Gyvenimas

2020.10.24 21:03

Plona neištikimybės riba: fantazijos apie kitą arba kolegai nusiųsta asmenukė – tikrai nekaltas veiksmas?

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.10.24 21:03

Statistiškai į neištikimybę vyrai labiau linkę nei moterys, tačiau LRT.lt kalbinti psichoterapeutai į tokių apklausų rezultatus žvelgia įtariai. Pasak jų, mintys apie neištikimybę aplanko ir laimingas poras, tačiau fantazijas nuo realybės skiria aiškios ribos. Kur kas sunkiau tiksliai apibrėžti, kas yra neištikimybė: ar išdavyste laikoma kolegai nusiųsta asmenukė, pažintys internete, reakcijos po kitų žmonių nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

Monogaminius santykius – santykius su vienu partneriu – puoselėjančios poros paprastai nebyliai sutaria, kad lytinis aktas su kitu asmeniu yra laikomas išdavyste. Tačiau yra ir daugiau gyvenimiškų situacijų, į kurias patekus gali kilti klausimas, ar mano arba partnerio atliekamas veiksmas neperžengia ištikimybės ribų.

„Kalbant techniškai, neištikimybė yra tam tikrų nerašytų santykių taisyklių pažeidimas. Kokios tos taisyklės, priklauso nuo konkrečios poros ir ją sudarančių asmenų. Pavyzdžiui, pornografija, reagavimas į kitų žmonių nuotraukas socialiniuose tinkluose – neištikimybė ar ne? Jeigu vienas iš partnerių su kitu asmeniu neturėjo seksualinio kontakto, tačiau jaučiasi jį įsimylėjęs, ar jo jausmai laikomi išdavyste? Į tokias ir panašias situacijas kiekviena pora reaguos skirtingai“, – portalui LRT.lt aiškina psichologė psichoterapeutė Kristina Paradnikė.

Kad konkrečiai apibrėžti neištikimybę gana sudėtinga, pritaria ir gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Pasak jo, kiekvienas žmogus į bet kokį partnerio santykį su kitu asmeniu reaguoja labai skirtingai, todėl porai derėtų apsibrėžti aiškias ribas.

„Jeigu žmonės netoleruoja poligaminių santykių, paprastai sutariame, kad neištikimybe laikomi lytiniai santykiai su kitu žmogumi. Vis dėlto kiekvienuose santykiuose reikėtų aptarti visus kylančius klausimus dėl bendravimo su kitais asmenimis.

Pavyzdžiui, kai kurie partneriai gali vienas kitą mylėti, bet pateisinti vienos nakties nuotykius su kitais asmenimis, kol tarp meilužių neužsimezga emocinis ryšys. Kas santykiuose toleruojama, o kas laikoma neištikimybe, yra individualus kiekvienos poros susitarimas“, – portalui LRT.lt sako D. Jakučionis.

Vis dėlto būtų geriausia vadovautis paprasta, tačiau auksine taisykle: partnerio atžvilgiu nesielgti taip, kaip nenorėtum, kad jis elgtųsi su tavimi, sako psichologė psichoterapeutė K. Paradnikė. „Pavyzdžiui, kito žmogaus nuotraukų pamėgimas gal ir nebus formali neištikimybė, tačiau jeigu mano partneriui tai nepatinka, galbūt iš pagarbos ir noro nepakenkti santykiams galiu to nedaryti?

Jeigu siunčiu asmenukę kolegai ir jaučiu, kad būtų nejauku apie tai papasakoti antrajai pusei, turėtų kilti klausimas, ar šiuo veiksmu neperžengiamos ribos. Tokiais atvejais svarbu paieškoti atsakymų į klausimus, kodėl atsiranda poreikis daryti tai, kas nepatinka partneriui, kokias nuotraukas siunčiu arba ant kokių spaudžiu „patinka“, koks to tikslas“, – dėsto psichologė psichoterapeutė.

Jeigu siunčiu asmenukę kolegai ir jaučiu, kad būtų nejauku apie tai papasakoti antrajai pusei, turėtų kilti klausimas, ar šiuo veiksmu neperžengiamos ribos.

Fantazijos aplanko ir laimingas poras

Esate įsipareigojęs ir manote, kad jokiais būdais nepateisinate neištikimybės, tačiau vieną rytą pramerkus akis apima keistokas kaltės jausmas – sapnavote, kad esate su kitu. Nieko keisto, kaip teigia D. Jakučionis, net ir laimingus santykius puoselėjantys mylimieji retkarčiais gali pagalvoti apie kitą partnerį, spontaniškai susižavėti gatvėje sutiktu praeiviu, susapnuoti su kitu ar kita užmezgę romantinius ar lytinius santykius.

