Gyvenimas

2020.11.28 14:41

Grožio procedūros, kurias galite atlikti savo kambariniams augalams

knygos ištrauka
LRT.lt2020.11.28 14:41

Šiais laikais retas kuris pagalvoja, kad namie laikomi kambariniai augalai, anksčiau buvo laikomi prabangos simboliu. „Turtus ir statusą buvo priimta demonstruoti kabančiais paparčiais, kampe prie sofos stovinčiomis palmėmis ir ant palangės pūpsančiais kitais egzotiškais augalais,“ – knygoje „Fotosintezė“ rašo augalų kolekcionierė ir žinovė Reda Tomingas.

XVIII a. Jungtinės Karalystės aukštuomenė buvo tikri kambarinių gėlių pionieriai Europoje, rašoma leidyklos „Dvi tylos“ pranešime. Dvarininkai finansuodavo botanines ekspedicijas, o aristokratai lenktyniaudavo, kuris galės pasigirti turintis retesnį augalą. Tuo metu jau buvo populiaru kalbėti apie tai, kad gamtos galia ir grožis teigiamai bei raminančiai veikia žmogų.

Pastaraisiais metais stebimas ypatingai padidėjęs žmonių, ypač jaunimo, susidomėjimas augalininkyste. Priežasčių galima rasti įvairių – išaugęs dėmesys ekologijai, aplinkosaugai ir sveikatai. Kambariniai augalai tai ne tik žaliasis grožis, bet ir tam tikra terapija. Kai tik pasijausite liūdni ar suirzę, išeikite pasivaikščioti po mišką arba nuovargį nuvykite apžiūrinėdami savo kambarinius augalus. Stebėkite, kaip aplink sulėtėja visas gyvenimas, laistydami augalus ar valydami nuo lapų dulkes.

Apie tai, kokias grožio procedūras galite atlikti savo kambariniams augalams, skaitykite knygos „Fotosintezė“ ištraukoje:

Grožio procedūros

Augalams gyvybiškai svarbi šviesa, todėl storas dulkių sluoksnis verčia juos nuolat badauti. Dėl prastos higienos augalas ne tik gauna per mažai šviesos, bet ir sunkiai kvėpuoja – dulkės uždengia ant lapų išsidėsčiusias poras, vadinamas stomatomis.

Dulkėms nuo lapų valyti naudokite sudrėkintą skepetaitę. Meiliai pasidėkite lapą ant delno, o kita ranka valykite. Tačiau jei įtariate, kad kuris nors augalas užpultas kenkėjų, prieš imdamiesi kito perliekite šluostę verdančiu vandeniu arba naudokite naują.

Turbūt net ir vikriausių rankų savininkui būtų neįmanoma dulkes nuo spygliuoto kaktuso nuvalyti skepetaite. Tam labiau tinka akvarelinis, kosmetinis teptukas arba dulkių šluostė iš plunksnų.

Jei ruošiatės pagelbėti augalui gležnais arba plaukuotais lapais, pavyzdžiui, paparčiui ar sanpaulijai, tiesiog nupurkškite lapus ir pavertę juos pabelskite į vazoną, kad visas vanduo nutekėtų.

Jei tik galite pakelti, didelius ir daug lapų turinčius augalus palepinkite drungnu dušu. O kai lauke šilta, leiskite visiems augalams porą valandų pasimėgauti lietaus voniomis. Prauskite ir valykite juos pirmoje dienos pusėje, kad iki vakaro spėtų nudžiūti.

Nuo kalkingo vandens ant augalų, turinčių storus lapus, susidariusias kalkių apnašas galite nuvalyti piene pamirkytu vatos gniužulėliu. Svarbu naudoti patį riebiausią pieną, o nutrynus lapus pieno liekanas nuvalyti vandenyje mirkyta skepetaite.

Niekada nedrėkinkite augalo lapų, kai ant jų krinta tiesioginės saulės spinduliai. Vandens lašeliai veikia kaip didinamasis stiklas.

Visiškai natūralu, kai subrendęs augalas pamažu meta senus apatinius lapus. Pašalinkite sukritusius į vazoną ir dar tebesilaikančius ant stiebo, bet jau sudžiūvusius. Taip ne tik gražiau, bet ir bus mažiau galimybių atsirasti pelėsiui bei kenkėjams.

Po žiemos dėl šviesos trūkumo augalai netenka savo formų: tarpai tarp lapų būna didesni nei vasarą, lapeliai – smulkūs, dažnai netekę sodrios spalvos. Jei nesiskundžiate silpnais nervais, tučtuojau čiupkite sekatorių, žirkles ar peilį ir nukirpkite visus šiuos „gražumynus“. Genėkite tik aktyvaus augimo metu – pavasarį ir vasarą. Rudenį augalai atrodys vešlesni.

Augalus galima ne tik genėti, bet ir gnaibyti, t. y. paprasčiausiai pirštais nugnybti stiebo viršūnę ir taip padėti augalui gražiai šakotis.

Būtinai naudokite švarų, aštrų įrankį. Kad į stambią žaizdą nepatektų bakterijų ir grybelis, pabarstykite ją maltu cinamonu arba aktyvintosios anglies milteliais.

Na o jei norite, kad žydintis augalas džiugintų visą sezoną, skabykite bebaigiančius nužydėti žiedus. Nužydėjęs augalas visą energiją sutelkia į sėklų brandinimą. Kai tik pastebėsite, kad žiedeliai jau neteko savo pradinio grožio, negailestingai nuskinkite. Tai tinka pelargonijoms, kurios žiedus krauna ant naujų ūglių. O štai vaškuolės žydi iš to paties seno žiedstiebio, todėl palikite jį ramybėje.