Gyvenimas

2020.11.27 19:20

Marius Čepulis: esu prieš meilę gamtai

Richardas Jonaitis, LRT Radijo laida „Paraštės“, LRT.lt2020.11.27 19:20

Savo vaikams skiepijantis ne meilę, bet pagarbą gamtai, fotografas Marius Čepulis sako, kad pakelti šiukšlės neturėtų būti gėda, net jeigu ji – ne tavo. Tačiau tarša gali būti ir garsinė, ir šviesų – jos nepaliestų plotų Lietuvoje likę nedaug, sako gamtos fotografas.


„Esu prieš meilę gamtai. Aš nemyliu gamtos, bet aš ją gerbiu“, – LRT RADIJO laidai paraštės sakė M. Čepulis, anot kurio, žmonės gamtą „myli“ selektyviai.

„Vabalas neva blogesnis, vilkas irgi blogas – juos reikia šaudyt, o kiškutis yra mažas, geras, jį reikia globoti. Manau, visų žmonių meilė yra iš išskaičiavimo – kai ką mylime daugiau, kai ką mažiau, labai labai retas priima gamtą tokią, kokia ji yra, su visais žiaurumais ir natūralia atranka“, – kalbėjo gamtos fotografas.

Jis pastebi, kad šiukšlinti daugumai tapo gėda, o tai – teigiamas dalykas. Tačiau gėdos jausti nereikėtų matant numestą šiukšlę, kurios čia pat galima atsikratyti ją pakėlus. Per auklėjimą ir asmeninį tėvų pavyzdį tai galėtų keistis, įsitikinęs M. Čepulis.

„Jeigu jis mato, kad tėvas numeta nuorūką ant žemės, vaikas darys tą patį, jeigu mato, kad tėvas, eidamas pro šalį, pakelia svetimą šiukšlę, po kiek laiko jis irgi darys lygiai tą patį. Ir jam nebus gėda, nes krūvai žmonių tai dar vis atrodo labai gėdingas dalykas – pakelti svetimą šiukšlę“, – sakė pašnekovas.

Gamtoje daug laiko praleidžiantis fotografas sako, kad pandemijos metu įvairių stambiagabaričių atliekų tam neskirtose vietose – pamiškėse, pakelėse, nesumažėjo, bet priešingai. M. Čepulis taip pat akcentuoja – tai ne tik žmonių supratingumo, tačiau ir jiems sudaromų galimybių nešiukšlinti klausimas.

Laidos „Paraštės“ pašnekovas sako, kad gamtos atžvilgiu tarša yra įvairesnė negu kartais susimąstoma.

„Yra ir garsinė tarša – faktiškai nelabai jau yra vietų Lietuvoje, į kurias nuvažiavęs tu negirdėtum civilizacijos“, – sako M. Čepulis. Gyvendami miestuose žvaigždes taip pat matome vis blausiau, „nes kuo toliau, tuo daugiau teršiame šviesa“, priduria pašnekovas.

Kitas laidos svečias, žygio „Už švarią Lietuvą“ sumanytojas Giedrius Bučas, lapkričio pradžioje baigė 77 dienas trukusį ėjimą, kurio metu su bendraminčiais rinko ir rūšiavo atliekas. Iš viso buvo įveikti 1363 kilometrai, surinkta 1133 kg šiukšlių.

„Einant ne kartą kilo klausimas, ar yra tokių vietų, kur žmogus nebūtų įkėlęs kojos. Gal kažkur yra, bet ne per daugiausiai, ko gero“, – pastebi G. Bučas.

Kokie ilgaamžiai gali būti mūsų atsikratomi daiktai pašnekovas įsitikino savo akimis, radęs atliekų, kurias buvo aiškiai galima atskirti kaip gamintas prieš dešimtmečius, dar sovietmečiu. Daugybė šiukšlių – ir palyginti nesenų, tačiau lengva pamiršti, kad abejingai numestos jos pasiliks dar ilgam, o gali tapti ir kenksmingomis patiems žmonėms.

„Kartais sakoma: „plaktikas suyra per 500 metų“. Tada žmonės galvoja, kad nieko baisaus, negyvensim 500 metų, bet jeigu plastikui daromas ultravioletinių spindulių, kritulių – lietaus, sniego, poveikis, jis gali suirti net ir per metus į mažus gabaliukus ir tada prasidės mūsų grunto ir aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis. (...) Mikroplastikas, kuris sudūla į smulkias dulkes, kaip mokslininkai yra nustatę, sklando ir ore kartu su dulkėmis, kurias mes sukvėpuojame, ir lietuje yra mikroplastiko dalelių. Su lietumi papuola tai į mūsų organizmą, į daržus, laukus“, – sakė G. Bučas.

Skirtinguose žygio etapuose iš viso dalyvavo apie 200 žygeivių, prie žygio organizavimo prisidėjo 40 savanorių.

Daugiausia surinkta plastikinių butelių bei transporto atliekų, rasta nemažai cigarečių pakelių, žiebtuvėlių, vienkartinių puodelių, sulčių pakelių ir maisto pakuočių. Nenuostabu, jog problemiškiausios yra judriausios, žmonių dažniausiai lankomos vietos, sako žygio iniciatorius.

„Duomenis pagal savivaldybes turime, bet nebūtų objektyvu juos skelbti, kadangi ir (šiukšles) rinkusių žmonių skaičius buvo skirtingas, ir vietos daugiau ar mažiau intensyviai lankomos. Jeigu eini per laukus, žvyrkelius, kur tarp kaimų yra 5 kilometrai, o juose gyvena po keletą žmonių, faktas, kad ten judėjimo didelio nėra ir šiukšlių mažiau“, – kalbėjo G. Bučas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Paraštės“ įraše.