Gyvenimas

2020.11.19 21:31

Geriausi vaistai po miokardo infarkto – fizinis aktyvumas, rekomendacijų paisymas ir artimųjų palaikymas

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.11.19 21:31

Lietuvoje egzistuoja paradoksas – patyrus miokardo infarktą sąlygos reabilitacijai puikios, tačiau tik kas šeštas pacientas po to laikosi rekomendacijų. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė teigia, jog dažnai patyrusieji infarktą bijo būti aktyvūs, tačiau būtent fizinis aktyvumas yra raktas nuo durų, už kurių slypi laimingesnis gyvenimas.

Kas vieną minutę pasaulyje nuo miokardo infarkto miršta žmogus. Lietuvoje kasmet ūminis miokardo infarktas ištinka apie 10 tūkst. žmonių, iš jų 1,5 tūkst. – darbingo amžiaus. Dažnai ši grėsminga liga pasiglemžia žmogaus gyvybę arba turi negrįžtamų pasekmių sveikatai. Infarktas ištinka vis jaunesnius ir neretai apie save nepraneša iš anksto. Tačiau ir po infarkto galima gyventi, o kaip jūs tai darysite, priklauso nuo jūsų, sako J. Plisienė.

„Savo praktikoje susidūriau, kad po infarkto žmonės labai dažnai bijo daugiau judėti, eiti į sporto salę, į pirtį. Tokios baimės lydi kiekviename žingsnyje. Tačiau miokardo infarktas – ne nuosprendis, ir po jo tikrai galima gyventi visavertį gyvenimą“, – tikina kardiologė.

Užsikimšus širdies kraujagyslei ir įvykus miokardo infarktui, širdis apmiršta, nes negauna kraujo, vadinasi, ir deguonies. Kaip laidoje pasakoja Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas Raimondas Kubilius, patyrusieji infarktą po sudėtingo gydymo pirmiausia nukreipiami reabilituotis. Reabilitacijos tikslas – motyvuoti pacientą keistis.

„Turime suvokti, kad reabilitacija bus sėkminga tada, jeigu pacientas atsigręš į priežastis, kurios sukėlė ūminį miokardo infarktą, imsis korekcijų. Kai visi širdies ūminį miokardo infarktą sąlygoję rizikos veiksniai yra koreguoti, pacientas atvyksta tolesniam reabilitacijos etapui. Pati reabilitacija kompleksinė, tai gana sudėtingas procesas, neretai pacientą pasitinka septyni įvairių sričių specialistai. Turbūt pagrindinė poveikio priemonė yra kineziterapija“, – kalba pašnekovas.

Miokardo infarktas – ne nuosprendis: atsistatyti padeda gyvenimo būdo pokyčiai ir artimųjų palaikymas

Kineziterapija – aktyvus gydymas judesiu. Neretai rizikos veiksniai, lėmę infarktą, būna susilpninę širdies raumenį, tad reabilitologų tikslas – skatinti pacientą judėti, surasti vidinių rezervų, kad jis asistuotų širdžiai užtikrinant reikiamą kraujo tūrį. Tai daroma tam, kad pacientas po reabilitacijos sugrįžtų į tą pačią aktyvią gyvenseną kaip iki susirgimo pradžios.

„Jeigu infarktas įvyko vieną kartą, rizika, kad įvyks pakartotinis infarktas, yra keliskart didesnė negu tiems, kurie infarkto nepatyrė. Labai svarbus gyvenimo būdas, kokį taikote po patirto miokardo infarkto“, – aiškina J. Plisienė.

Pasak R. Kubiliaus, pastaruoju metu medicinoje prigyja sąvoka „individualizuotas paciento gydymas“. Kiekvienas infarktą patyręs pacientas yra skirtingas: skiriasi amžius, iki tol buvęs fizinis pajėgumas, rizikos veiksniai, gretutinės ligos. Pirmiausia išmatuojamas į reabilitaciją atvykusio paciento fizinis pajėgumas, t. y. kaip su nusilpusiu širdies raumeniu žmogus geba pakelti fizinį krūvį.

Tada sudaromas reabilitacijos planas, kad kiekviena veikla stiprintų raumenis – taip pacientas įgyja naujų galimybių, stiprina širdį, gerina kraujotaką, įsisotinimą deguonimi ir fizinį krūvį pakelia lengviau, pasakoja laidos svečias.

„Norėčiau pabrėžti pamatinę žinią. Širdis yra toks organas: jeigu patyrėte miokardo infarktą, naujos ląstelės nebepasigamins; jeigu širdies raumuo nusilpo, su tokiu širdies raumeniu ir turėsite gyventi visą likusį gyvenimą.

Tačiau kartu norime padrąsinti ir įkvėpti: fizinis aktyvumas, paciento drausmingumas toliau vartojant vaistus iš esmės gali pakeisti gyvenimo kokybę. Pacientas gali gyventi aktyviai, nepaisant to, kad jo širdies susitraukimų jėga sumažėjusi“, – tvirtina Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas.

Mano galva, universaliausia ir puikiausia priemonė, kurią nedelsiant galime kiekvienas taikyti, tai yra šiaurietiškas ėjimas, nes įjungiamas visas skersaruožis raumenynas.

