Gyvenimas

2020.11.13 16:19

Marius Čepulis. Apie paukščiukus ryjančias nekrofiles

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.11.13 16:19

Skambi antraštė? O kalbėsim apie mūsų visiems gerai pažįstamą antelę. Iškart pasakau, kad tikrai ne visos jos tokios.

Jei šiuo metu atidžiai stebėsit didžiąsias antis, tai pamatysit, kad jų patinai dabar labai išgražėję, visaip lankstosi ir malasi aplink pateles, švelniai pypsėdami ir kreksėdami, dažniau pradėjo muštis ir gainiotis. Mat prasidėjo jų poravimosi sezonas, kuris tęsis iki pat pavasario.

Tai ta proga papasakosiu apie patį dažniausią mūsų vandens paukštį. Ir ne tik mūsų – tai labiausiai paplitusi antis mūsų Žemėje. Negana to, didžioji dalis ančių veislių yra išveista būtent iš didžiosios anties. Turbūt nėra nė vieno, skaitančio šį tekstą, kuris nebūtų matęs didžiosios anties. Ji tokia įprasta, kad žmonės praeina pro ją nestabtelėję.

O va dabar, kai pamatysit, stabtelkit ir pastebėkit, koks tai gražus paukštis. Patelės kukliai rusvai margos su oranžiniu snapu ir rausvomis lapcėmis, mėlynu veidrodėliu sparnuose.

Geltonsnapiai gaigalai su žalsvai melsvai blizgančiomis galvomis, plonu baltu vėrinuku ant kaklo, bei ryškia kaštonine krūtine, o kur dar sparnų plunksnų raibumas ir dvi dailiai užsirietusios uodegos plunksnos.

Gaigalai ne visada būna tokie gražūs. Mat poravimosi sezonas prasideda rudenį ir tęsiasi, kol patelės pavasarį padeda kiaušinius. Tada patinai pradeda šertis ir visi nušiurę slepiasi nendrynuose.

Įdomu, kad ši rūšis patvirtina iškart dvi taisykles: Bergmano ir Aleno. Viena jų teigia, kad šiaurėje gyvūnai yra didesni, kad sumažintų šilumos nuostolius, o kita, kad atsikišusios gyvūnų kūno dalys, kaip kad ausys, snukis, snapas – mažesni. Tai Grenlandijoje gyvenančių didžiųjų ančių kūnas yra stambesnis, o snapai mažesni ir trumpesni. Tiesa, lotyniškas anties pavadinimas – plačiasnapė antis.

Kuo didžioji antis minta? Tikrai ne batonu. Literatūroje dažniausiai rasit paminėta, kad jos renkasi daugiausia augalinį maistą. Toli gražu taip nėra. Racionas priklauso nuo sezono. Šiaip daugumos tyrėjų duomenimis įprastu metu trečdalį raciono sudaro gyvulinės kilmės maistas – visokie vandens vabzdžiai, jų lervos, vėžiagyviai, kirmėlės, moliuskai, buožgalviai, kartais suaugusios varlės.

Tai toje pasakoje apie varlę keliauninkę varlytė būtų skridusi ir grožėjusi vaizdais „kaip iš Levitano paveikslų“ anties pilve. O du trečdalius raciono sudaro augalinis maistas: visokie vandens ir sausumos augalai, dumbliai, antys lekia maitintis grūdais į nupjautus rugių ar kukurūzų laukus. Yra pastebėta ir labai keistų atvejų, kai antys medžiojo į vandenį įkritusią raudonuodegę ir kielę. Jas nuskandino ir prarijo. Va jums ir gražuolė antytė.

Kas medžioja didžiąsias antis? Visi, kas netingi. Ančiukus gaudo šamai ir lydekos, didesni kirai, garniai, gandrai, plėšrieji paukščiai, ūdros, kiaunės, audinės, mangutai, lapės. Žodžiu, visi, kas netingi. Suaugusius paukščius pagauna stambesni plėšrūnai. Jas aktyviai medžioja ereliai, vištvanagiai, lapės. Nemuno deltoje didieji apuokai irgi įsigudrino misti antimis, kurios per potvynius plaukioja užlietame miške.

