Gyvenimas

2020.11.05 21:32

Šios 5 akių ligos dažniau gresia moterims nei vyrams

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.11.05 21:32

Nors dažniau rimtai susitraumuoja vyrai, akių traumos dažnesnės moterims. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako akių ligų gydytoja Lolita Pošiūnienė, pažeisti akį gali ne tik naudojama kosmetika – susižeidžiama ir su šepetėliais ar net akių lašų buteliuku. Be to, moterys nukenčia ir nuo kūdikių rankučių, o statistika joms nepalanki ir kalbant apie akių ligas, galinčias baigtis net aklumu.

Tai, kad moterys atskiria daugiau spalvų ir atspalvių negu vyrai, tiesa, tvirtina akių ligų gydytoja, mikrochirurgė L. Pošiūnienė. Ji teigia, kad, kaip ir su uosle, taip ir su spalvomis vyrams blogiau. Daltonizmu serga apie 0,5 proc. moterų, o vyrų – iki 8 proc.

Yra žmonių, kurie negali atskirti net šviesoforo spalvų, nes neskiria raudonos nuo žalios – raudoną mato kaip žalią. Juo labiau tokie žmonės neskiria atspalvių. Tai daltonizmas, kurį aprašė Daltonas, pats sirgęs šia liga.

Vis dėlto akių ligų statistika nepalankesnė moterims – ji rodo, kad joms kai kurios akių ligos pasireiškia dažniau nei vyrams. Šįkart – būtent apie jas.

5 akių ligos, kurios moterims gresia dažniau nei vyrams: gydytoja paaiškino kodėl ir kada vertėtų sunerimti

Akių ligos, kurios moterims gresia dažniau nei vyrams

1. Akių traumos

Nors dažniau rimtai susitraumuoja vyrai, akių traumos vis tiek dažnesnės moterims. Pasak L. Pošiūnienės, didelės akių traumos, kai pažeidžiamas audinių vientisumas, dažniau būna vyrams, tačiau smulkios kosmetinės traumos – moterims. Taip yra dėl to, kad viskas, ką moterys tepa ant veido, patenka ir į akis.

Glaukoma baisi tuo, kad jeigu nustatoma antroje arba trečioje stadijoje, gydymas pradedamas tam, kad išlaikytume tokią akies būklę, kokios ji yra dabar. Dar kuo ji labai pavojinga, kad yra labai „tyli“.

„Pudros nesukelia blogų dalykų, nebent žmogus alergiškas. Bet sužeisti akį galima ir su šepetėliu, valikliu, kremu, jeigu jis patenka į akį. Tai smulkios paviršinės žaizdos, kai nukenčia mūsų ragena, kuri yra labai jautri visokiems tokiems sužeidimams“, – pažymi ji.

Dar moterų akis neretai sužeidžia kūdikiai mojuodami rankutėmis. Tokios paviršinės žaizdos užgyja tepant tepaliuką, lašinant lašus. Beje, ir gydyti akį reikia atsargiai – buteliuku pataikius į akį ją taip pat galite sužeisti.

L. Pošiūnienė perspėja ir visas, mėgstančias prisiklijuoti dirbtines blakstienas: „Blakstienų priauginimas yra negerai. Turi būti labai patyrusi meistrė todėl, kad naudojami klijai. Kai atliekama procedūra, akis gali likti atvira ir ragena nudžiūti, o klijai gali sukelti nudegimą. Jeigu tai mažas nudegimas, palašinsime ašarų ir praeis, bet kartais gali būti ir labai didelis nudegimas, sukeliantis didelį ragenos uždegimą.“

Akių ligų gydytoja naudojant kosmetiką pataria griežtai laikytis ir higienos, kad į akį nepatektų infekcija.

2. Katarakta

Tai yra viena iš pagrindinių apakimo priežasčių pasaulyje, tikina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Paprastai ji pradeda formuotis sulaukus 40 metų, o pasiekus 80 metų daugybė moterų jau serga katarakta arba būna turėjusios kataraktos operaciją.

