Gyvenimas

2020.10.29 13:54

Psichologai pastebi: nėra nė vieno vaiko, kuris tyčia pradeda elgtis problemiškai

LRT.lt2020.10.29 13:54

Karantino ir nuotolinio mokymosi metu vaikai, kaip ir suaugusieji, išgyvena daug jausmų. Ir nesvarbu, ar vaikas savo elgesiu tuos jausmus parodo, ar ne, svarbiausia yra padėti jam įvardyti, ką jie šiuo neramiu metu gali jausti, pastebi psichologai.

Nauja realybe tapęs nuotolinis mokymasis kelia iššūkių ir mokytojams, ir vaikams. Atsižvelgdamas į tai MO muziejus pakvietė mokytojus į konferenciją „Nuotolinio mokymosi realybė: ką mokytojams gali pasiūlyti muziejus?“, kurios metu pristatytos ne tik įvairios galimybės mokytojams kurti integruotas pamokas pasinaudojant virtualia kolekcija ir MO muziejaus pristatomu turiniu internete, bet ir su psichologėmis Aušra Kuriene bei Ieva Dulinskaite analizuoti vaikų probleminio elgesio ir emocijų valdymo klausimai.

Su kokiais iššūkiais susiduria vaikai ir mokytojai dirbdami nuotoliniu būdu bei kaip galima šias problemas spręsti?

Šiuolaikiniai vaikai turi labai daug nerimo, kurį tik dar labiau sustiprina neprognozuojamumas. Nuotolinis mokymasis ir karantinas yra vienas iš neprognozuojamų aspektų – vaikai nežino, kada jis baigsis, jie neįsivaizduoja, kaip bus toliau. Ir nors gali atrodyti netikėta, bet kaip pripažįsta psichologės, mokykla yra viena stabiliausių vietų vaiko gyvenime.

„Suaugę turi įvairius per gyvenimą įgytus mechanizmus, kaip tvarkytis su nerimu, o vaikai turi tik suaugusiuosius, kurie jiems pasako, kaip bus“, – sako A. Kurienė.

„Karantino ir nuotolinio mokymosi metu vaikai kaip ir mes visi išgyvena daug jausmų. Ir nesvarbu, ar vaikas savo elgesiu tuos jausmus parodo ar neparodo. Svarbiausia yra padėti jam įsivardyti, ką jie šiuo neramiu metu gali jausti“, – teigia I. Dulinskaitė. O šiuo metu jie gali jausti baimę, nerimą, susirūpinimą, praradimo jausmą, kad negali eiti į įprastus būrelius, bendrauti su draugais, jiems gali kilti pyktis, liūdesys ir vienišumo jausmas.

Vaikai nepradeda tyčia problemiškai elgtis

„Nėra nei vieno vaiko, kuris tiesiog tyčia pradeda problemiškai elgtis. Kiekvienas probleminis elgesys, kurį mes, suaugusieji, traktuojame kaip problemą, talpina vidinę vaiko problemą, kurios mes ne visada suprantame“, – teigia psichologė A. Kurienė. Lengviausia tėvams ir suaugusiems atpažinti probleminį elgesį, nukreiptą į išorę, tačiau psichologės pastebi, kad mes turime būti vienodai atidūs ir mums vienodai turi rūpėti tiek išorinis, tiek vidinis elgesys.

„Mums labiausiai nepatinka veiksmai, nukreipti į išorę, agresyvūs veiksmai, nukreipti į ką nors. Visgi, ko mes dažnai nematom yra probleminis elgesys, nukreiptas į save – apatija, liūdesys, vidinis nerimas, savęs niekinimas“, – teigia psichologė A. Kurienė.

