Gyvenimas

2020.11.05 08:34

Vienas iš būdų sutramdyti emocinį valgymą – stabtelėjus pagalvoti, kada paskutinį kartą valgiau

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.11.05 08:34

„Jeigu po pietų suvalgote pyragėlį, tikėtina, kad tai jau ne alkis, bet malonumo paieška“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ teigia gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė. Pasak jos, valgymas – vienas efektyviausių būdų reguliuoti emocijas, dėl to emocinio valgymo sunku atsikratyti.

Dėl karantino vis dažniau liekame namuose ir neretai ima kamuoti ne tik neramios mintys, bet ir troškimas dažniau, nei būtina, valgyti. Kas yra fizinis alkis, žinome visi, tačiau dar dažnas neatpažįsta, kai ima valgyti dėl užklupusių emocijų.

„Emocinį valgymą galima apibrėžti kaip valgymą, kai valgome ne dėl fiziologinio alkio, o dėl kitų priežasčių: neturėjimo, ką veikti, vienišumo jausmo, liūdesio, nerimo... Kitaip tariant, valgymas tampa būdu reguliuoti emocijas. Kaip jį atpažinti? Iš to, kad alkio jausmo nėra, jeigu mes jį įsisąmoniname. Dėl to vienas iš būdų reguliuoti emocinį valgymą – stabtelti ir pagalvoti, kiek esu alkanas, įvertinti alkio jausmą“, – pasakoja dietologė.

Kaip atpažinti emocinį valgymą ir kaip jį sureguliuoti?

Anot jos, kad suprastum, koks alkis kamuoja, galima sau užduoti ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, savęs paklausti, kada paskutinį kartą valgiau? Jei ką tik pakilote nuo stalo ir jus vis dar kamuoja alkis, kaltos emocijos, bet jei valgėte prieš 2–3 valandas, galite išties būti išalkęs.

„Jeigu po pietų suvalgote pyragėlį, torto gabaliuką ar obuolį, tikėtina, kad tai jau ne alkis, bet malonumo paieška“, – tikina gydytoja.

Valgymas, kaip būdas reguliuoti emocijas, yra vienas iš efektyviausių – būtent dėl to, anot K. Jasmontienės, taip sudėtinga jo atsikratyti. Jei tai adaptyvu, pavyzdžiui, dėl to nepriaugate svorio, nekamuoja pilvo skausmas, refliuksas, žmogus taip gali elgtis labai ilgai.

„Jeigu atsiranda minėti simptomai, lyg nebesinori daryti, kaip buvo daroma. Kas padeda? Pirmiausia, nuoseklus valgymas: pusryčiai, pietūs, vakarienė, reguliarūs užkandžiai tarp pagrindinių valgymų. Labai padeda dienos struktūra. Kad išvengtume emocinio valgymo, svarbus ir poilsio bei miego režimas“, – komentuoja dietologė.

Dar vienas itin svarbus dalykas – suplanuoti vakare, ką valgysite kitą dieną. Šaldytuve ieškome „pramoginio“ maisto, tad jo reikėtų visai atsisakyti.

Vienas iš emocinio valgymo apibrėžimų, kad norime būtent šito pyragėlio ar gabalėlio dešros – vakar kepta šalta vištiena netiks. Įdomu tai, kad emocinis užkandis savijautos ne tik nepagerina, bet dar ją ir pablogina. Tai patvirtina laidos pašnekovė K. Jasmontienė.

„Tai užburtas ratas, o atsiradus minėtiems simptomams žmogus supranta, kad tai nebepadeda. Juo labiau, kad pasitenkinimas yra trumpalaikis. Jis padeda tik keletą minučių, pusvalandį. Tai nesprendžia nei vienišumo, nei neturėjimo ką veikti ar liūdesio problemos. Reikalingi visai kiti sprendimo būdai“, – aiškina dietologė.

Tad jei pastebite, kad esate emocinis valgytojas, gerai pagalvokite, ką galite daryti vietoje valgymo? Gal pajudėti, paskambinti mamai, išvesti šunį į lauką, pabendrauti su šeima? Yra daugybė būdų, kaip galima problemą išspręsti tinkamiau, pažymi K. Jasmontienė.

Plačiau – lapkričio 2 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Kaip atpažinti emocinį valgymą ir kaip jį sureguliuoti?