„Katarakta – tai kai lęšiukas, kuris yra akyje, drumstėja, – kalba mikrochirurgė. – Nėra nei geno, nei kažkokių kitų sąlygų, kodėl tas lęšiukas moterims turėtų drumstėti dažniau negu vyrams. Kodėl taip yra? Iš 5500 kataraktos operacijų per praeitus metus ir šių metų pusmetį 64 proc. buvo darytos moterims, o 36 proc. – vyrams. Moterų yra daugiau ir katarakta jos serga dažniau tiesiog dėl to, kad jų yra daugiau. Pacientų amžiaus vidurkis yra 73 metai, moterų amžiaus vidurkis – 75 metai, vyrų – 72 metai.“

Pirmasis galimas kataraktos požymis – skaitymo akiniai. Akyje esantis lęšiukas yra gaubtas ir jis turi savybę keisti savo gaubtumą. Nei ragena, nei akies obuolio ilgis keistis negali, bet lęšiukas keičia savo gaubtumą.

Žmonės iki 55 metų gali matyti tiek į tolį, tiek iš arti be akinių ir taip yra dėl lęšiuko, nes jis gali pasidaryti gaubtesnis ir labiau laužti spindulius, bet gali ir suplokštėti, spindulius laužti mažiau. Kai atsiranda skaitymo akiniai, anot specialistės, tai jau rodo, kad su mūsų lęšiuku ne viskas gerai.

Visgi akių ligų gydytoja ramina – nors daugelis žmonių atėjus laikui įsigyja skaitymo akinius, tai dar nereiškia, kad jums – katarakta. Šią ligą galite įtarti atsiradus tarsi rūkui akyse – iš pradžių mažam, paskui – didesniam. Galiausiai teskiriama šviesa nuo tamsos ir viskas. Kodėl atsiranda katarakta, ar galima jos išvengti, kol kas nežinoma, sako L. Pošiūnienė.

Didelio gliukozės kiekio kraujyje pasekmė anksčiau ar vėliau yra kraujagyslių užakimas. Šiuo atveju tai būtų akies tinklainėje.

3. Glaukoma

Glaukoma – tai akių liga, kai padidėja spaudimas akies viduje ir pradeda žūti regos nervo skaidulos bei tinklainės ląstelės. Ši liga, kaip ir katarakta, pradeda reikštis maždaug nuo 40 metų, teigia A. Unikauskas, o negydoma gali sukelti ir aklumą.

„Katarakta gera liga todėl, kad gydoma operaciniu būdu: išimamas lęšiukas, vietoje jo įdedamas dirbtinis ir žmogus mato, o glaukoma baisi tuo, kad jeigu nustatoma antroje arba trečioje stadijoje, kai pirma yra lengviausia, o ketvirta – aklumas, gydymas pradedamas tam, kad išlaikytume tokią akies būklę, kokios ji yra dabar. Dar kuo ji labai pavojinga, kad yra labai „tyli“, – aiškina gydytoja.

Pirmoje stadijoje žmogus gali visiškai nieko nejausti, nes geras centrinis matymas išlieka gana ilgai. Glaukomos atveju siaurėja periferinis matymas, t. y. tai, ką mes matome šonuose. Matymas siaurėja nuo nosies pusės arba darosi vamzdinis.

„Kol matymas nepasiekė centro, žmogus gali nejausti todėl, kad žiūri abiem akimis. Ir ta glaukoma gali vystytis nevienodai – vienoje akyje gali nebūti arba būti pradžia, o kitoje jau gali būti pažengusios stadijos. Labai dažnai būna, kad kažkas įkrinta [į akį], kažką vėjas įpučia, žmogus patrina akį ir atsitiktinai pastebi, kad nemato akimi“, – sako L. Pošiūnienė.

Ši liga moterims pasireiškia taip pat dažniau, o priežastis lygiai tokia pati – moterų tiesiog daugiau. Labai svarbu pažymėti tai, kad gydant glaukomą skiriami lašiukai, kuriuos būtina lašinti reguliariai ir taip, kaip nurodė gydytojas. Moterys dažniau sau padeda labiau, nes yra labiau linkusios savimi rūpintis.