„Žmogus negali pasirinkti, ką sapnuoti, sapnas nėra susijęs su realiu gyvenimu. Gali būti, kad sapnas pasireikš kaip asociacija, prisiminimas, galbūt su dabartimi susijęs fragmentas, tačiau sapnai neturėtų būti siejami su neištikimybe.

Vis dėlto, jeigu žmogus konkretų asmenį ne tik kasnakt sapnuoja, bet ir nuolatos apie jį galvoja, su juo susirašinėja ar kitaip bendrauja ir jam jaučia kokius nors jausmus, tai, pasak psichologės Esther Perel, jau yra neištikimybė. Ji teigia, kad neištikimybę apibrėžia užmegzti slapti santykiai, bet kokios trukmės emocinis ryšys ir geismas, trauka“, – aiškina D. Jakučionis.

Anot gydytojo psichoterapeuto, graužtis nereikia ne tik dėl sapnų, bet ir dėl trumpų, nesąmoningai kylančių fantazijų apie kitus žmones. Kur kas svarbiau – kaip žmogus pasirenka toliau su jomis elgtis.

„Pamačius simpatišką praeivį, žmogų netikėtai gali apimti geidulys, jam gali kilti spontaniška, nekontroliuojama mintis, kad jis norėtų su juo ar ja permiegoti. Dažnu atveju, ko gero, nebėgsime paskui praeivį, neprašysime telefono numerio ir nebandysime užmegzti santykio.

Jeigu galvoju apie simpatiją, tačiau niekaip su ja nebendrauju, jai nepranešu apie save ir ji negali man atsakyti, nes net nežino, kad toks esu, tai yra ne išdavystė, o fantazavimas. Tiesa, keleto atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, jog kai kurie žmonės ir fantazijas laiko neištikimybe. Vis dėlto, jeigu pulsime vytis nepažįstamąjį ir stengsimės įgyvendinti savo fantazijas, tai tikrai bus panašu į neištikimybę“, – aiškina D. Jakučionis.

Pavyzdžiui, narcisistinėms asmenybėms neištikimybė gali būti būdas pasikelti savivertę, jie neištikimybės apskritai gali nesureikšminti.

Priežastys gali slypėti ir vaikystės patyrimuose

Priežasčių, kodėl žmonės pasuka „į kairę“, yra įvairių, todėl nederėtų vadovautis stereotipais, kad vyrai meilužių glėbyje ieško vien naujų seksualinių potyrių, o moterys – emocinio ryšio ar saugaus prieglobsčio, pabrėžia LRT.lt kalbinti specialistai.

„Apskritai neištikimybę dažniausiai lemia emocinių arba seksualinių poros poreikių patenkinimo trūkumas. Žinoma, net tokiu atveju ne visi linksta į neištikimybę. Paprastai tai priklauso nuo žmogaus įsitikinimų.

Pavyzdžiui, narcisistinėms asmenybėms neištikimybė gali būti būdas pasikelti savivertę, jie neištikimybės apskritai gali nesureikšminti. Įsipareigoti vienam partneriui gali būti sunkiau ir žmonėms, kurie yra naujovių mėgėjai“, – komentuoja psichologė psichoterapeutė K. Paradnikė.

D. Jakučionis priduria, kad tiek vyrų, tiek moterų polinkis į neištikimybę priklauso nuo psichologinių patyrimų ir išgyvenimų. „Kai kurie asmenys dėl vaikystėje patirtų traumų gali būti linkę į tam tikrus kraštutinumus. Pavyzdžiui, susipykę su partneriu taip trokšta artimo ryšio, kad eina ieškoti vienos nakties nuotykių.

Kadangi nepavyksta užmegzti emocinio ryšio, lytinis santykis tokiems žmonėms atrodo pats intymiausias dalykas, koks tik gali būti. Vis dėlto tai, kaip ir kitos neištikimybės priežastys, nėra taisyklė, neištikimybės motyvų yra kur kas daugiau“, – sako gydytojas psichoterapeutas.

Kartais žmogus, kurio savivertė trapesnė, nutikus neištikimybei visas strėles meta į save ir mano, kad kažkurioje srityje buvo nepakankamas ir partneris išėjo dėl jo kaltės.

Amžinasis klausimas: kas neištikimesni – vyrai ar moterys?

