat ir žmogaus mintys, emocijos, ypač užslopintos. Rūpinkitės savimi, valdykite savo nerimą, venkite streso, bendraukite ir organizmas tikrai bus atsparesnis įvairioms ligoms, net ir COVID-19“, – patarimais dalijasi A. Unikauskas.

Plačiau – lapkričio 23 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Nerimas – organizmo atsakas į grėsmę: slopina imuninę sistemą ir atveria kelią uždegimams