Gyvenimas

2020.11.02 21:30

Virusologė Olendraitė apie COVID-19 tyrimus: reikia analizuoti nebe patį virusą, o žmogaus imunitetą

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.11.02 21:30

Imunitetas nuo COVID-19 – vis dar po nežinomybės uždanga. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako virusologė Ingrida Olendraitė, taip yra dėl to, kad nėra net metų, kaip šia liga serga žmonės, dėl to ir pasakyti, kad antikūnai išsilaikytų ilgiau, negalima. Pastebima, kad kai kada antikūnai nesigamina arba greitai sunyksta, tad saugotis reikia ir jau sirgusiems COVID-19.

„Kažkodėl daugelis galvoja, kad persirgęs COVID-19 tu jau saugus. Deja, virusas dar gana naujas, kad būtų galima taip tvirtinti, o pirminiai tyrimai rodo, kad antikūnai organizme su laiku nyksta“, – pažymi A. Unikauskas.

Visgi keli dalykai apie naująjį virusą jau tiksliai žinomi. Anot laidos viešnios, Kembridžo universiteto doktorantės, virusologės I. Olendraitės, jau žinoma visa molekulinė viruso biologija – genomo seka, kiekviena smulkmena. Dar vienas tiksliai žinomas faktas – virusas gyvavo jau ilgą laiką.

„Mes žinome, kad šis virusas labai seniai gyveno šikšnosparniuose. Mokslininkai atrado, kad bent kelerius metus šis virusas buvo tiek skujuočiuose, tiek šikšnosparniuose. Klausimas, kada žmogus pasiėmė tą dovaną iš šikšnosparnio, kuris sukėlė tokių problemų“, – svarsto pašnekovė.

Jeigu mes užsikrečiame, dažniausiai susiformuoja daug antikūnų. Tačiau jeigu tavo kūnui nebereikia kautis, tai kariuomenę mažini. Po kurio laiko vis tiek visko gali nutikti, užtai reikia saugotis visiems.

Imunitetas nuo COVID-19 – vis dar po nežinomybės uždanga: anot virusologės, kiekvieno atvejis skirtingas

Koronavirusą dažniausiai įkvepiame per nosį, nors jis gali patekti ir per burną, akis. Patekęs į kvėpavimo takus, virusas sugeba nulaužti gleivinės ląstelės užraktą ir gali į tą ląstelę įsiskverbti. Įsiskverbęs į ląstelę, naudodamas jos resursus virusas pradeda kopijuoti savo genetinę informaciją. Jis dauginasi – taip konkretaus viruso mumyse atsiranda daug, teigia A. Unikauskas.

Virusas pasklinda po visą kūną, sureaguoja imuninė sistema – ima gaminti antikūnus, kurie išskiria citokinus, o pastarieji sukelia uždegimą. Įdomu tai, kad koronavirusas, manoma, gali įsiskverbti giliau negu kiti įprasti virusai. Kas dar įdomiau – organizmas ginasi gamindamas gleives, kurios dirgina nosiaryklę, ir mes imame kosėti. Tokiu būdu galime toliau skleisti šitą virusą.

Organizmo atsparumą virusui galime matyti iš antikūnų. Jie įsimena ir geba atpažinti priešą, kad ateityje galėtų į jį reaguoti. Šie antikūnai organizme kurį laiką lieka, tačiau klausimas, kaip ilgai?

„Keliasdešimt dienų laikosi, bet vieniems jie gali išsilaikyti trumpai, kitiems – visai ilgai. Kadangi dar nėra net metų, kaip ši liga yra, negalime pasakyti, kad antikūnai išsilaikytų ilgiau“, – pabrėžia virusologė.

Kaip aiškina I. Olendraitė, naujausi tyrimai rodo, kad viskas priklauso nuo pačio žmogaus, dėl to reikia analizuoti nebe patį virusą, o žmogaus biologiją, imunitetą ir kuo skiriasi skirtingų amžiaus grupių ar įvairiomis ligomis sergančių žmonių imunitetai.

