Gyvenimas

2020.10.26 12:32

Neapykantos kalba iš suaugusiųjų lūpų: kokią žinutę tai siunčia vaikams?

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.10.26 12:32

Vieša neapykantos kalba tam tikros visuomenės grupės atžvilgiu pažeidžia ne tik vieną asmenį, bet daugybę tai grupei priklausančių asmenų, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pažymi Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė. Be to, anot jos, verta pagalvoti, kokį elgesį tai skatina atlikti kitus, ypač vaikus.

Apimti bejėgystės ar patirdami neteisybę žmonės kartais pasitelkia neapykantos kalbą ar net agresiją. B. Sabatauskaitė sako, kad kai kada tai visai nepateisinama, pavyzdžiui, kai kitas yra žeminamas ar net yra skatinama neapykanta. Ji turi omenyje pastarąjį atvejį, kai laidų vedėjas Arūnas Valinskas vienos partijos atžvilgiu išsakė savo nuomonę, visuomenėje sukėlusią atgarsių.

Taip pat skaitykite

„Galime užduoti sau klausimą, kokį elgesį tai skatina atlikti kitus, ypač vaikus. Jeigu mes vaikams kas dieną sakytume, kad negali naudoti smurto prieš kitus, o tuo pačiu vyktų smurtas šeimoje, tai ar vaikas paklausytų to pamokymo, kai visą laiką auga nesaugume?“ – kalba pašnekovė.

Sabatauskaitė apie suaugusiųjų elgesį ir ką jis rodo vaikams: kada galima kalbėti atvirai, o kada ribos jau peržengtos?

Žodžio laisvė – neabejotinai viena svarbiausių žmogaus teisių. Kalba gali būti aštri, ciniška, kai kuriais atvejais – hiperbolizuojanti ar net, priklausomai nuo to, kur naudojama, su keiksmažodžiais. Tokia kalba savaime nėra kito žmogaus teises pažeidžiantis elgesys, iki kol nepažeidžiamas kitų asmenų lygiateisiškumas.

Neapykanta gali būti skatinama ne tik tam tikrų grupių atžvilgiu. Neapykantos kalbos objektu gali tapti žmogaus tautybė, odos spalva, negalia, seksualinė orientacija ir t. t.

„Kai kuriais atvejais nėra svarbu, ar tai žmogus daro nuolat ir daug kartų pakartoja komentarus, skatinančius imtis smurtinio elgesio ar itin žeminančius tam tikrą visuomenės grupę. Kartais užtenka ir vieno labai aštraus komentaro. Svarbu suprasti skirtį tarp žodžio laisvės ir kitų asmenų teisių“, – komentuoja B. Sabatauskaitė.

Sunku pasverti vieno ir kito žmogaus teises. Tam, anot laidos viešnios, ir yra teisės aktai, nors ir jais remiantis kartais išspręsti situaciją ne taip paprasta.

„Akivaizdu, kad kai kalbame apie neapykantos atvejus, vieno asmens teisė reikšti savo įsitikinimus, kai jie pagrįsti neapykanta arba neigiamomis nuostatomis tam tikros grupės atžvilgiu ir yra reiškiami viešai, akivaizdžiai pažeidžia kito lygiateisiškumo teisę tiesiog gyventi, būti, kurti, dalyvauti visuomenėje.

Jeigu kalbėtume apie pačią neapykantos kalbą, kai ji paskleidžiama viešai, ji pažeidžia ne tik vieną asmenį, bet daugybę tai grupei priklausančių asmenų. Jeigu kažkas žeminančiai kalba apie juodaodžius, žmones su negalia, asmuo, perskaitęs tokį komentarą, gali priskirti tą komentarą sau, visuomenėje jausti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą. Kalbame apie visuomenės saugumo užtikrinimą“, – teigia Žmogaus teisių centro direktorė.

Plačiau – spalio 22 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Sabatauskaitė apie suaugusiųjų elgesį ir ką jis rodo vaikams: kada galima kalbėti atvirai, o kada ribos jau peržengtos?

Taip pat skaitykite