Gyvenimas

2020.10.23 17:55

Marius Čepulis. Kai spalis į pabaigą

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.10.23 17:55

Rinkimai, pandemija, pandemija, rinkimai, Popiežius, kai kam išmuša kamščius, pandemija, rinkimai, vargšas daužtas influencerių BMW, rinkimai, pandemija – maždaug toks informacijos srautas liejasi medijose. O gamta tuo metu tyliai laukia tamsos ir šalčio meto.

Tamsa tai bus, o va dėl šalčio – iki spalio 23 tebuvo viena rimtesnė šalna ir tai tik rytų Lietuvoje. Vis dar daugybė medžių net geltonuot nepradėjo.

Peržiūrėjau vieną dieną dešimties metų spalio mėnesio nuotraukas. Bendras vaizdas iš principo nelabai keičiasi (na, šių metų ruduo be abejo šilčiausias ir žaliausias), bet jei žiūrėtumėm atskirai dienas, tai nebuvo spalio mėnesio, kad nebūtų bent kelių rimtesnių šalnų ir pirmo sniego.

O va dabar vis dar žydi daugybė augalų, vis dar pašildžius saulei suplasnoja kopūstinukai, karpytūnės ar gražuoliai admirolai.

Net žiogą griežiantį praeitą savaitę girdėjau. Tiesa, pasakėčią apie žiogą ir skruzdę girdėjot? Na jos tikslas yra mus išmokyti darbštumo ir priminti, kad negandoms reikia ruoštis iš anksto (SAM šito tikrai negirdėjo). Bet šiaip ji visiška nesąmonė.

Skruzdė dirba, nes jos toks darbas, ir ji gyvena kiek ilgiau ir žiemoja. Žiogas gi, groja ne dėl smagumo, o dėl noro daugintis. Ir jam nėra, ko nerimauti, nes jis žino, kad laiko turi iki pirmųjų šalnų, po kurių tiesiog išeis anapilin. Ir tikrai pas jokias skruzdes neis prašytis prieglobsčio, nebent eitų pasiaukoti joms kaip maisto donoras.

O vabzdžiai vis dar skraido, tiesa, mažiau. Pastebėjot, kad namuose beveik nebėra vaisinių muselių? Vorų irgi daug mažiau, mat į pabaigą eina jų gyvenimo ciklas ir jau kitąmet jų giminę pratęs ir jus gąsdins jų palikuonys. Miškuose uodus, kurių nebuvo, pakeitė briedmusės (čia tos skraidančios „erkės“). Aš pats nelabai pamenu, kad jų tiek daug būtų buvę. Kai kuriose vietose tiesiog po kelias dešimtis užpuola. O dar šiltą automobilį apspinta it musės kakutį.

Dauguma gyvačių ir driežų jau pasislėpė ir pasiruošė miegui. Varlės ir rupūžės gi vis dar kur ne kur šokinėja ir ropoja. O ko čia skubėt lįst dumblan ar urvan, kai dar ir vabalų, ir sliekų apstu.
Nors kas rytą berželyje girdžiu varnėno švilpavimą ir dūminės raudonuodegės čirškavimą, tai nereiškia, kad pavasaris prasidėjo. Tiesiog paukščiai treniruojasi.

Karietaitės giesmę miške turbūt ilgiausiai galima girdėti – vos ne kiaurus metus. Tiesa, vėlai rudenį ir žiemą tik atskiri trumpi posmai išsprūsta iš tos mažylės gerklės. Dar vienas rudeninis giesmininkas – jerubė. Tik išgirsti ją sunku, jei nesat įgudę. O ir suvokti, kad višta gali ultragarsu švilpti, yra sunkoka.

Naktiniai giesmininkai vis tie patys – nenutylančios naminės pelėdos ir mažoji švilpautoja žvirblinė pelėda. Migracija tęsiasi. Zylės, kikiliai, nykštukai, strazdai, liepsnelės ir kiti mažyliai pulkais traukia su bendru paukščių srautu. Laukuose vis dar daugybė pempių, sėjikų, varnėnų ir gulbių, tvenkiniuose ančių. Danguje žąsys vis dar braižo trikampius.

Kai kas eina prieš sistemą ir pasilieka, nors visi ženklai rodo, kad laikas skristi. Kalbu apie gandrus. Ne, ne apie valstiečius, o apie baltuosius gandrus. Tik nereikia imtis ir organizuoti jų gelbėjimo operacijų. Reikia gerbti jų pasirinkimą. Jei nusprendė pasilikti, tegu bando. Išgyvens – valio, neišgyvens – irgi nieko bloga.

Jau pasirodė ir pirmieji svečiai iš šiaurės. Miškuose ir parkuose vis daugiau gražuolių sniegenų. Gudobeles ir šermukšnius siaubia impozantiškieji svirbeliai, o laukuose virš nieko neįtariančių pelių urvelių kybo tūbuotieji suopiai.

O ką žvėrys? Šikšnosparniai, atšventę vestuves, ruošiasi miegui, nors jų dar galit pamatyt. O jei jų atsiras pas jus namuose, tai tiesiog atsargiai, su pirštinėm paėmę, išneškit laukan. Dar vis nemiega ežiai, usūriniai šunys, barsukai ir meškos – augina riebaliuko sluoksnį. Pelės pradeda kasmetinę migraciją į sodybas ir namus, su savim tįsdamos maisto atsargas arba jų pasiimdamos iš šeimininkų.

O miške baigėsi ramybė. Medžioklės sezonas prasidėjo ir iki tol buvę palyginti saugūs vilkai, elnių, briedžių, danielių patelės bei jaunikliai ramybės neturės, priklausomai nuo rūšies, iki sausio ar vasario. Šiais metais didelis siurprizas laukia suaugusių elnių patinų, kurie buvo medžiojami tik rujos metu, o dabar negalės atsipalaiduoti iki pat vasario.

Dar rugsėjį nuo elnių riaumojimo skambėję miškai nutilo, o juos pripildė kiek tylesni ir ne tokie romantiški danielių kosčiojimai ir raugėjimai. Jei išgirsit kažką miške raugėjant, žinokit, kad tai danieliaus patino meilės daina vienai iš savo išrinktųjų.

Taigi, gamtoje viskas beveik po senovei. Na nebent jūsų ten šiek tiek daugiau, nes miškuose ieškot prieglobsčio nuo siaučiančių virusų. Viskas būtų puiku, tik elkitės padoriai. Palikit automobilius tam skirtose vietose, išsineškit viską, ką atsinešėt ir, jei turit galimybę, surinkit kitų nevalų šiukšles. Pažintiniuose takuose vaikščiokit takais, nelaipiokit per atitvarus, negadinkit stendų ir kito inventoriaus ir, žinoma, laikykitės atstumo.

Pabaigai – tie, kas nebalsavo, eikit balsuot. Ir rinkitės atsakingai. Gero savaitgalio, saugokit save.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Taip pat skaitykite