Gyvenimas

2020.11.03 13:38

Paaiškino, kodėl emociškai sveikas žmogus yra retas paukštis šiuolaikinėje visuomenėje

LRT.lt2020.11.03 13:38

Savo emocinės būsenos nestabilumą dažnas nurašo kasdieniam bėgimui, stresui, nepavykusiems santykiams, šiuolaikinių technologijų įtakai ar paviršutiniam bendravimui. Mihaiela Pentiuc, holistinės bei šiuolaikinės medicinos specialistė ir jogos praktikė iš Rumunijos sako, kad gyvenimo kokybė itin priklauso nuo emocinio gyvenimo kokybės.

„Emociškai subrendusių mūsų laikų žmonių skaičius yra skausmingai mažas. Emociškai sveikas yra ne tik žmogaus bruožas, tai daugiau tikslas, kurį reikia ištirti ir pasiekti“, – teigia M. Pentiuc.

Su M. Pentiuc kalbamės apie tai, kaip išlaikyti emocinę sveikatą, kas ją lemia, kaip ją pasiekti, kokios yra emociškai sveiko žmogaus savybės, rašoma WoW universiteto pranešime žiniasklaidai. Kaip įtemptą gyvenimo būdą paversti aistringu, konstruktyviu, žaviu ir net labai kokybišku gyvenimu.

Apie emocinės sveikatos įtaką mūsų gyvenimui, nuotaikų sutrikimus kaip emocinio negalavimo išraišką, teigiamų emocijų vertę specialistė taip pat dėsto savo paskaitoje Lietuvos moterims WoW universitete.

– Mihaiela, pradėkime nuo to, kas yra emocinė sveikata?

– Emocinė sveikata yra esminis, nors dažnai ir nepaisomas, mūsų bendros sveikatos komponentas. Pirmas žingsnis, norint suvokti ar sustiprinti emocinę sveikatą, yra rasti asmeninį atsakymą į šį klausimą. Mažai tikėtina – net neįmanoma – vieną dieną nusileisti Niujorke, jei neturime supratimo, kad Niujorkas išvis egzistuoja kaip vieta mūsų planetoje. Toks pats pavyzdys tinka ir emocinės sveikatos suvokimui.

– Kodėl emocinė sveikata tokia svarbi? Kokias 5 svarbiausias emociškai sveiko žmogaus savybes išskirtumėte?

– Mūsų gyvenimo kokybę lemia mūsų jausmų kokybė. Mūsų jausmų kokybė priklauso nuo mūsų emocinės sveikatos lygio. Emociškai sveikas žmogus yra retas paukštis šiuolaikinėje visuomenėje, todėl sveikas tampa ne tik bruožas, bet daugiau tikslas, kurį reikia ištirti ir tam tikra prasme pasiekti. Penkios atsitiktine tvarka išdėstytos emociškai sveiko žmogaus savybės yra tokios: atsparumas stresui, savimonė, dinamiškas ramumas, emocinis judrumas, užuojauta.

– Gyvenime patiriame nemažai neigiamų emocijų. Ar tikrai mums jų reikia?

– Teigiamos ir neigiamos emocijos bei su jomis susiję požymiai daugiausia priklauso nuo atskaitos taško, kaip į juos žiūrime. Emocinei sveikatai svarbiausias atskaitos taškas yra fiziologinis emocinio susijaudinimo atspindys – tai, kaip tam tikra emocija yra mūsų priimama, arba kaip tam tikras somatinis mūsų emocinio gyvenimo poveikis.

Paimkime pyktį kaip pavyzdį. Dauguma mokslinių tyrimų nustatyta, kad po didžiulio pykčio epizodo yra didžiausia insulto ar širdies priepuolio rizika. Bet pyktis taip pat yra įgimtas mūsų kūno apsauginis mechanizmas. Jei motina mato, kad jos vaikui gresia mirtinas pavojus nuo smurtautojo, jos įtūžis gali būti toks stiprus, kad ji galėtų nužudyti tą smurtautoją, išgelbėti savo vaiką ir tokiu būdu užtikrinti jo išgyvenimą po tokio įvykio. Šių dviejų rūšių pykčio poveikis žmogaus sveikatai yra visiškai skirtingas.

– Kaip šiuolaikinės technologijos ir gyvenimo būdas veikia žmogaus emocinę sveikatą?