Nors atlikti tyrimai rodo, kad dažniau išduoda vyrai, tiek K. Paradnikė, tiek D. Jakučionis įspėja: anoniminės apklausos metodu atliekami tyrimai ne visada garantuoja rezultatų tikslumą.

„Remiantis apklausomis, dažniau neištikimi būna vyrai. Vis dėlto, kaip yra iš tiesų, nežinia. Kartais vyrai rezultatus linkę išpūsti, o moterys – sumenkinti. Beje, nors apklausos anoniminės, moterys gali nenorėti pripažinti tiesos, jų atsakymams įtakos gali turėti vadinamasis moralinis kompasas“, – aiškina D. Jakučionis.

Neištikimus vyrus kai kurios moterys medžioja feisbuke – socialiniame tinkle kuriamos grupės, kuriose viešinami neištikimi vyrai. Vis dėlto partnerio neištikimybė dažnai nenugriaudėja tarsi perkūnas iš giedro dangaus, tad apie užmegztą slaptą romaną neretai galima įtarti ir be socialinių tinklų. Tai signalizuoja pasikeitęs mylimojo elgesys arba pakužda nuojauta.

„Apie partnerio neištikimybę gali įspėti poroje atsiradęs atstumas, partnerio slapukavimas, pasikeitęs elgesys: nepaaiškinami vėlesni grįžimai namo, telefono slėpimas ar slaptažodžių naudojimas. Mano darbo su klientais patirtis rodo, kad neretai žmonės nujaučia, kad antroji pusė yra neištikima. Tada, pradėję ieškoti, randa įrodymų“, – sako K. Paradnikė.

Kai kuriais atvejais partnerio neištikimybę gali išduoti ir į gera pakrypęs elgesys: mylimasis ima rodyti išskirtinį dėmesį, demonstruoti neįprastai didelę aistrą. Tokiais būdais, anot K. Paradnikės, bandoma hiperkompensuoti jaučiamą kaltę.

Santykis po neištikimybės gali išaugti ir pasisukti gera linkme, tačiau ar reikia būti neištikimam, kad išaugintum esamą santykį? Tikrai ne.

Reakcija į neištikimybę priklauso ir nuo žmogaus savivertės

Nekyla abejonių, jog neištikimybė – viena skausmingiausių ir labiausiai traumuojančių patirčių poros gyvenime, sako K. Paradnikė. Vis dėlto su šiuo išgyvenimu poros tvarkosi labai skirtingai.

„Neištikimybę patyręs žmogus gali imti fantazuoti, kaip primuša partnerio meilužį ar meilužę, gali kilti noras keršyti, taip pat būti neištikimam. Paprastai neištikimybę lydi daug jausmų ir emocijų: pyktis, skausmas, savęs arba kito kaltinimas, gėda, kodėl taip nutiko būtent mums, baimė tuo dalytis su artimaisiais, ypač jei partnerio neištikimybę patyręs žmogus apsisprendžia išlaikyti santykius.

Knygos „Neištikimybė. Kaip išgydyti partnerio sukeltą skausmą ir atgauti pasitikėjimą“ autorė rašo, kad išduoti vyrai dažniau pasiduoda keršto, smurto fantazijoms, o moterys linksta į savikaltą, gėdą, savęs menkinimą. Vis dėlto mano darbo patirtis rodo, kad nepriklausomai nuo išduoto žmogaus lyties reakcijų būna pačių įvairiausių. Yra daug galimų gyvenimo po neištikimybės scenarijų: skirtis, toleruoti, išsipykti ir išmokti priimti, išsipykti ir metai iš metų dėl to priekaištauti“, – vardija K. Paradnikė.

Gydytojas psichoterapeutas D. Jakučionis priduria, kad žmogaus reakcija į neištikimybę priklauso ir nuo jo savivertės, požiūrio į save. „Kartais žmogus, kurio savivertė trapesnė, nutikus neištikimybei visas strėles meta į save ir mano, kad kažkurioje srityje buvo nepakankamas ir partneris išėjo dėl jo kaltės.

Tiesa, negalėtume to priskirti vien moterims, nors stereotipiškai taip gali pasirodyti. Tikrai būna ir vyrų, kurie jaučiasi kalti dėl skyrybų, todėl nesu linkęs reakcijų į neištikimybę skirstyti pagal lytį“, – paaiškina D. Jakučionis.

