Gyvenimas

2020.10.30 08:43

Arčiau debesų – (ne)matytos Vilniaus televizijos bokšto erdvės: kodėl verta suskubti į „Paukščių taką“

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.10.30 08:43

Ar kada susimąstėte, ką dar, be žymiojo restorano „Paukščių takas“, galima pamatyti Vilniaus televizijos bokšte? Jei kada nors buvo smalsu išvysti, kas yra bokšto kamiene, ar norėjosi pasivaikščioti po daugiau nei pusantro šimto metrų aukštyje esančią bokšto „taurę“, šaltuoju metų laiku galite pasinaudoti galimybe atrasti dar nematytas televizijos bokšto erdves.

Sostinės peizažas neįsivaizduojamas be vienu iš miesto simbolių tapusio televizijos bokšto – tai yra aukščiausias statinys šalyje ir patenka tarp aukščiausių pasaulio televizijos bokštų. Bokšto aukštis – 326,4 m, o besisukanti apžvalgos aikštelė su „Paukščių taku“ įkurta 165 m aukštyje. Būtent galimybė iš aukštai pasigrožėti miesto panorama ir vilioja lankytojus.

Tiesa, į pavasarį atidarytą apžvalgos aikštelę, įrengtą maždaug 180 metrų aukštyje, jau kelias savaites lankytojai nebepriimami dėl pavojingų oro sąlygų. „Atvira aukščiausia šalies apžvalgos aikštelė lankytojų laukia tik sezono metu. Kada vėl bus galima pakilti į 21 bokšto aukšte esančią aikštelę, priklausys nuo to, koks laukia pavasaris. Jei orai leis, aikštelė vėl bus atvira kovo mėnesį, jei matysime, kad sąlygos pakilti nepalankios, lankytojams teks palaukti ir balandžio ar net gegužės“, – portalui LRT.lt sakė restorano „Paukščių takas“ vadovė Zita Braslauskienė.

Tiesa, šaltuoju metų laikotarpiu įspūdinga miesto panorama galima grožėtis pietaujant, vakarieniaujant ar užsisakius puodelį kavos iš 19-ame bokšto aukšte (55-ame, lyginant su daugiabučiais pastatais) esančio restorano „Paukščių takas“. Jame įrengta platforma apsisuka per 55 minutes, tad gerdamas kavą lankytojas gali apžiūrėti visą miestą (esant giedram orui – 50 km spinduliu).

„Ši restorano platforma sukasi jau 38-erius metus. Apsisuka ji per 55 minutes ir taip leidžia apžiūrėti Vilnių. Tiesa, ji atsirado ne iš karto – bokštas buvo pastatytas 1981-aisiais, o restoranas ir platforma įrengti tik po metų. Kadangi tai išskirtinis inžinerinis sprendimas, autoriai užtruko, kol sugalvojo, kaip jį įgyvendinti. Besisukantis restoranas – žinomo architekto Kazimiero Balėno idėja“, – pasakojo gidas Vladas Ulinskas.

Tiesa, šio išskirtinio dalyko po televizijos bokšto rekonstrukcijos tikriausiai neliks – patvirtintame rekonstrukcijos projekte kol kas numatyta, kad besisukančios grindys bus išmontuotos. Kol kas nežinoma, kada tiksliai prasidės rekonstrukcija, tačiau kol ji nevyksta, galbūt turite unikalią galimybę suspėti pasigrožėti dėl platformos dar besisukančiu vaizdu.

Z. Braslauskienė kviečia pasigrožėti ne tik miesto vaizdais, bet ir atrasti dar neatrastas televizijos bokšto erdves: „Per maždaug valandą trunkančią ekskursiją su gidu iš vidaus galima apžiūrėti bokšto liemenį, bokšto taurę, kitus konstrukcinius bei inžinerinius bokšto elementus.“ Tiesa, „Paukščių tako“ vadovė įspėja, kad į ekskursijas reikia registruotis iš anksto, ypač tai aktualu esant ribojimams dėl pandemijos.

Viena iš ekskursijos atrakcijų – galimybė pasivaikščioti bokšto taure. „Pusapvalė gelžbetoninė taurė, esanti virš bokšto liemens, – mūsų televizijos bokšto vizitinė kortelė ir bruožas, išskiriantis mūsų bokštą iš visų kitų pasaulio televizijos bokštų. Jei apžiūrinėtume jų visų šešėlius, pamatytume, kad mūsiškį būtų galima atpažinti būtent iš pusapvalės apačios. Nors Talino bokštas neretai vadinamas mūsų televizijos bokšto broliu dvyniu, jo konstrukcijos apačia – kūgio formos“, – teigia gidas V. Ulinskas.

Beje, jei norėtumėte iš pirmojo aukšto laiptais pakilti į 19-ame aukšte esantį „Paukščių taką“, turėtumėte įveikti per 600 laiptelių. Tiesa, lankytojams tiek lipti nebūtina – ekskursijos metu gidas palydi į 14 ar 15 aukštą. „Bokšto aukštai yra nevienodi, kai kurių aukštis – 15–16 m. Čia galima apžiūrėti langus ir pro juos pasižvalgyti po Karoliniškes“, – apie bokšto įdomybes pasakoja gidas.

Įdomu ir tai, kad žiemos sezono metu (lapkričio 1 d.–balandžio 15 d.) dėl ledų kritimo rizikos lankytojai į TV bokštą leidžiami tik per požeminę galeriją. „Prie kitų panašių bokštų žmonės atvežami autobusu, o Vilniuje buvo sugalvotas kitoks sprendimas – įrengta požeminė perėja atliko ir komunikacinę funkciją su gretimu „Telecentro“ pastatu“, – sako gidas V. Ulinskas.

Nuo 1981 m. sausio 31 d. veikiantis Vilniaus televizijos bokštas kitų metų pradžioje minės 40-ąjį gimtadienį.

Daugiau akimirkų – nuotraukų galerijoje.

Daugiau informacijos apie tai, ką galima pamatyti Vilniaus televizijos bokšte, rasite čia.

Taip pat skaitykite