Nors ši antis nėra nardančioji antis (maisto dažniausiai ieško tik panardinusios galvas ir iškėlusios dupces), bet esant reikalui gali išbūti po vandeniu. Dažniausiai neria, jei nespėja nuskristi, kai jas medžioja plėšrūs paukščiai arba kai vyksta peštynės, gaudynės ir meilės žaidimai.

Kaip minėjau, jau dabar prasidėjo ančių tuoktuviniai žaidimai. Patinai išsirenka patelę ir būna jai ištikimi, kol ta pradeda perėti. Tada – viso gero, aš tavęs nepažįstu, susitiksim rudenį.

Patelė lieka viena perėti ir auginti vaikus, o patinai susirenka į būrius ir patraukia šertis. Patelės šeriasi, kol vaikus augina. Tiesa, dėl tos ištikimybės, tai ten nėra viskas taip paprasta. Didžiųjų ančių patinai tokie biški prievartautojai. Po to, kai jų damos jau peri, jie gali susirasti dar nesusiporavusią patelę ir pulti ją būriu apvaisint. Tokių grupinių užpuolimų galima dažnai matyti pavasarį, kai vargšės patelės bando pasprukti nuo trijų – keturių gaigalų.

Dažnai įsiaudrinę patinai užpuola ir visai kitas ančių rūšis. Yra labai daug didžiųjų ančių hibridų. Ir, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje tai yra problema. Ten didžioji antis – invazinė rūšis, kuri, poruodamasi su vietine ančių rūšimi, baigia ją išstumti.

Negana to, yra užfiksuota atvejų, kai patinai poravosi su kitu į langą užsimušusiu gaigalu. Prisiminkit tai, kai kitąkart batonu antytes penėsit.

Gamta nenuskriaudė patelių ir jos geba nuo patinų prievartautojų apsisaugoti. Matot, antys – vieni iš nedaugelio paukščių turi išorinius lytinius organus. Patinų jie sukti į vieną pusę, patelių į kitą. Ir patelė, jei tik nenori poruotis, labai lengvai gali užspausti patino „suktuką“ ir šiam teks atsitraukti giminės nepratęsus.

Lizdą antys dažniausiai įsiruošia ant žemės netoli vandens, bet gali perėti ir toli pievoje, krūmynuose, inkiluose, drevėse, ir net balkonuose. Ančiukai išsirita po kiek daugiau nei trijų savaičių. Jau po kelių valandų jie puikiai plaukioja ir ieško maisto. Po poros mėnesių jau geba skraidyti.

Anksčiau antys išskrisdavo žiemoti į Vakarų Europą. Dabar irgi dalis paukščių traukia, bet daug ir pasilieka. Ypač jei tie paukščiai nuolat žmogaus maitinami. Suprantu, kad smagu žiūrėti, kaip antytės lekia pas jus ir ima batoną iš rankos, bet pačiai ančiai tai nieko gero. Pasikeičia jų gyvenimo būdas, jos persikelia gyventi šalia žmogaus, nebemigruoja, padidėja jų kūno masė, padažnėja apsigimimų ir ligų, jos net praranda galimybę skraidyti. Ir jau nekalbu apie tai, kad šalia atsikelia ir plėšrūnai, kurie gali lengvai tas antis pasigauti.

Antims natūralaus maisto pakanka per akis, jų populiacija yra didžiulė ir dar auga. Šerti jų ne tik nereikia, bet šerdami jūs jų daugiau pražudot (ligos, plėšrūnai). Jei jau niežti nagai ir vis tik norit tas antis maitinti, tai bent jau duokit ne nuodingą batoną, o kokią salotą, kopūsto, grūdų.

Tai tiek apie mūsų dažniausią antį ir atkreipkit dėmesį, kokios dabar jos gražios, bei pastebėkit, kaip patinai asistuoja patelėms.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.