Gyvenimas

2020.11.15 13:01

Sunkmečiu spintelėse nugula grikiai: kodėl jų patariama turėti ir ar kruopos – geras organizmo valymo įrankis?

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.11.15 13:01

„Jeigu sėdime namuose, neturime kitų maisto produktų, negalime išeiti ir kelias dienas valgome vien grikius, mums tikrai nenutiks nieko blogo“, – sako gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova, tačiau ji įspėja, kad vadinamąja grikių dieta nereikėtų piktnaudžiauti. Nors grikiuose gausu naudingų medžiagų, kruopas klaidinga laikyti organizmo valymo įrankiu. Tiesa, į racioną jas įtraukti rekomenduojama dėl daugelio naudų.

Dar pavasarį Lietuvos Respublikos Vyriausybei pranešus, kad šalyje bus įvestas pirmasis karantinas dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos, pirkėjai masiškai ėmė rūpintis tualetinio popieriaus ir grikių atsargomis. Pastaruosius Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įtraukė į sąrašą maisto produktų, kurių rekomenduojama turėti spintelėse būnant saviizoliacijoje ar kitais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių tenka ilgesniam laikui likti namuose.

Anot PSO, grikiai ilgai galioja ir yra lengvai paruošiami. Beje, šis maisto produktas gana lengvai prieinamas daugumai pirkėjų – grikių kaina nesikandžioja. Kaip teigia gydytoja dietologė E. Kliukaitė-Sidorova, grikiai naudingi ir dėl juose esančių vertingų medžiagų. Jų šiose kruopose – visa gausybė.

„Pagal sudedamąsias dalis, daugiausia grikiuose yra angliavandenių. Kruopose esantys sudėtiniai angliavandeniai suteikia sotumo jausmą, reguliuoja ir padeda palaikyti pastovų cukraus kiekį kraujyje. Beje, grikių kruopos priskiriamos žemo arba vidutinio glikeminio indekso produktams.

Kaip žinia, glikeminis indeksas rodo, kokiu greičiu suvalgytas produktas kelia cukraus kiekį kraujyje. Vadinasi, grikiai cukrų kraujyje kelia iš lėto, jų suvalgius neįvyks staigus šuolis, kaip nutinka suvalgius paprastųjų angliavandenių, pavyzdžiui, cukraus, baltų miltų gaminių ir kt.“, – portalui LRT.lt sako gydytoja dietologė E. Kliukaitė-Sidorova.

Grikiuose taip pat gausu netirpiųjų maistinių skaidulų, svarbių sklandžiai žarnyno veiklai ir storosios žarnos bakterijoms. Pastarosioms fermentuojant netirpias skaidulas, susidaro trumposios riebalų rūgščių grandinės, tokios kaip butiratas. Jos, kaip pagrindinė energetinė medžiaga, reikalingos storosios žarnos gleivinės ląstelėms. Tyrimai rodo, jog butiratas svarbus palaikant žarnyno homeostazę, gali mažinti storosios žarnos vėžio riziką, sako gydytoja dietologė.

Dėl grikiuose esančių aminorūgščių ir augalinės kilmės baltymų kruopos tinka ir vegetariškos mitybos šalininkams. „Grikiuose taip pat randama gerai nervų sistemai palaikyti reikalingų B grupės vitaminų: B1, B2, B3, B6, rutino. Kruopose gausu ir mineralų: medžiagų apykaitai ir augimui svarbaus mangano, širdies sveikatai reikalingo vario, nervų, raumenų sveikatai palaikyti naudingo ir širdies ligų riziką mažinti padedančio magnio, mažakraujystės prevencijai reikiamos geležies, augimui ir kaulų sveikatai reikalingo fosforo“, – grikių naudas vardija gydytoja dietologė E. Kliukaitė-Sidorova.

Kalbant apie naudingąsias grikių medžiagas, taip pat verta paminėti juose esančius antioksidantus: rutiną, kvercetiną, D-chiro inozitolį, viteksiną. „Jie mažina rizikos faktorius, susijusius su širdies ir kraujagyslių ligomis, pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu poveikiu, mažina vėžio riziką“, – sako gydytoja dietologė. Beje, palyginti su kitomis kruopomis, grikiuose yra mažiau fitino rūgšties, slopinančios mineralų įsisavinimą.

Tiesa, dėl grikiuose esančių oksalatų kruopas atsargiai vartoti turėtų žmonės, sergantys inkstų akmenlige. Grikiai taip pat nerekomenduojami kruopoms alergiškiems asmenims.

Geriausia valgyti nepernelyg minkštus

100 g sausų grikių kruopų yra maždaug 340 kcal, iš kurių – 13,3 g baltymų, 72 g angliavandenių, 3,4 g riebalų ir 10 g skaidulų. Anot E. Kliukaitės-Sidorovos, nėra nustatytos griežtos normos, kiek grikių per dieną žmogui rekomenduojama suvalgyti.

Vis dėlto, laikantis mitybos piramidėje išdėstytų principų, į mitybą reikėtų įtraukti ir kitų sudėtinių angliavandenių, o per dieną rekomenduojama suvalgyti apie 200–300 g virtų grikių. „Tiesa, konkretus porcijos dydis paprastai priklauso nuo daugelių veiksnių: asmens amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir pan.“, – primena gydytoja dietologė.

