Gyvenimas

2020.10.29 21:42

Insultas ištinka vis jaunesnius žmones: ar gebate atpažinti įspėjamuosius požymius?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.10.29 21:42

Kartais pamirštame, kad insultas – labai dažna liga, o svarbu tai, kad dėl intensyvaus gyvenimo ir fizinio aktyvumo stokos jis ištinka vis jaunesnius, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pabrėžia neurologas Rytis Masiliūnas. Kartais insultas būna likimo išdaiga, bet dažniausiai jį lemia koks nors rizikos veiksnys. Jie, pabrėžia medikas, susiję ne vien su insultu, bet ir su daugeliu kitų ligų.

Insultas ištinka ne tik senus ir ligotus. Naujausi duomenys rodo, kad ši klastinga liga aplanko vis daugiau ir jaunų žmonių. Simptomai kartais gali klaidinti, todėl svarbu atpažinti įspėjamuosius ženklus, kurie gali išgelbėti gyvybę.

„Kasmet insultą Lietuvoje patiria apie 12 tūkst. žmonių. Statistika negailestinga, trečdalis nuo insulto miršta, antra tiek po insulto jaučia pasekmes visą gyvenimą. Nors insultas vadinamas močiučių ir senelių liga, vis dažniau jis ištinka 40-ies, 30-ies ir netgi 20-ies metų žmones. O jūs ar suprastumėte, kad jus ištiko insultas?“ – klausia profesorė Jurgita Plisienė.

Insultas nėra reta liga – tai labai dažna liga. Lietuva ir Latvija yra vienos iš šalių, turinčių didžiausią sergamumą insultu pasaulyje, ką mes kartais pamirštame.

22-ejų insultą patyrusi Ernesta: liga išmokė mane leisti sau sustoti ir pailsėti

Taip pat skaitykite

Klasikiniai insulto rizikos veiksniai

– Aukštas kraujospūdis, ypač jeigu jis blogai kontroliuojamas

– Diabetas

– Genetinė predispozicija

– Rūkymas

– Nutukimas

– Ritmo sutrikimai, ypač vyresniame amžiuje prieširdžių virpėjimo epizodai

– Migrena

– Depresija

– Nėštumas

– Kontraceptinės tabletės, ypač jeigu vartojamos rūkant

Laidos svečias, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas, neurologas R. Masiliūnas patikina – išties insultas ištinka vis jaunesnius žmones, dar svarbiau, kad insultas nėra reta liga.

„Aš pacientams, besiskundžiantiems įvairiais neurologiniais simptomais, dažnai sakau, kad retos ligos būna retai, tuo tarpu insultas nėra reta liga – tai labai dažna liga. Lietuva ir Latvija yra vienos iš šalių, turinčių didžiausią sergamumą insultu pasaulyje, ką mes kartais pamirštame.

Tipinis insulto ištiktas pacientas, bent jau Santaros klinikose, yra 71-erių vyras su tradiciniais rizikos veiksniais, bet insultas gali ištikti ir jaunesniame amžiuje, o tas jaunas amžius mūsų apsibrėžiamas kaip mažiau negu 50 metų. Tokiais atvejais rizikos veiksniai dažniausiai būna kiek kitokie“, – pasakoja R. Masiliūnas.

Insulto „jaunėjimas“ susijęs su tais pačiais rizikos veiksniais, kaip rūkymas ar kontraceptikų vartojimas, tačiau didelę reikšmę turi ir intensyvesnis gyvenimas, fizinio aktyvumo stoka. Jaunesniame amžiuje insultą gali lemti ir genetinė predispozicija, aneurizma, tačiau – ir narkotikų vartojimas, ypač psichostimuliantų amfetamino, kokaino.

„Svarbu pasakyti, kad insultas yra nevienalytė liga. 87 proc. atvejų tai yra krešulys, kuris užkemša smegenų kraujagyslę. Jis gali patekti į širdies ertmes esant prieširdžių virpėjimui arba nutrūkti nuo aterosklerotinės plokštelės. 10 proc. insultų įvyksta plyšus kraujagyslei, kai prikraujuoja į smegenis, arba labai retai plyšus aneurizmai, kai prikraujuoja aplink smegenis.

Išeminio ir hemoraginio insulto rizikos veiksniai šiek tiek skiriasi, tačiau kadangi išeminis insultas yra labai dažnai, principas, kuriuo mes visą laiką vadovaujamės, kad bet kokie simptomai, susiję su insultu, traktuojami kaip išeminio insulto, kol pacientui nėra atliekama kompiuterinė tomografija insulto centre, kurių Lietuvoje yra 11-a. Pats svarbiausias dalykas yra tiesiog kviesti greitąją pagalbą ir kuo greičiau vykti į insulto centrą, kad būtų galima nustatyti insulto priežastį“, – aiškina neurologas.

Ar yra būdų nuspėti, kad gali ištikti insultas? Pasak R. Masiliūno, pats svarbiausias dalykas – kardiovaskulinių rizikos veiksnių korekcija.