„Pradėjus gydyti glaukomą pacientas nejaučia didelio pagerėjimo, yra skiriami vaistai, kuriuos reikia lašinti būtinai kas tiek laiko, kiek tie vaistai veikia. Vieni veikia 24 valandas, kiti – 12 valandų, dar kiti – 8-ias. Juos taip ir reikia lašinti. Moterys kažkaip prisižiūri, o su vyrais dažniausiai būna taip: jie sulašina vieną buteliuką, antrą, bet geriau nemato – tai blogas vaistas“, – atkreipia dėmesį laidos viešnia.

Visgi glaukoma nėra nuosprendis, bet žmogus turi suprasti: kaip geria vaistus nuo kraujospūdžio, taip turi lašinti ir paskirtus lašus. Tik tada asmuo matys ir galės gyventi visavertį gyvenimą.

4. Diabetas

„Didelio gliukozės kiekio kraujyje pasekmė anksčiau ar vėliau yra kraujagyslių užakimas. Šiuo atveju tai būtų akies tinklainėje“, – pažymi A. Unikauskas.

Tam, kad išvengtumėte rimtų akių ligų, reikalingas visas priemonių paketas: ir mityba, ir aktyvumas, ir miegas, ir nuotaika.

Anot L. Pošiūnienės, akių dugne yra labai daug kraujagyslių, o sutrikus mitybai susidaro ir naujų. Skystis išbėga, geltonoji dėmė paburksta ir matymą padaro labai prastą. Diabetikams gali atsirasti ir antrinė glaukoma, žymiai dažniau vystosi katarakta. Deja, bet kartais diabetą nustato ir okulistai, nes jie akyse mato specifinius pakitimus, būdingus būtent cukriniam diabetui.

„Iš karto tokį žmogų reikia nukreipi pas endokrinologus. Pirmiausias reikalas – cukraus reguliavimas. Kai susireguliuos cukrus, tada jau gali, jeigu pakitimai nedideli, regresuoti, bet jeigu dideli, tai ne. Tada skiriamas gydymas lazerkoaguliacija, tam tikrų vaistų leidimas į akį, bet čia kita sunki tema“, – pasakoja akių ligų gydytoja.

5. Autoimuninės ligos

Autoimuninės ligos atsiranda tada, kai suaktyvėja mūsų imuninė sistema. Vietoje to, kad mus saugotų, ji pradeda atakuoti organizmo sveikas ląsteles. Visa tai gali turėti įtakos ir regėjimui.

„Autoimuninės ligos iš tikrųjų labiau pakenkia moterų akims. Jeigu imtume išsėtinę sklerozę, man atrodo, yra 3 su 2 (3 moterys, 2 vyrai). Išsėtinė sklerozė pakenkia labai jauniems žmonėms nuo 20 iki 40 metų.

Labai dažnai pirmas simptomas būna regos nervo uždegimas, kai jaunas sveikas žmogus staiga pastebi, kad blogai mato viena akimi, kad judesiai skausmingi, sutrinka spalvų jutimas. Tada nustatoma, kad yra užakinio nervo uždegimas. Pirma mintis visada būna, kad tai gali būti išsėtinė sklerozė. Pacientas siunčiamas pas neurologą“, – aiškina L. Pošiūnienė.

Ji pabrėžia – kiek mes rūpinamės savimi, mityba, fiziniu aktyvumu ir buvimu lauke bei gera nuotaika, tiek rūpinamės ir savo akimis, nes tai nėra atskiras organas.

„Tam, kad išvengtumėte rimtų akių ligų, reikalingas visas priemonių paketas: ir mityba, ir aktyvumas, ir miegas, ir nuotaika. Vizitai pas gydytojus – puikus būdas išsiaiškinti, ar esate rizikos grupėje susirgti kuriomis nors iš šių ligų.

Saulėtomis dienomis nepamirškite apsaugančių akinių, nepiktnaudžiaukite kontaktiniais lęšiais ir stebėkite savo akių būklę“, – pataria A. Unikauskas.

Plačiau – spalio 22 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

5 akių ligos, kurios moterims gresia dažniau nei vyrams: gydytoja paaiškino kodėl ir kada vertėtų sunerimti