Tad iš esmės po infarkto gelbsti tik reabilitacija ir gydytojų nurodymų laikymasis. R. Kubilius sako, kad Lietuvoje egzistuoja savotiškas paradoksas – sąlygos reabilitacijai puikios, tačiau tik kas šeštas pacientas, uždaręs reabilitacijos ligoninės duris, laikosi kasdienio rekomenduojamo fizinio aktyvumo. Išsiskiria jaunesnio amžiaus pacientai, patyrę miokardo infarktą, – jie būna pasiryžę kardinaliai keisti gyvenimo būdą. Visgi pažangą daro ir vyrai apskritai, anksčiau gydytojams kėlę rūpesčių.

„Pastaruoju metu vyrai, kurie mums keldavo susirūpinimą, nes būdavo nedrausmingi, neretai nesilaikydavo gydytojų rekomendacijų, nori keistis, kritiškai žiūri į rizikos veiksnius, galvoja apie ateitį. Tai mus nuteikia optimistiškai“, – kalba jis.

Sudrausminti vyrus pavyko tik įtraukus žmonas

Taip jau yra – įvykus miokardo infarktui norint būti aktyviems tenka iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą. Išties fizinis aktyvumas yra naujas vaistas, pažymi R. Kubilius, tačiau sykiu perspėja, kad vaistu vadinamas jis ne be reikalo: ir fizinis aktyvumas yra dozuojamas, turi vartojimo trukmę, dažnį, skiriasi jo intensyvumas.

„Gydytojas reabilitologas, kai išleidžia pacientą, patyrusį ūminį miokardo infarktą, netgi išrašo receptą fiziniam aktyvumui“, – sako jis.

Fiziškai aktyvūs pacientai turėtų būti ne mažiau kaip 30 minučių per dieną. Anksčiau buvo diskutuojama dėl to, kokia turėtų būti treniruotės rūšis, tačiau dabar jau įrodyta, kad geriausios – visos aerobinės sporto šakos.

„Mano galva, universaliausia ir puikiausia priemonė, kurią nedelsiant galime kiekvienas taikyti, tai yra šiaurietiškas ėjimas, nes įjungiamas visas skersaruožis raumenynas“, – pabrėžia laidos svečias.

Taip pat galima užsiimti važiavimu dviračiu, plaukimu, tiesiog ėjimu. Anksčiau gydytojų bendruomenė sakydavo, kad bet koks fizinis aktyvumas yra geriau negu nieko, bet šiuo metu sakoma, kad intensyvesnis fizinis aktyvumas yra geriau negu lengvesnis.

Jei, pavyzdžiui, einate gatve, pagreitinkite žingsnį – turite justi, kad imate šilti. Jeigu turite laikroduką, kuris gali matuoti širdies susitraukimo dažnį, turėtumėte pasiekti, kad pulsas pagreitėtų iki 30–40 proc., palyginti su širdies susitraukimo dažniu esant ramybės būsenos.

„Ne per seniausiai Šveicarijos mokslininkai įrodė, kad jeigu pacientas yra užimtas, reikiamą fizinį krūvį – 300 minučių – jis gali „išsportuoti“ ir per savaitgalį. Metodiškai tai galima prilyginti visos savaitės fiziniam aktyvumui“, – atkreipia dėmesį R. Kubilius.

Nuo tada, kai įtraukėme moteris, nekilo jokių problemų su pacientų drausmingumu. Supratome, kad jeigu turime pacientą vyrą, jam tiesiog reikia palaikymo šeimoje.

Anot J. Plisienės, kadangi sportuojant gaminasi endorfinai, laimės hormonai, vieną kartą tai patyrus, po to jau nebegali sustoti.

Reabilitologų taikinys – kojų skersaruožiai raumenys. Kuo labiau sustiprės šie raumenys, tuo bus geresnė kraujo apytaka, bus daugiau įsisavinama deguonies iš arterinio kraujo. Neretai sakoma – tai antroji širdis patyrusiems ūminį miokardo infarktą, sako R. Kubilius.

Jis pasakoja, kad mokslininkai netgi atliko tyrimą paėmę gabalėlį skersaruožio raumens. Paaiškėjo, jog kai pacientas yra fiziškai neaktyvus, keičiasi raumens struktūra, paviršiuje sumažėja mitochondrijų, kurios geba įsisavinti deguonį. Ir priešingai – kuo labiau aktyvuojami kojų skersaruožiai raumenys, tuo labiau keičiasi jų struktūra, atsiranda ląstelių, kurios geba absorbuoti deguonį. Natūralu, kad pacientas jaučiasi geriau.

Sveikstant labai svarbi ir šeima. Jeigu neįtrauksime šeimos, ypač jeigu pacientas yra vyras, puikių rezultatų nebus, teigia pašnekovas.

„Mums niekaip nepavykdavo pasiekti, kad pacientai laikytųsi rekomendacijų. Kilo išganinga mintis, kad į pirmąsias konsultacijas pacientas visada ateitų su žmona. Nuo tada, kai įtraukėme moteris, nekilo jokių problemų su pacientų drausmingumu. Supratome, kad jeigu turime pacientą vyrą, jam tiesiog reikia palaikymo šeimoje“, – atvirauja R. Kubilius.

Laidos vedėja priduria, kad kiekvieno gyvenimas – jo rankose. „Klausykite gydytojų nurodymų ir nebijokite keistis. Pradėkite jau šiandien – tam netrukdo nei amžius, nei patirtys. Rūpinkitės savimi“, – kalba ji.

Laidoje asmeninis treneris Tadas Pocius papasakojo, kokia fizine veikla galima užsiimti per savaitę. Žiūrėkite lapkričio 17 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite

Miokardo infarktas – ne nuosprendis: atsistatyti padeda gyvenimo būdo pokyčiai ir artimųjų palaikymas