– Yra daugybė puikių technologijų, matuojančių mūsų kūno parametrus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su mūsų emociniu gyvenimu. Šios technologijos jau dabar daugeliui šiuolaikinių žmonių padeda didinti savo emocinio gyvenimo supratimą ir jo kokybę, taip pat moko geresnio emocinio atsparumo. Tai yra teigiama technologijų pusė.

Deja, mūsų emocinei sveikatai šiuolaikinės technologijos taip pat ir labai kenkia. Neigiamas jų poveikis gali būti apibūdintas nuo elektromagnetinės taršos ir jos poveikio mūsų smegenims iki dėmesio atitraukimo/vagystės, daug laiko ir mūsų dėmesio reikalaujančių dirbtinių atrakcijų, kurios mums neduoda jokios naudos.

– Skubėjimas gyventi šiais laikais tapo gyvenimo norma. Kaip išlikti emociškai nepažeistiems? Kokie terapijos metodai naudojami emocinei sveikatai palaikyti reikiamame lygyje?

– Stipri emocinė sveikata suteikia sveiko, efektyvaus ir greito reagavimo į išorinius ir vidinius iššūkius pranašumą. Vadinamasis greitas mūsų gyvenimo tempas apima milžinišką informacijos apdorojimą, įkyrių minčių skvarbą ir jų poveikį mūsų mąstymui, nerimą, energiją. Jie skiriami į nenaudingus emocinius pakilimus ir po to sekantį atsigavimą nuo jų.

Gebėjimas greičiau atrasti ir pritapti savo srauto būsenoje dinamiškoje suvokimo, veiksmo ir atsako ramybėje stebuklingai sutaupys daug laiko ir pastangų. Tai, kas dabar klasifikuojama kaip įtemptas gyvenimo būdas, taps aistringu, konstruktyviu, žaviu ir kokybišku gyvenimu. Terapinės programos visada turi būti pritaikytos tiems, kuriems to reikia. Dviem žmonėms nėra panašaus emocinio profilio ir nėra dviejų vienodų terapinių strategijų. Reikia rasti ir gerbti savo unikalumą, remiantis bendraisiais principais.

– Išsiblaškymas, nekantrumas, impulsyvumas trukdo būti geru specialistu darbe, išlaikyti ar užmegzti sveikus santykius. Kaip sutelkti savo dėmesį?

– Mūsų protas priverstas stebėtis. Priversti jį paklusti – tai reiškia eiti prieš jo pobūdį. Nepaisant to, kiekvienas gali sutelkti dėmesį į ką nors malonaus, patrauklaus ar aistringo. Taigi, sprendimas yra rasti tinkamą motyvaciją proto lavinimui, atitinkančiam mūsų poreikius. Pasilikite prie tinkamo lavinimo būdo, nuobodulys nieko neverčiamas išnyks savaime.

– Kokie būtų 3 geriausi streso valdymo būdai?

– Sąmoningumas, užuojauta ir emocinis atsparumas.

– Emocinė savijauta yra labai svarbi ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Kaip ugdyti vaiką nuo mažens, kad jis būtų emociškai stiprus?

– Emociškai subrendusių mūsų laikų žmonių skaičius yra skausmingai mažas. Dauguma suaugusiųjų gyvena laikydamiesi griežtų taisyklių, įpročių ir impozicijų, skirtų paslėpti išsigandusį vaiką, kuris glūdi jo viduje. Skirtingo amžiaus žmonėms ugdymo metodai yra visiškai skirtingi.

– Kuo skiriasi moters emocinė savijauta nuo vyro? Gal ne visi moterims tinkantys patarimai tinka ir vyrams? Ką išskirtumėte?

– Nors mes visi turime tą pačią žmogaus gyvenimo dilemą, vyrų ir moterų emocinio profilio skirtumus formuoja žmonių biologiniai parametrai, hormoninės būsenos, cikliniai pokyčiai ir daugybė sociokultūrinių stereotipų. Moterų atsakas į stresą teoriškai turėtų būti linkęs į „išlikti ir susidraugauti“, tuo tarpu vyro – „kovoti ir bėgti“.

Nors abi reakcijos yra iššūkis ir stresas, jų hormonų ir audinių rezultatai skiriasi. Moterims socialiai priimtina arba toleruotina kalbėti apie jų emocijas, gerai apmąstant bendrą sveikatos lygį. Kalbant apie vyrus, tai tik tyrimai ir šiuolaikinės psichologinės išvados leido pradėti keisti tradicinį požiūrį į vyrišką emocinį gydymą.

Teksto autorė Vaiva Arnašė.