Jos teigimu, dažnai pačios situacijos sukuria aplinką, kurioje vaikas rodo netinkamą elgesį: „Pervargęs vaikas negalės greitai nurimti, nuobodžiaujantis vaikas – neišvengiamai susigalvos ką veikti. Netinkamas vaiko elgesys gali kilti ir dėl to, kad jam yra per didelis krūvis. Atsakingi ir itin pareigingi vaikai yra tiesiog nuoširdžiai pavargę ir jie gali pradėti elgtis taip, ką tėvai ar kiti suaugusieji laiko netinkamu elgesiu.“

Psichologė priduria, kad probleminį elgesį taip pat sukelia neaiškios taisyklės bei jų nesilaikymo pasekmės:„Ir taisyklės, ir pasekmės, kad jų laikytumėmės, turi būti aiškios. O mokytojo pareiga yra vaikui elgiantis netinkamai, priminti tinkamo elgesio taisykles.“

Specialistė atkreipia dėmesį, kad skirtingais raidos etapais vaikas elgiasi skirtingai ir tai neturėtų mūsų stebinti. Tačiau čia ji priduria, kad netinkamas elgesys dėl raidos dalykų reikalauja specialistų paramos ir joks mokytojas negali likti vienas tokioje situacijoje.

Dėmesys – nepatenkintas psichologinis poreikis

Dėmesio norėjimas gali taip pat nulemti netinkamą vaiko elgesį, tačiau šio dėmesio norėjimo nereikia vertinti kaip ydos. „Visi mes norime dėmesio. Dėmesys yra absoliučiai pamatinis poreikis. Kai kurie vaikai yra negavę dėmesio. Ir nereikia daryti klaidos – jiems nereikia šio dėmesio daugiau, jie tiesiog nėra jo gavę kaip kiti. Ir jie yra labai nesaugūs, taigi savo elgesiu jie siekia jaustis saugiais“, – teigia A. Kurienė.

Pasak jos, tokie nesaugūs vaikai, kurie pavyzdžiui nesupranta kokio nors mokomojo dalyko, geriau pasirinks nerašyti diktanto, gaus pastabų už blogą elgesį, bet negaus blogo įvertinimo ir išsaugos iliuziją, kad nėra kvaili ir nesupranta.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad netinkamai elgdamiesi vaikai neturi tikslo sunervinti suaugusiuosius ar tapti nemėgstamais. „Vaikai netinkamai elgiasi dėl nepatenkinto savo psichologinio poreikio ir pirmiausia reikia bandyti suprasti, kas vyksta vaiko viduje ir kodėl jis taip elgiasi, o tuomet žinosime ir ką daryt“, – teigia A. Kurienė.

Psichologės A. Kurienė ir I. Dulinskaitė pripažįsta, kad suaugusieji tikrai gali patys padėti vaikui keisdami situacijas, kurios sukelia jų probleminį elgesį. O pradėti galima nuo nedidelių dalykų – aiškaus taisyklių aptarimo, aiškių nurodymų, kurie turi būti pozityviai formuluojami ir nurodantys, ką daryti, o ne ko nedaryti, vaikas turi būti pagiriamas ir paskatinamas už gerą elgesį, būtina pastebėti jo mažus postūmius.

Taip pat itin svarbu yra priimti vaiko ypatumus, mokytis problemų sprendimo įgūdžių, stengtis atrasti ir pažinti vaiko stiprybes bei jas puoselėti, o svarbiausia – įtraukti vaiką į veiklas ir leisti jam pasijusti naudingu ir reikalingu.

„Šiuo metu vaikams labai svarbus patvirtinimas, kad suaugusieji juos girdi ir supranta, ką jie jaučia. Taigi būtina vaikus skatinti kalbėtis“, – priduria I. Dulinskaitė.
Aktualios temos mokytojams kiekvienais metais

Prie šios bendruomenės prisijungti gali visos mokyklos, o šių mokyklų mokytojams, turintiems MOkytojo pasą, MO muziejus suteikia galimybę nemokamai lankyti parodas ir integruoti parodų turinį į pamokas. Daugiau apie MOkytojo pasą.

Taip pat skaitykite