Gyvenimas

2020.11.02 13:05

Reliatyvumo teoriją Einsteinas sukūrė važiuodamas dviračiu: pažadinkite judėjime slypinčias kūrybines galias

knygos ištrauka
LRT.lt2020.11.02 13:05

Žinomas švedų psichiatras Andersas Hansenas daugiau nei dešimtyje šalių išleistame bestseleryje „Treniruokite smegenis“ (lietuviškai išleido „BALTO“ leidybos namai) populiariai aprašo milžinišką fizinio aktyvumo įtaką smegenims ir aiškina, kodėl net žinodami, kad judėti taip naudinga, mieliau liekame ant sofos.

Anderso Hanseno knygos „Treniruokite smegenis“ ištrauka:

Japonų rašytojas Haruki Murakami – nepaprastą pasisekimą pelnęs autorius, kurio knygos parduodamos daugiamilijoniniais tiražais visame pasaulyje. Jis apdovanotas daugybe prestižinių literatūros prizų ir yra nuolat minimas tarp kandidatų gauti Nobelio literatūros premiją.

Spėliojantiems, iš kur Murakami semiasi įkvėpimo, užtenka perskaityti jo 2008 m. pasirodžiusios autobiografijos pavadinimą „Apie ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“. Joje Murakami detaliai aprašo savo kūrybinį procesą. Rašymo laikotarpiais jis keliasi ketvirtą ryto ir rašo iki dešimtos.

Po pietų nubėga dešimt kilometrų, paskui plaukioja. Likusią dienos dalį klausosi muzikos ir skaito. Miegoti eina apie devintą. Tokio grafiko laikosi šešis mėnesius septynias dienas per savaitę, kol baigia knygą. Tam reikia fizinių jėgų, kurių rašytojui suteikia treniruotės. Murakami nuomone, jos rašymo procesui tokios pat svarbios kaip meninis jautrumas.

Murakami anaiptol ne vienintelis suprato fantastišką judėjimo įtaką kūrybingumui. Daugybė rašytojų, muzikantų, aktorių, menininkų, mokslininkų ir verslininkų liudija, kad kūrybinių galių semiasi iš treniruočių.

PABĖGIOJUS IDĖJOS NETILPDAVO GALVOJE

Poveikis kūrybingumui – dar viena priežastis, kodėl pats susidomėjau judėjimo įtaka smegenims. Pabėgiojus lauke arba pažaidus tenisą, man dažnai kildavo gerų minčių. Iš pradžių galvojau, kad tai sutapimas arba pražvalėjimo pasekmė.

Tačiau tai vis kartojosi, o poveikis buvo taip aiškiai juntamas dar kelias valandas, kad ėmiau svarstyti, ar treniruotės gali suteikti daugiau kūrybinių galių. Įsitraukus į fizinio aktyvumo ir kūrybingumo sąsajų tyrimus paaiškėjo, kad mano potyrių negalima aiškinti vien žvalumu ir geresne nuotaika.

Didinkite kūrybingumą vaikščiodami

Daugybė nepaprastai kūrybingų žmonių liudijo apie stebuklingą judėjimo ir treniruočių poveikį gebėjimui kurti. Sakoma, kad Albertas Einsteinas sukūrė reliatyvumo teoriją važiuodamas dviračiu. Vienas didžiausių visų laikų muzikos genijų Beethovenas, gyvendamas penktąją dešimtį, apkurto, bet vis tiek sugebėjo parašyti tris simfonijas.

Ieškodamas įkvėpimo jis dažnai vidury darbo dienos leisdavosi į ilgus pasivaikščiojimus. Charlesas Darwinas kasdien po valandą vaikščiodavo aplink savo namus Daun Hauze. Tą pasivaikščiojimą jis vadino my thinking path (mano mąstymo takelis). Būtent tuo laikotarpiu Darwinas kūrė savo maištingą teoriją apie rūšių kilmę, kuri, tikėtina, yra svarbiausia gamtos mokslų teorija apskritai.

Mūsų laikų pavyzdys – jau miręs kompanijos „Apple“ vykdomasis direktorius Steve`as Jobsas, reguliariai organizuodavęs susitikimus pasivaikštant, nes jie teikė gerokai daugiau įkvėpimo nei sėdėjimas prie stalo. Regis, norėdami pasisemti kūrybinių jėgų ir įkvėpimo, pavyzdį iš jo ėmė nemaža dalis Silicio slėnio elito, taip pat ir „Facebooko“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, ir „Twitterio“ įkūrėjas Jackas Dorsey.

Skirtingos kūrybingumo formos

Be abejo, šios istorijos apie judėjimo poveikį kūrybingumui iškalbingos, tačiau tai nėra moksliniai įrodymai. Prieš atsakydami į klausimą, ar fizinis aktyvumas padeda mąstyti plačiau ir kaip to geriau pasiekti, pasidomėkime, kas yra kūrybingumas ir kaip jis tikrinamas.

Kūrybiška laikytina tai, kas yra naujai sukurta ir prasminga. Tiesiog ką nors plagijuoti nėra didelis menas. Be to, sukurtas dalykas turi turėti kokią nors vertę ar funkciją. Beprasmiai išradimai nelaikomi kūrybingumu.

Tiriant šią sritį, dažnai išskiriami du skirtingi kūrybiškumo tipai: divergentinis ir konvergentinis mąstymas. Divergentinis yra klasikinis smegenų šturmas: įvairių problemos sprendimo būdų paieška pasitelkiant platų mąstymą ir asociacijas. Klasikinis divergentinio mąstymo testas vadinamas alternatyviojo pritaikymo testu.

Jį atliekant pasakomas žodis (tarkim, plyta) ir dalyvis per ribotą laiką turi sugalvoti kuo daugiau to daikto pritaikymo būdų: pastatyti tvorą ar namą, prispausti krūvą popieriaus lapų ar užremti duris. Vertinamas ne tik atsakymų skaičius, bet ir detalumas bei skirtumas. Pageidautina, kad jie būtų saviti, o ne tokie patys, kokius pateikė jau anksčiau testą atlikę tiriamieji. Visiškai nerealistiški atsakymai, sakykim, pastatyti iš plytų kosminį laivą, taškų neduoda.

Testas gali pasirodyti banalus, bet jis gerai atspindi asmens kūrybingumą. Galiu patikinti, kad atsakinėti spaudžiant laikui tikrai nelengva. Šis testas turi didelį privalumą – matuojamas žmogaus kūrybingumas, o ne IQ. Turintys aukštą intelekto koeficientą jo neatlieka geriau ir dažnai apskritai įstringa.

Konvergentinis mąstymas – divergentinio priešingybė. Čia reikia ne kurti daug įvairių pasiūlymų, o greitai rasti vienintelį teisingą. Dažnai tai būna koks nors bendras vardiklis. Tarkim, pasakomi trys žodžiai, o jūs turite greitai suprasti, kas juos sieja. „Vaza“ muziejus, pramogų parkas „Gröna Lund“ ir Stokholmo rotušė? Visi trys – lankytinos Stokholmo vietos.

Kitaip tariant, teisingų atsakymų gali būti nedaug arba tik vienas, o visi kiti yra neteisingi. Konvergentinis mąstymas pasižymi greitesne ir logiškesne galvosena nei divergentinis, todėl reikalauja iš smegenų daugiau kontrolės. Vis dėlto jis ne mažiau svarbus tiek meniniam, tiek moksliniam kūrybingumui.