Galbūt Lietuvos žmonėms sunku suprasti, bet mes turime nuostabią sveikatos sistemą, turime gydytojų, įrangos, pasiekiamumą... Kad ir kelias valandas skambiname – tai vis tiek žymiai geriau negu daugybėje pasaulio šalių.

„Panašu, kad ląstelės, kurios atpažįsta užkrėstas ląsteles, vienuose žmonėse išvis nereaguoja ir ląstelių nežudo, o kituose sureaguoja labai greitai, bet tada pavargsta ir nieko nebedaro. Tada nebėra, kam gaudyti tų užsikrėtusių ląstelių. Gerai, jeigu turime antikūnų – bent virusą sugaudys“, – kalba ji.

Jeigu užsikrečiame ir mūsų kūnas su virusu kovoja normaliai, prisigamina ląstelių, kurios kovoja su užkrėstomis ląstelėmis. Tada galbūt kūne atsiranda ir atmintis – užsikrėtus antrą kartą tuo pačiu virusu organizmas gebės su juo kovoti. Tačiau pastebima, kad kai kada antikūnai nesigamina arba greitai sunyksta. Būtent dėl to, kad variantų yra įvairių, negalime būti garantuoti, kad užsikrėtę antrą kartą sėkmingai pasveiksime.

Kai kurie tyrimai skelbia vilties teikiančią informaciją apie SARS ir MERS virusus. Nurodoma, kad imunitetas šioms ligoms išsivysto net iki 34 mėnesių. Tačiau I. Olendraitė atsargi – tai taip pat gana nauji virusai, tad klausimas, kiek atvejų buvo tirta, o kiek liko neištirta. Ji pažymi, kad ir skiepai, pavyzdžiui, nuo tymų, kai kurių ilgainiui nebeapsaugo, nors turėtų saugoti visą gyvenimą.

„Jeigu mes užsikrečiame, dažniausiai susiformuoja daug antikūnų. Netgi yra tokių pamąstymų, kad kuo sunkiau sergi, tuo daugiau kūnas prisigamina karių. Tačiau jeigu tavo kūnui nebereikia kautis, tai kariuomenę mažini, kad susitvarkytum resursus. Išties pradžioje po bet kokios ligos esame pavargę, trumpalaikis imunitetas padeda nesusirgti, kol mes dar nebūname visiškai atgavę jėgų. O po kurio laiko vis tiek visko gali nutikti, užtai reikia saugotis visiems“, – perspėja Kembridžo universiteto doktorantė.

Kai kuriems virusas organizme išsilaiko labai ilgą laiką, tačiau I. Olendraitė teigia, kad maždaug po 7 dienų nuo simptomų pradžios kito užkrėsti beveik nebeįmanoma, net jei testas yra teigiamas.

Kada bus vakcina? Anot virusologės, Pasaulio sveikatos organizacija ir daug kitų specialistų sako, kad geriausiu atveju – kitų metų vasarą.

„Galbūt Lietuvos žmonėms, kurie nedaug keliavę, sunku suprasti, bet mes turime nuostabią sveikatos sistemą, turime gydytojų, įrangos, pasiekiamumą... Kad ir kelias valandas skambiname – tai vis tiek yra žymiai geriau negu daugybėje pasaulio šalių. Galbūt pirmą vakciną reikėtų nukreipti į tas šalis, kuriose, jeigu žmonės susirgs, numirs. Mūsų atveju, mes susirgsime, mumis rūpinsis, mus prižiūrės ir tikrai turėsime žymiai geresnę išeigą iš šitos situacijos“, – mano ji.

A. Unikauskas tikina – net jei koronavirusu jau persirgote, deja, bet tai dar nieko nereiškia. Kiekvieno iš mūsų imunitetas labai individualus ir neaišku, kiek laiko jis kovos su COVID-19. Be to, šio viruso ypatybės vis dar tiriamos, tad nepamirškite laikytis atstumo, dėvėti kaukių ir dažnai plauti rankų.

Plačiau – spalio 22 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Imunitetas nuo COVID-19 – vis dar po nežinomybės uždanga: anot virusologės, kiekvieno atvejis skirtingas
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt