Gyvenimas

2020.12.04 07:55

Ričardas Doveika apie santuokos priesaikos prasmę: pažadant mylėti džiaugsme ir varge – išsilaisvinama

LRT PLIUS laida „Išpažinimai“, LRT.lt2020.12.04 07:55

Kunigui Ričardui Doveikai gaila, kad šiandien jauni žmonės save nuskriaudžia eliminuodami nuostabią draugystės patirtį, o vėliau skirdamiesi taria: nesutapo charakteriai. LRT PLIUS laidoje „Išpažinimai“ jis pasidalijo mintimis apie santuokos priesaiką, kurioje užsimenama apie vargus, tačiau šiame žodyje dvasininkas mato tik pozityvų turinį: tai ne užprogramuoja bėdas, bet išlaisvina.

Priesaikoje, kuri duodama vienas kitam santuokos metu, kalbama apie tai, jog žmogus bus mylimas ir varge, ir nelaimėje. Tarsi iš karto numatoma, kad to vargo bus, jeigu jau apie tai kalbama.

Tad kokia tos priesaikos esmė? Kodėl turime kalbėti apie vargą? Pasak R. Doveikos, tai labai rimti klausimai, tačiau nėra nieko gražiau, kaip žmogus, bręstantis klausdamas.

„Atsakymai yra – jie yra į visus klausimus. Iškyla vienintelė problema – kiek žmogus yra drąsus priimti atsakymą, nes atsakymas įpareigoja. 21 a. galime kalbėti, kad priesaikos neturi prasmės, kad jos gali egzistuoti tol, kol pasikeičia aplinkybės.

Greito vartojimo kultūra šiandien pasiūlo greitas, neskausmingas skyrybas. Mes matome, kad į žmogaus gyvenimo tragiškiausią patirtį – skyrybų patirtį – įformintojas atvažiuoja su balionais išmargintu automobiliu, ant kurio puikuojasi reklaminis užrašas: „Neskausmingos skyrybos.“ Tiesiog džiaugsmingas įvykis“, – kalba jis.

Doveika: linkint labos nakties antrai pusei galima pasakyti – šiandien nepavėlavau mylėti tavęs

Dar iš Vakarų ateina skyrybų vakarėliai. Kaip yra populiarūs mergvakariai, bernvakariai prieš santuoką, taip švenčiamos ir skyrybos, o šventės „džiaugsmingiausia“ akimirka – su visišku pasimėgavimu perpjauti jaunosios arba jaunojo figūrėlę ant torto pažymint tai, jog šita pasaka pabaigta.

„Skyrybų priežastimi tampa ne problemos sprendimas, o nutraukti santykiai. Katalikų bažnyčioje esanti santuokos priesaika su visu savo turiniu tampa inovatyviausiu, demokratiškiausiu, didžiausiu žmogaus laisvės ir sąmonės paprašančiu veiksmu“, – tikina dvasininkas.

Jis kviečia nepamiršti, jog vis dėlto sakant santuokinę priesaiką pirmiausia pasižadama būti džiaugsme. Yra ir žodis „varge“, tačiau jis reiškia viltį: pažadama visada, kiekvienoje kasdienybės tikrovės patirtyje išlaikyti bendrą vilties žvilgsnį į ateitį.

„Mes, kurie prieš Dievą duodame šitą priesaiką, kaip sutuoktiniai, atstovėsime gyvenime bet ką. Pažadėdamas „džiaugsme ir varge“ ne užprogramuoju, bet išsilaisvinu – niekas manęs negali atskirti nuo meilės tau“, – pažymi R. Doveika.

Žmonės sako: skyrybų priežastis – nesutapo charakteriai, aš tavęs nepažįstu. Kodėl šiandien žmogus sako šitą sakinį? Nes jis eliminavo pažinimo patirtį – ne kūno, aistros, jausmų, o žmogiškumo pažinimo.

Į šį pažadą, anot pašnekovo, įtraukiamas ir įsipareigojimas nepavėluoti mylėti. Duodamas priesaiką „džiaugsme ir varge“ žmogus kitam pasako: dės visas pastangas, kad vakare eidamas miegoti prieš pasakydamas „labanakt“ tars dieną vainikuojantį sakinį: aš šiandien nepavėlavau mylėti tavęs.

Vis dėlto mylėti varge reikia ruoštis. Ką daryti, kad būtume pasiruošę? Kunigui gaila, kad šiandien jaunas žmogus save nuskriaudžia eliminuodamas nuostabią patirtį. Tai – draugystės patirtis, kuri šiandien beveik pašalinta iš dviejų žmonių santykių.

„Dažniausiai yra susipažinimas, žavesys, jame telpantis visas jauno žmogaus kūno poreikis, polėkis, automatiškai iš karto – įsipareigojimai, buitis... Tada žmonės sako: skyrybų priežastis – nesutapo charakteriai, aš tavęs nepažįstu. Kodėl šiandien žmogus sako šitą sakinį? Nes jis eliminavo pažinimo patirtį – ne kūno, aistros, jausmų, o žmogiškumo pažinimo“, – tvirtina R. Doveika.

Žodyje „varge“ jis sako matantis tik pozityvų turinį ir nori paprašyti visų niekada neužsiprogramuoti prietarais, kurie suvaržo, uždeda apynasrį, surakina grandinėmis – tada žmonės negyvena gyvenimo, nes visą laiką bando sutraukyti tas grandines.

„Nė vienas negali eliminuoti šiandienos aplinkos įtakos mūsų kūnui: kiekvienas bet kada galime atsisėsti į vežimėlį, patekti į autoįvykį, mus gali labai pažeminti ir išduoti, mes galime likti be darbo. Toje mano asmeninio gyvenimo patirtyje – kas tu? Dėl ko esi mano gyvenime? Kiek aš galiu į tave atsiremti? Kiek tu mane prisileidi?

Tavo jaunystėje, kūno pokytyje, vešliose garbanose ir galbūt nuo chemoterapijos nuslinkusiuose plaukuose aš matysiu savo laimės ir džiaugsmo šaltinį. Tu – mano gyvenimo prasmės versmė, laimės šulinys, iš kurio semdamasis kuriu savo gyvenimo istoriją.

Ir jeigu sugebu sukurti save būdamas tavo akivaizdoje, tai „džiaugsme ir varge“ reiškia – pačiame gyvenime su visu jo turiniu, dėl ko verta nubusti kiekvieną rytą“, – apie tai, ką išties reiškia santuokos priesaika, mintimis dalijasi R. Doveika.

Plačiau – lapkričio 14 d. laidos „Išpažinimai“ įraše. R. Doveiką kalbino Donatas Puslys.

Parengė Indrė Motuzienė.

Doveika: linkint labos nakties antrai pusei galima pasakyti – šiandien nepavėlavau mylėti tavęs