Gyvenimas

2020.10.31 12:56

Klausiate – atsakome. Kiek kainuoja Bažnyčios teikiamos paslaugos ir kur rasti kainininką?

galite siųsti savo klausimus
Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.10.31 12:56

Su klausimu, kiek kainuoja bažnytinės paslaugos ir kur galima rasti įkainius, į portalo LRT.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuriam per močiutės laidotuves teko išgirsti, kad auka, kurią jis skyrė, – per maža. Vyras teiraujasi, ar tiesa, kad kiekvienos parapijos bažnyčia turi nusistačiusi teikiamų paslaugų kainas, o jeigu turi kainininką, ar moka mokesčius valstybei.

Pirmiausia portalas LRT.lt su klausimais apie Bažnyčios teikiamų paslaugų kainas kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją. Įstaigos generalinis sekretorius kunigas Kęstutis Smilgevičius LRT.lt atsiųstame komentare nurodė: „Religinių bendruomenių nariai visame pasaulyje siekia remti savo bendruomenes malda, savanoriška tarnyste, aukomis. Iš aukų išlaikomi ir katechetai, ruošiantys sakramentų priėmimui, ir kiti Bažnyčioje dirbantys žmonės.“

Į klausimus, ar kunigas privalo tuokti, krikštyti arba laidoti net tuo atveju, jeigu žmonės atsisako arba negali Bažnyčiai skirti aukos, ir kur galima kreiptis, jeigu parapijiečio auka dvasininkui pasirodo nepakankama, Lietuvos vyskupų konferencija neatsakė, tačiau paaiškino: „Jei dėl kokių nors priežasčių bendruomenės nariui sunku prisidėti prie bendruomenės išlaikymo kad ir simboline auka, patartina apie tai informuoti parapijos kleboną.“

Paprašyta patikslinti atsakymus į paminėtus klausimus, Lietuvos vyskupų konferencija teksto rašymo metu (spalio 30 d.) atsakiusi nebuvo, neatsiliepė ir į skambučius interneto svetainėje nurodytu telefono numeriu.

Išsamiai atsakyti į skaitytojui iškilusius klausimus sutiko Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos vikaras, kunigas OFM Arūnas Peškaitis. Jis patvirtino, kad Bažnyčios teikiamos paslaugos nėra įkainotos jokiomis konkrečiomis sumomis, už jas atsilyginama nebent savanoriška auka.

„Jokių įkainių ir kainų Bažnyčioje iš viso nėra, yra tik savanoriška auka. Niekas neturi teisės prašyti jokios konkrečios aukos, kunigas apskritai negali reikalauti aukos. Jeigu žmogus teiraujasi, kunigas jį turi informuoti, kad tai savanoriška auka, kurią jis gali paaukoti, jeigu nori“, – portalui LRT.lt paaiškino kun. A. Peškaitis.

Paprašytas pakomentuoti situaciją, į kurią per močiutės laidotuves pateko LRT.lt skaitytojas, kunigas patikino pats didesnių aukų reikalaujančių kunigų nepažįstantis, tačiau apie tokius atvejus girdėjęs.

„Man labai liūdna girdėti, kad žmonės susiduria su tokiomis situacijomis. Pats su tokiais atvejais nesusidūriau ir jų netikrinau, tačiau, jeigu žmonės sako, gali būti, kad ne be pagrindo. Dar sykį pakartosiu, kad kunigas neturi jokios teisės prašyti didesnės aukos. Jis turi padėkoti, kad ir kiek žmogus paaukoja. Būtų gerai, kad tokių kalbų iš viso nebūtų. Vadinasi, kunigai turi elgtis taip, kaip dera kunigui“, – kalbėjo kunigas A. Peškaitis.

Jis pridūrė taip pat girdėjęs, kad tarp žmonių sklando kalbos apie konkrečias sumas, neva nustatytas už tam tikras bažnytines paslaugas. „Ši situacija panaši kaip su gydytojais. Žmonės klausia, kiek kainuoja pakeisti stimuliatorių, nors tai nieko nekainuoja ir apskritai kainas nustato tikrai ne medikas.