Kai kuriais atvejais neištikimybė gali padėti iš naujo atrasti santykius su ilgalaikiu partneriu, sako gydytojas psichoterapeutas, tačiau priduria: tai tikrai nėra būdas gelbėti poros gyvenimą.

Prieš pasiduodant neištikimybei, vertėtų savęs paklausti, ką tai duos mano santykiams, ką kitą dieną apie save manysiu pats, ką manys mano partneris.

„Kartais neištikimybė gali paskatinti iš naujo atrasti santykius su ilgalaikiu partneriu. Pamatęs, kaip jaučiasi užmezgęs ryšį su kitu, žmogus gali iš naujo įvertinti jau turimus santykius. Gali nutikti ir taip, kad išduotas partneris pasijus nuskriaustas ir tarsi įgavęs teisę drąsiau išsakyti tai, ką nori.

Tokiu atveju santykis gali tapti atviresnis, nes neištikimas partneris sužino, ko nori antroji pusė. Kitaip tariant, santykis po neištikimybės gali išaugti ir pasisukti gera linkme, tačiau ar reikia būti neištikimam, kad išaugintum esamą santykį? Tikrai ne“, – teigia D. Jakučionis.

Geriausias būdas nugalėti pagundą – jai pasiduoti?

Neretai dėl neištikimybės išgyvena ne tik išduotas asmuo, bet ir tas, kuris išdavė, teikia psichologė psichoterapeutė K. Paradnikė, ypač jeigu neištikimybė buvo ne vien fizinė, bet ir emocinė. Anot gydytojo psichoterapeuto D. Jakučionio, kartais žmogų, pasirinkusį neištikimybę, galima suprasti, tačiau pateisinti tokį pasirinkimą sunku.

„Tada kyla klausimas, kodėl žmogus nekalbėjo, nesakė, kad kas nors neduoda ramybės. Kita vertus, kartais pačiam žmogui sunku suvokti save ir savo pasirinkimus. Kiti pirma padaro, o tik vėliau pamato, kokios pasekmės“, – svarsto D. Jakučionis.

Vis dėlto K. Paradnikė laikosi nuomonės, kad prieš nutariant pasiduoti pagundoms vertėtų apmąstyti savo vertybes ir pasverti, ar esate pasirengę mokėti malonumo kainą.

„Prieš pasiduodant neištikimybei, vertėtų savęs paklausti, ką tai duos mano santykiams, ką kitą dieną apie save manysiu pats, ką manys mano partneris. Reikėtų pagalvoti, ar tas nuslydimas į šoną atitinka mano vertybes ir ilgalaikius tikslus, pasigilinti, ką jaučiu partneriui.

Jei ketinate eiti, pavyzdžiui, į darbo vakarėlį ir jame bus žmogus, kuriam simpatizuojate, buitinis patarimas – vartokite mažiau svaigiųjų gėrimų. Alkoholis slopina stabdžius, išgėrę žmonės lengviau ima elgtis ne pagal savo vertybes“, – sako K. Paradnikė.

Visos poros yra skirtingos ir tikrai ne visose pasitaiko neištikimybės atvejų. Vis dėlto, kad ir kaip liūdna, ne visada galime tai kontroliuoti.

Anot psichologės psichoterapeutės, statistiškai didžiausias pavojus pasiduoti neištikimybei tyko ten, kur žmonės praleidžia daugiausia laiko be antrosios pusės: darbe, komandiruotėse. Kalbėdamas apie dar vieną raudonąją zoną – amžių – D. Jakučionis pabrėžia, kad tyrimai rodo, jog labiausiai į neištikimybę linksta paaugliai, kurių požiūris į santykius dar nėra iki galo susiformavęs, ir ne vieną dešimtmetį santuokoje gyvenantys asmenys.

Vis dėlto tiek K. Paradnikė, tiek D. Jakučionis sutaria, kad neištikimybės atvejų gali pasitaikyti bet kokioje vietoje ir tarp bet kokio amžiaus partnerių.

„Visos poros yra skirtingos ir tikrai ne visose pasitaiko neištikimybės atvejų. Vis dėlto, kad ir kaip liūdna, ne visada galime tai kontroliuoti. Tiesa, net ir patyrus neištikimybę įmanoma atsitiesti, tai priklauso nuo poros pastangų. Vienas iš galimų sprendimų – atsakymų į klausimus, kodėl buvau neištikimas arba kodėl būnu su žmogumi, kuris man buvo neištikimas, paieškoti pasirinkus porų arba individualią terapiją“, – sako K. Paradnikė.

Taip pat skaitykite