Vienas iš ženklų galėtų būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis. Jeigu jums kada nors yra pasireiškę šitie simptomai ir užtrukę 5, 10 minučių ar valandą, ir galbūt praėję, reikėtų susirūpinti.

„Jeigu jau jų yra, reikia stengtis juos koreguoti. Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių prevencijos programa, į kurią gali patekti vyrai nuo 50 iki 65 metų ir moterys nuo 40 iki 55 metų. Jeigu jau yra rizikos veiksnių, galite paprašyti, kad šeimos gydytojas nukreiptų į šią programą.

Kita vertus, jeigu jūs esate jaunas žmogus be rizikos veiksnių ir jums įdomi insulto rizika, galite parsisiųsti Pasaulio insulto organizacijos programėlę „Stroke Riskometer“. Ji, deja, šiuo metu yra tik angliška, bet ten suvedę savo galimus rizikos veiksnius sužinosite, kaip juos koreguoti ir kokią riziką susirgti insultu turite per kitus penkerius ar dešimt metų“, – tikina jis.

Medikai naudoja anglišką žodį FAST (liet. greitai), padedantį suprasti, kad jums insultas. F raidė žymi anglišką žodį face (liet. veidas). Veido perkreipimas – vienas iš trijų dažniausių insulto simptomų.

„Galite pajausti, kad veidas perkreiptas, atsiranda seilėtekis, galite prieiti prie veidrodžio ir nusišypsoti, pasižiūrėti, ar nėra asimetrijos. Lygiai taip pat artimieji, įtarę, kad jūsų veidas perkreiptas, gali paprašyti nusišypsoti. Matysite pasvirusį lūpų kampą“, – kalba neurologas.

Antra raidė A žymi anglišką žodį arm (liet. ranka). Antras dažniausias insulto požymis yra vienos pusės galūnių nusilpimas, šiuo atveju – rankos. Tai patikrinti paprasčiau: reikėtų ištiesti rankas ir palaikyti jas 10 sekundžių užsimerkus. Normos atveju tai neturėtų sudaryti jokių problemų, insulto atveju viena ranka gali nusvirti žemyn. Rankos paralyžius gali būti įvairaus laipsnio – nuo lengvo iki visiškos plegijos, kai neišeina pajudinti rankos.

Raidė S žymi anglišką žodį speech (liet. kalba). Insultą patyrusio žmogaus kalba gali pasikeisti dviem būdais. Yra motorinė fazė, kai bandoma surasti žodį, bet nepavyksta, bet gali būti ir atvirkštinis dalykas – sensorinė fazė, kai jūsų artimasis nesupranta, ką norite pasakyti, arba jūs nesuprantate, ką kitas jums bando pasakyti, nepaisant to, kad sugebate kalbėti rišliais sakiniais.

Paskutinė raidė T žymi anglišką žodį time (liet. laikas). „Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujasi neurologai, kad time is brain – laikas yra smegenys. Kiekvieną minutę patyrus insultą, ypač jeigu tai išeminis insultas, miršta milijonai neuronų. Pats svarbiausias dalykas – kuo greičiau kviesti greitąją, nes nuo to labai priklauso tolimesnė gydymo taktika, o greitajai svarbu kuo mažiau laiko praleisti įvykio vietoje ir pacientą išgabenti“, – perspėja R. Masiliūnas.

Šie trys pagrindiniai simptomai pasireiškia 95 proc. atvejų. Tačiau neretai plyšus kraujagyslei dažnas simptomas yra galvos skausmas, kuris būna pats didžiausias gyvenime iki tol patirtas galvos skausmas, dažnai – it perkūno trenksmas, pasireiškiantis staiga.

Intensyvumą jis pasiekia per valandą nuo pradžios. Gali prasidėti pykinimas, vėmimas, kaklo meningizmas arba sunkumas jį judinti. Svarbu pažymėti, kad tie, kurie dažnai patiria galvos skausmus, tokį gali sumaišyti su, pavyzdžiui, migrenos priepuoliu, aiškina laidos svečias.

„Vienas iš ženklų galėtų būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Jeigu jums kada nors yra pasireiškę šitie simptomai ir užtrukę 5, 10 minučių ar valandą, ir galbūt praėję, o po to jūs net nesikreipėte į gydytoją, tai vis dėlto reikėtų susirūpinti. Įvykus PSIP`ui rizika patirti insultą per kitus 3 mėnesius yra nuo 3 iki 18 proc.“, – tikina neurologas.

Anot R. Masiliūno, kartais liga būna tiesiog likimo išdaiga, bet dažniausiai ją lemia koks nors rizikos veiksnys. „Niekada nevėlu koreguoti tuos rizikos veiksnius. Tie patys rizikos veiksniai susiję ne vien su insultu, bet ir su daugeliu kitų ligų. Mažiausiai, ką galima padaryti, tai pradėti rūpintis savo sveikata čia ir dabar“, – priduria medikas.

O J. Plisienė pataria – neignoruokite kūno siunčiamų signalų ir atminkite, kad laikas gali kainuoti gyvybę.

Plačiau – spalio 6 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite

22-ejų insultą patyrusi Ernesta: liga išmokė mane leisti sau sustoti ir pailsėti