Taip ir pas mane atėję žmonės, būna, paklausia, kiek kainuoja mišios. Patikinu juos, kad mišios nieko nekainuoja, norite – paaukokite, norite – ne. Tada žmonės klausia – tai kiek maždaug? Nors tikrai nėra jokių nustatytų kainų, jos tarp žmonių klajoja“, – kalbėjo kunigas.

Kunigas A. Peškaitis patikino, kad dvasininkas privalo tuokti, krikštyti, laidoti žmones ir atlikti visas kitas bažnytines apeigas net tuo atveju, jeigu jų prašantis žmogus atsisako arba neturi galimybės paaukoti. Jis taip pat paaiškino, kur kreiptis, jeigu dvasininkui parapijiečio skirta auka pasirodo per maža.

„Tokiu atveju pirmiausia reikėtų kreiptis į kleboną. Jeigu auka per maža pasirodo pačiam klebonui, tada reikėtų kreiptis į tos vyskupijos vyskupą per vyskupų kuriją“, – nurodė kunigas A. Peškaitis.

Jis pakomentavo ir klausimą dėl Bažnyčios mokesčių valstybei. „Nesu nei teisininkas, nei finansininkas, tačiau, kiek žinau, aukos neapmokestinamos, už jas mokesčiai nemokami. Jeigu tai būtų paslauga su konkrečiu įkainiu, jeigu kunigai taip elgiasi, tada turbūt jie turėtų mokėti mokesčius. Tačiau taip elgtis negalima nei bažnytiškai, nei žmogiškai“, – paaiškino kunigas A. Peškaitis.

Ar Bažnyčia privalo mokėti mokesčius valstybei, išsamiau pakomentavo advokatas Mindaugas Lukas. Jis pažymėjo, kad Lietuvos bažnyčia nėra visai atleista nuo mokesčių valstybei, tačiau jai taikomos tam tikros mokestinės lengvatos.

„Bažnyčia Lietuvoje yra juridinis asmuo, kuriam taikomi Lietuvos įstatymai, taip pat ir mokesčių įstatymai. Tačiau Lietuva ir Šventasis Sostas yra sudarę tarptautinę sutartį „Dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų“.

Pagal šią tarptautinę sutartį Lietuva įsipareigojo Bažnyčiai suteikti ir tam tikras mokesčių lengvatas: gaunamoms aukoms, kurios skirtos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai, nekilnojamajam turtui, kuris tokiai veiklai naudojamas. Šios lengvatos įtvirtintos ir atskiruose mokesčių įstatymuose: nekilnojamojo turto mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir kituose“, – portalui LRT.lt sakė M. Lukas.

Pasak M. Luko, įstatymiškai nuo Bažnyčiai suaukotų aukų sumos dvasininkai neprivalo mokėti mokesčių. „Tiek pačios Bažnyčios gautos aukos, tiek ir visų tradicinių religinių bendruomenių dvasininkų pajamos gyventojų pajamų mokesčiu nėra apmokestinamos. Tai numatyta įstatyme“, – paaiškino advokatas.

Jis pridūrė, kad dvasininkų pensija rūpinasi valstybė. „Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių bei bendrijų dvasininkai ir vienuoliai pensijų socialiniu draudimu draudžiami valstybės lėšomis. Be to, pačios religinės bendruomenės, matyt, turi savo paramos būdų ir priemonių“, – komentavo M. Lukas.

Kad dvasininkai neprivalo mokėti mokesčių nuo per bažnytines apeigas parapijiečių suaukotų aukų, patvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. Pasak jos, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, kad dvasininkų ir religinių apeigų patarnautojų pajamos, gautos kaip išlaikymas, nėra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.

„Taip pat neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos iš tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais“, – LRT.lt atsiųstame komentare nurodė R. Virvilienė.

Jeigu ir Jūs turite klausimų, siųskite juos el. paštu tavo@lrt.lt arba žinute LRT feisbuke ir mes surasime atsakymus!

Taip pat skaitykite