Gyvenimas

2020.11.21 14:38

Arbatos meistrė papasakojo, kaip gaminant nesugadinti mačios arbatos ir kodėl ji tokia žalia

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.11.21 14:38

Nekasdienė japoniška arbata – mačia. Japonijoje ji dažniau geriama per šventes, neretai – šventyklų renginiuose. Tiesa, šiais laikais mačios skonis naudojamas daug kur: gaminant ledus, pyragus ar kavas. O kaip pasigaminti mačią namuose arbatos gurmanams, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja arbatos meistrė Giedrė Trumpienė.

Kiekvienas judesys ir akimirka japoniškoje arbatos ceremonijoje turi reikšmę ir yra apibrėžta taisyklėmis. To Japonijoje mokėsi ir lietuvė G. Trumpienė, arbatą įsimylėjusi dar paauglystėje ir ilgainiui tapusi arbatos meistre.

Pirmose keliose arbatos ceremonijos pamokose ji mokėsi taisyklingai, elegantiškai ir reikiamu tempu sulankstyti fukusą – šilkinę medžiagą, atliekančią šluostės funkciją. Ceremonijoje juo specialiais judesiais nuvaloma arbatos dėžutė ir bambukinis šaukštelis, nukeliamas metalinio vandens katilo dangtis.

Netradicinė japoniška arbata – mačia: nekasdienį gėrimą galima pasigaminti ir namuose

Arbatos ceremonijos pamokas, asistavimą šventyklų renginiuose dėvint tradicinį kimono ir vaišinant vietinius mačia G. Trumpienė pamena kaip labai įdomią patirtį, tačiau šiuo metu koncentruojasi į skonį, paprastumą ir yra įsitikinusi, kad mačią galima gaminti ir namuose vadinamuoju ūkininko metodu.

„Mačia arbata priklauso dengtų arbatų rūšiai. Ji apie keturias savaites būna dengta nuo tiesioginių saulės spindulių. Tai suteikia saldesnį umami skonį ir ryškesnę spalvą“, – sako arbatos meistrė.

Pasak pašnekovės, tradiciškai mačiai malti buvo naudojami rankiniai iš akmens pagaminti malūnai. Šiandien jie automatizuoti, tačiau išlaikę tą patį principą. Ceremoninės mačios malimas – labai lėtas procesas, per valandą sumalama tik apie 40 gramų miltelių. Lėtumas užtikrina arbatos kokybę, mat greičiau malant pakiltų temperatūra malūno viduje, dėl ko mačios kokybė nukentėtų.

Industrijoje, gaminant kulinarinę mačią, naudojami kitokio tipo maltuvai, kurie gali sumalti apie 10 kilogramų per valandą. Beje, įvertinti šios arbatos kokybę galima ir atidžiai į ją pažiūrėjus.

„Mačios arbatos kokybę atskleidžia spalva. Jei spalva pilkšva, turbūt arbata buvo laikyta netinkamai arba tai nėra aukščiausios kokybės arbatos ceremonijai skirta arbata“, – tikina G. Trumpienė.

Mačia žalesnė nei kitos arbatos būtent dėl to, kad ji auginant dengiama nuo tiesioginių saulės spindulių. Tada susidaro daugiau chlorofilo – jis ir padaro arbatą žalesnę.

Viena iš mačios arbatos gaminimo klaidų – preš gaminant nepersijojami milteliai, aiškina pašnekovė. Anot jos, gaminant mačią ūkininko metodu reikia kelių priemonių: sietelio, specialaus mačiai skirto indo, šluotelės ir bambukinio šaukštelio. Prieš dedant į indą, miltelius rekomenduojama persijoti, nes susidarę gumulėliai gali neišsimaišyti.

Mačios yra dviejų tipų: koičia, kai yra daugiau arbatos bei mažiau vandens, ir populiariausia usučia tipo, kai dedami du bambukiniai šaukšteliai ar nepilnas arbatinis šaukštelis mačios. Sudėjus miltelius įpilama šiek tiek 80 laipsnių temperatūros vandens, šluotele maišoma padarant pastą. Tada – dar šiek tiek vandens. Bendras vandens kiekis turėtų būti 70 mililitrų.

Plakama šluotele, tarsi piešiant M raidę. Prieš geriant mačią tradiciškai suvalgomas smulkus saldumynas.

Plačiau – lapkričio 17 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Netradicinė japoniška arbata – mačia: nekasdienį gėrimą galima pasigaminti ir namuose