Gyvenimas

2020.11.24 21:28

4 profilaktiniai vizitai pas gydytojus, kurių negalima praleisti net per karantiną

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.11.24 21:28

Kuo ilgiau atidedate profilaktinius vizitus pas gydytojus, tuo labiau rizikuojate susirgti ligomis, kurių tikrai buvo galima išvengti, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ atkreipia dėmesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Anot jo, svarbu ne tik tikrintis dėl vėžio, bet ir nepamiršti dantų priežiūros, mat burnos sveikata tiesiogiai susijusi su bendra sveikata.

Nors dėl COVID-19 visų kasdienis gyvenimas smarkiai pristabdytas, kai kurių dalykų sulėtinti ar nukelti geresniems laikams nevalia, ypač kai kalbame apie sveikatą. Nepamirškite, kad prasidėjus pandemijai kitos ligos niekur nedingo, pažymi daktaras.

Nors fiksuojami kai kurių ligų mažesni rodikliai, ši statistika ne džiugina, o kelia nerimą, nes tai greičiausiai rodo, kad žmonės tiesiog vengia profilaktinių patikrų, nors gydymo įstaigose užtikrinamas maksimalus saugumas.

„Gydymo įstaigos ypač saugios, nes gydytojai ir visas personalas imasi visų priemonių, kad užtikrintų mažiausią įmanomą riziką susirgti koronavirusu.

Be to, gydymo įstaigų veikla perorganizuota pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, įskaitant temperatūros patikrinimus prieš patekimą į vidų, valymą, dezinfekciją, kaukių dėvėjimą, pacientų patikrą dėl COVID-19 simptomų ir pastangas sumažinti eiles, kad žmonių gydymo įstaigoje vienu metu būtų kuo mažiau“, – pasakoja A. Unikauskas.

„Bėgsi nuo vilko – užšoksi ant meškos“: 4 profilaktiniai tyrimai, kurių nevalia praleisti net per karantiną

Laidoje profesorius išvardijo, kurių vizitų net ir per karantiną atidėti nevalia.

Krūties vėžio diagnostika

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir ne tik. Kasmet mūsų šalyje nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Statistika taip pat rodo, kad tai yra ir dažniausia mirties nuo onkologinės ligos tarp moterų priežastis. Pastebėta, kad per pandemiją daug moterų šią profilaktinę patikrą atidėjo.

„Specialistai baiminasi, kad vėžio rizika praleidus patikrą gali išaugti. Jungtinių Valstijų mokslininkai paskaičiavo, kad mirčių nuo krūties ir tiesiosios žarnos vėžio per ateinantį dešimtmetį turėtų išaugti maždaug 10 tūkst., o viso to priežastis – per vėlai pastebėta liga dėl COVID-19.

Medikai jau dabar pastebėjo, kad naujų vėžio atvejų fiksuojama daug mažiau nei prieš pandemiją. Tikėtina, ne dėl mažesnio sergamumo, o tiesiog dėl retesnio tikrinimosi. Viena iš gydytojų rekomendacijų moterims – pačioms apsižiūrėti, apsičiupinėti, ar nėra kokių nors pakitimų“, – pasakoja medikas.

Storosios žarnos vėžys – itin slaptos eigos onkologinė liga. Pirmose stadijose pacientas gali nejausti jokių simptomų.

Vis dėlto apčiuopos būdu ankstyvose ligos stadijose galima ir nieko nerasti, nes auglys dar nebūna užaugęs iki apčiuopiamo. Štai dėl ko reikalingas ultragarsinis tyrimas arba mamograma.

Lietuvoje mamografinės patikros atliekamos 50–69 metų moterims. Europos ir JAV medikų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, kad jei moteris neturi rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti nuo 35–40 metų ir tai daryti kas metus arba dvejus visą gyvenimą.

Patikra dėl storosios žarnos vėžio

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 storosios žarnos vėžio atvejų, o išsitirti pagal ankstyvosios diagnostikos programą gali žmonės nuo 50 iki 74 metų amžiaus. Specialistai skaičiuoja, kad per pirmąjį karantiną profilaktinių patikrų sumažėjo perpus. Pacientai sako, kad simptomus pajautė prieš karantiną, tačiau vizitą vis atidėdavo, vėliau bijojo kreiptis dėl pandemijos, galbūt ir negalėjo patekti į poliklinikas.

„Storosios žarnos vėžys – itin slaptos eigos onkologinė liga. Pirmose stadijose pacientas gali nejausti jokių simptomų. Šio profilaktinio tyrimo atidėti jokiu būdu negalima. Kolonoskopijos metu storoji žarna apžiūrima iš vidaus, galima ankstyvoje stadijoje rasti pakitimų, dėl kurių vėliau gali išsivystyti piktybinis navikas“, – tikina A. Unikauskas.

Dantų ir burnos higiena

Tikėtina, kad jūsų kasmetinė dantų ir burnos higiena taip pat buvo atšaukta dar metų pradžioje, tačiau ar neišgaravo iš galvos grįžti pas odontologą? Suprantama – kaukės per pandemiją nusiimti nesinori, o ir saugaus atstumo išlaikyti nepavyks, tačiau tai nėra priežastys nesilankyti pas odontologą ir pandemijos akivaizdoje.

„Stengiatės tinkamai prižiūrėti dantis ir tikitės, kad to pakaks. Bet burnos sveikata yra tiesiogiai susijusi su jūsų bendra sveikata. Be profilaktinės priežiūros ar reikalingo gydymo ligos tik progresuos, o tai padidins ir gydymo sudėtingumą, trukmę, kainą“, – perspėja gydytojas.

Vakcinos

Belaukdami skiepų nuo naujojo koronaviruso nepamirškime ir mums įprastų reikalingų skiepų. Vasarą atlikta Pasaulio sveikatos organizacijos apklausa 61-oje šalyje parodė, kad vakcinų lygis visame pasaulyje dramatiškai sumažėjo.

Vaikams rekomenduojami skiepai nuo: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, B tipo meningokokinės, rotavirusinės infekcijų. Vakcinų išties daug, bet vis tiek jų nereikėtų pamiršti.

„Nepamirškite profilaktinių vizitų pas gydytojus net ir per karantiną. Kuo ilgiau juos atidedate, tuo labiau rizikuojate susirgti kitomis ligomis, kurių tikrai buvo galima išvengti. Atminkite, kad kitos ligos net ir per pandemiją niekur nedingo“, – pažymi laidos vedėjas.

Plačiau – lapkričio 19 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

„Bėgsi nuo vilko – užšoksi ant meškos“: 4 profilaktiniai tyrimai, kurių nevalia praleisti net per karantiną