Gyvenimas

2020.11.29 12:39

Kaip iš nepataisomo atidėliotojo tapti žmogumi, sugebančiu niekur nevėluoti ir viską atlikti laiku?

knygos ištrauka
LRT.lt2020.11.29 12:39

Trokšti kasdien turėti marias laiko – protingas užmojis. Tačiau, kaip žinote, Žemė aplink savo ašį apsisuka per 23 valandas ir 56 minutes, todėl para visada truks tik 24 valandas – nebent mokėtumėte sulėtinti Žemės sukimąsi. Laimė, turime galią laiką maišyti, dubliuoti ir pertvarkyti!

Nėra reikalo būti pirmapradžiu dievu Chronu, kad gautumėte papildomo laiko, tačiau iš pradžių būtina išsiaiškinti, kokiems dalykams įprastai išleidžiate savo brangiąsias minutes.

Apie tai knygoje „Tapkite savo laiko šeimininkais“ rašo prancūzų mentalistas Fabien Olicard. Knygoje autorius dalijasi savo sukurtu laiko valdymo metodu, kuriuo remdamasis jis ne tik spėja atlikti viską, ką reikia, bet ir jaučiasi laisvas bei laimingas. F. Olicard gyvai ir šmaikščiai aprašo, kaip iš labiausiai nepataisomo atidėliotojo tapo laisvu ir laimingu žmogumi, sugebančiu niekur nevėluoti, viską atlikti laiku ir nuolatos jausti dėl to pasitenkinimą.

Knygos ištrauka:

Terminas

Nėra reikalo samdyti prižiūrėtojo, kuris stebėtų, kaip jums sekasi įgyvendinti savo sumanymus – tiek asmeninius, tiek profesinius. Yra kur kas paprastesnis, bet ne mažiau veiksmingas dalykas – terminas. Tai neįtikėtinai galingas ginklas, tik pernelyg retai naudojamas! Aš pats jį naudoju dabar, rašydamas šios knygos juodraštį.

Paprastai terminas apibrėžiamas kaip iš anksto nustatyta data, iki kurios turite pasiekti tam tikrą aiškiai suformuluotą tikslą. Ši data turi būti realistinė – būtina įvertinti, kiek laiko teks skirti užduočiai, – bet pakankamai artima, kad jaustumėte spaudimą iškart imtis darbo ir neišleisti tikslo iš akių.

Nei per anksti, nei per vėlai

Jei dar nesate įvaldę termino metodo, geriau numatyti kiek vėlesnę darbų baigimo datą nei pernelyg ankstyvą. Nesakau, kad reikia vilkinti, tik patariu paieškoti teisingos, tinkamos datos, nes esame linkę nuvertinti pastangas, kurių prireiks, ir sunkumus, kurių iškils. Jei nusistatysite pernelyg trumpą terminą, galite patirti nesėkmę. Iš tikrųjų tai nebus tikra nesėkmė, nes juk ne kas kitas, o jūs patys apsirikote vertindami trukmę ir patys numatėte tokią datą. Tačiau, kalbant apie emocijas, jausite vien pralaimėjimo kartėlį. Šis jausmas gali trukdyti tęsti, ką pradėjote, ir sukelti dvejonių dėl naujų projektų. Patikėkite, džiaugtis, kad darbą baigėte anksčiau, nei numatyta, šimtąkart geriau! Tad visada nusistatykite truputį ilgesnį terminą.

Štai kaip nustatyti projekto terminą:

Tiksliai suformuluokite tikslą, užrašykite svarbiausias detales. Pavyzdžiui, dabartinis mano tikslas – parašyti 50 000 žodžių juodraštį.

Numatykite tikslo įgyvendinimo datą – gana realistinę ir ne pernelyg vėlyvą. Pavyzdžiui, dabartinio tapkite savo laiko šeimininkais 139 mano darbo terminas – baigti po 30 dienų, tai yra per dieną parašyti po 1 667 žodžius.

Pasižymėkite šią datą darbo kalendoriuje.