Jei organizmą norima aprūpinti kuo daugiau naudingųjų medžiagų, gydytoja dietologė pataria valgyti per naktį vandenyje brinkintus grikius. „Jei visgi nutariate kruopas virti, atminkite, jog nereikėtų jų pervirti. Kad kruopa būtų tinkama valgyti, ją pakanka virti 10–12 minučių. Jeigu norime gauti kuo daugiau naudingų medžiagų, kruopa turi būti sukramtoma, valgydami turime jausti patį grūdą“, – paaiškina E. Kliukaitė-Sidorova.

Į kraštutinumus gydytoja dietologė nelinkusi ir kalbėdama apie tai, su kuo geriausia derinti grikius. Čia, anot jos, taip pat negalioja griežtos taisyklės. „Griežtų taisyklių, su kuo – mėsa, daržovėmis, vaisiais – labiausiai dera grikiai, nėra. Tiesa, kaip minėjau, grikiuose yra mikroelementų įsisavinimą slopinančios fitino rūgšties.

Taigi, jeigu žmogus skundžiasi geležies stoka, tam, kad grikiai neslopintų geležies iš mėsos įsisavinimo, kruopas būtų geriau valgyti su daržovėmis ar riebalais – avokadu, riešutais, šaukšteliu sviesto“, – paaiškina E. Kliukaitė-Sidorova. Vis dėlto, anot gydytojos, svarbiausia mitybos taisyklė, padedanti užtikrinti visų organizmui naudingų medžiagų pasisavinimą, yra įvairovė, todėl svarbūs ir grikiai, ir mėsa, ir daržovės.

Kiek naudos iš populiariosios grikių dietos?

Kalbant apie grikius, noromis nenoromis peršasi klausimas apie grikių dietą. Vieni, ją išbandę, giria dietos veiksmingumą, kiti skundžiasi nebegalintys pažiūrėti į grikius. Gydytoja dietologė E. Kliukaitė-Sidorova grikių dietai nesako nei tvirto „taip“, nei griežto „ne“.

„Kartą per savaitę žmogus gali rinktis iškrovos dieną, kai visą dieną valgomas vienas produktas, šiuo atveju – grikiai. Tiesa, svarbiausia atkreipti dėmesį, kokiu tikslu tai daroma.

Jeigu grikių dietos ima laikytis jauna, liekna mergina, tai gali būti žingsnis klaidingų mitybos įpročių formavimo link. Tačiau jeigu vieną dieną vien grikius valgys antsvorio turintis žmogus, galbūt jam tai išeis į naudą. Žinoma, tokiu atveju labai svarbu įvertinti žmogaus sveikatos būklę: ar jis neserga cukriniu diabetu, kitomis lėtinėmis ligomis“, – kalba E. Kliukaitė-Sidorova.

Vis dėlto paprastai mokslu nepagrįstose rekomendacijose grikių dietos nurodoma laikytis ne vieną, o kelias dienas. „Jeigu sėdime namuose, neturime kitų maisto produktų, negalime išeiti iš namų ir kelias dienas valgome vien grikius, mums tikrai nenutiks nieko blogo. Jei tai bus vienkartinis dalykas – nieko tokio. Tačiau nepamirškime, kad kiekvienas esame individualus. Per tam tikrą laiką formuojasi mitybos įpročiai, tad svarbu stebėti, ar grikių dieta netaps žingsniu valgymo sutrikimų link“, – pažymi gydytoja dietologė.

Grikiai – organizmo valymo įrankis?

Ne mažiau mitų nei apie grikių dietą sklando ir apie dar vieną grikių savybę – sugebėjimą valyti organizmą. Tiesa, kai kada įspėjama, jog dažnai valgomi grikiai iš organizmo gali išvalyti ne tik blogąsias, bet ir gerąsias medžiagas. Vis dėlto gydytoja dietologė šias viešojoje erdvėje populiarias nuogirdas vertina įtariai.

„Grikių galima valgyti kasdien, tačiau reikėtų prisiminti, kad turime ir kitų maisto produktų. Kasdien valgant grikius jie ne tik gali nusibosti – gali nukentėti ir mitybos įvairovė, o ji yra bene svarbiausias mitybos principas.

Jeigu žmogus labai mėgsta grikius ir, pavyzdžiui, pusryčiams kas rytą valgo grikių košę, tikėtina, jog perpiet ir vakare jis vis vien rinksis kitus maisto produktus, todėl organizmui neturėtų niekaip pakenkti. Tačiau jeigu ilgą laiką valgysime vien tik grikius, ko gero, tam tikrų maisto medžiagų trūkumas pasireikš. Tiesa, ne dėl to, kad grikiai iš kūno „išvalys“ naudingąsias medžiagas, – mes jų paprasčiausiai negausime su kitu maistu“, – paaiškina E. Kliukaitė-Sidorova.

Ji primena ir dar vieną svarbią taisyklę: „Jeigu organizmo funkcijos nėra sutrikusios, organizmo savireguliacija vyksta savaime ir jis pats valosi per odą, kepenis, inkstus. Todėl grikių tikrai negalėčiau įvardyti kaip organizmą valančio produkto“, – sako gydytoja dietologė E. Kliukaitė-Sidorova.