Jei galima (žiūrint, koks projektas), papasakokite apie tai aplinkiniams – draugams, artimiesiems, giminaičiams. Reikia, kad į sėkmingą projekto įgyvendinimą būtų įpainiotas jūsų ego. Pranešdami terminą kitiems, ant kortos pastatote savo patikimumą, – tai puikiai motyvuoja!

Sudarę atgalinį planą, apskaičiuokite, kiek valandų per savaitę (dieną arba mėnesį – nelygu, kokios apimties projektas) reikės skirti šiam darbui. Žinoma, galite tai pasižymėti BuJo užrašinėje.

Iš pradžių termino metodą įvairiose gyvenimo srityse taikiau nenoromis, spiriamas asmeninių arba profesinių aplinkybių: mane apimdavo panika! Visada turėjau šimtus privalomų darbų darbelių (vis dėlto turiu pripažinti, kad jais apsikraudavau pats, niekieno neverčiamas) ir nenumaniau, kaip rasti papildomo laiko užduotims su nustatytu terminu. Dienos nesulaikomai bėgo, o aš vis kartodavau: „Imsiuosi to rytoj!“ arba „Pirmadienį atsikelsiu anksčiau ir pradėsiu!“, bet galiausiai kiekvieną kartą pradėdavau paskutinę minutę... Keisčiausia, kad vis dėlto suspėdavau iki termino pabaigos!

Jaučiausi pavargęs nuo tokio gyvenimo ir šioks toks apsišaukėlis, nes viską darydavau paskutinę akimirką... Todėl nusprendžiau ramiai išnagrinėti šią situaciją ir pasikalbėti apie tai su aplinkiniais: juk daugelis mūsų taip elgiamės! Galbūt ir jūs! Net neįsivaizduojate, kiek daug įvairiausiose srityse besidarbuojančių žmonių veiksmingiausiai ima dirbti paskutinę minutę.

Taikydami termino metodą, pasinaudosite tuo, ką būtų galima laikyti trūkumu, ir tai optimizuosite. Susitaikęs su šiuo savo charakterio bruožu, pradėjau nustatinėti terminus visur! Viskam! Tačiau kitaip. Į tikrąsias darbų baigimo datas nebekreipiau dėmesio, nes jos buvo pernelyg tolimos. Reikia nusistatyti kur kas trumpesnį terminą nei tas, kuris duotas iš tikrųjų. Pavyzdžiui, sužinojęs, kad po dviejų mėnesių turėsiu skaityti viešą paskaitą, užsibrėžiau ją parašyti per penkias dienas. Taip įmanoma pasiekti neįtikėtinų rezultatų, nes terminas – tai ir priežiūros priemonė, ir nuolatinis iššūkis, ir ypač – tai mums aktualiausia – akstinas nešvaistyti laiko.

Keistas dalykas: kuo labiau artėja terminas, tuo lengviau randu laiko užbaigti tai, ką privalau padaryti, nors laiko sau kasdien skiriu tiek pat. Sakytum, mano laikrodyje savaime padaugėja minučių, kad galėčiau lengviau įvykdyti užduotį. Kad ir kaip atrodytų jūsų įprasta dienotvarkė, akimirkos, kurias būtumėte sugaišę, savaime užsipildys esminiais dalykais, tai jums pavyks instinktyviai... Galima sakyti, tai išlikimo instinktas, šaukte šaukiantis: „Artėja terminas! Paskui viskas bus baigta ir apie tai galvoti nebereikės!“ Vien dėl šio sakinio verta pasistengti...

Numatykite tikslias savo asmeninių ir profesinių projektų pabaigos datas. Įvertinkite, kiek laiko prireiks, ir nusistatykite realistinę datą – tačiau tokią, kad negalėtumėte tinginiauti. Tai padidins motyvaciją ir neleis švaistyti laiko.

O ką daryti, jei naujo termino niekaip neišeina įsprausti į jau sudarytą darbotvarkę? Tiesiog jį pavėlinkite – nustatykite artimiausią įmanomą datą. Kartais teks naują projektą siūlantiems žmonėms paaiškinti padėtį: juk jie jūsų darbotvarkės nežino.