Gyvenimas

2020.10.21 12:08

Į Lietuvą plūsta užsienio kino kūrėjai: kaip Vilnius tampa kitomis Europos sostinėmis ir kada sulauksime Holivudo komandos?

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.10.21 12:08

Šį rudenį Vilniuje vieši rekordiškai daug užsienio kino kūrėjų. Lietuvos Kino centro duomenimis, praėjusiais metais kino gamyba šalies piniginę papildė maždaug 23,5 mln. eurų. Nors karantino sustabdyta industrija pamažu atsigauna, manoma, jog šiemet suma bus perpus mažesnė. Vis dėlto švedų kino kūrėjai neslepia susižavėjimo Lietuva ir tikina – kas žino, galbūt vieną dieną į šalį bus atvežta ir Holivudo produkcija.

Žurnalistams surengtame susitikime su šiuo metu Vilniuje viešinčiais Švedijos kino kūrėjais, Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė kalbėjo, kad Lietuva užsienio kūrėjus traukia dėl kinui taikomų mokestinių paskatų, įvairių ir išskirtinių šalies lokacijų ir kino industrijoje dirbančių profesionalų.

„Tiesa, šiuo metu, kai po karantino prasidėjo suplanuoti filmavimai, pastebėjome, jog ypatingai trūksta kine dirbančių žmonių. Lietuvos kino industrija galėtų aptarnauti daugiau užsieniečių, tačiau mums reikia auginti savo jaunąją kartą“, – žurnalistams kalbėjo J. Pazikaitė.

Įprastai Vilniuje per metus nufilmuojami maždaug 25–30 filmų, kasmet sukuriama virš 2 tūkst. laikinų darbo vietų. Tiesa, šiemet rodikliai dėl pasaulį ištikusios pandemijos bus perpus mažesni. „Pusę metų visa kino industrija buvo be darbo <...>, todėl šiemet statistika krito. Vilniuje šiemet bus nufilmuoti vos 15 filmų, iki 1 tūkst. sumažės ir laikinų darbo vietų“, – sakė Vilniaus kino biuro vadovė.

Intensyvūs filmavimai sostinėje prasidėjo rugpjūtį. Šiuo metu, anot J. Pazikaitės, Vilniuje darbuojasi net trys švedų kompanijos, filmuojančios kriminalinius serialus. Lietuvoje taip pat pluša prancūzų, suomių kino kūrėjai, netrukus čia darbus pradės ir norvegai.

Kelių sekundžių scena filmuojama kone valandą

Šiuo metu Švedijos kino kompanija „Yellow Bird Sweden“ Vilniuje filmuoja serialo „The Truth Will Out“ (liet. „Tiesa vis tiek išaiškės“) antrąjį sezoną. Lietingą trečiadienio rytą Vilniaus centre buvo pristabdytas eismas, būriavosi aktoriai ir operatoriai. Rinktinės g. buvo filmuojama kriminalinė scena.

Sunkių neištirtų nusikaltimų skyriaus detektyvas Peteris Vendelis (jį vaidina Švedijoje garsus aktorius Robertas Gustafssonas) su savo kolege Caijsa (vaidina Louise Peterhoff), žinodami, kad viešbučio kambaryje vyksta nusikaltimas, dideliu greičiu atskubėjo į Vilniaus „Marriot“ viešbutį ir įbėgo vidun.

Nors serialo scena trunka vos kelias sekundes, jos filmavimas vyko ilgiau nei pusvalandį. Vis pasigirdavo šūksnis „Action!“ (liet. veiksmas) ir aktoriai iš naujo kartodavo sceną: atvažiuoja prie viešbučio, sustabdo automobilį, iš jo išlipa ir bėga į viešbutį. Nors serialo pagrindiniai aktoriai – švedai, antrame kadro plane pasirodys ir lietuvės, suvaidinusios praeives.

Prieš susitikimą su kino kūrėjais žiniasklaidai išplatintame pranešime buvo rašoma, kad švedų serialo kūrėjai Vilniaus centre palyginti neseniai išdygusį viešbutį pasirinko todėl, kad jis kuria anonimiškumo jausmą ir nėra labai išskirtinis, mat primena bet kokios kitos Europos sostinės viešbutį, todėl šioje vietoje buvo nesunku sukurti įspūdį, jog serialo veiksmas vyksta Stokholme.

Ateityje į Lietuvą gali atvykti Holivudo kino kūrėjai?

Žurnalistams kalbėjęs Švedijos prodiuserių kompanijos „Yellow Bird Sweden“ prodiuseris Peteris Onsmarkas minėjo, kad Vilnius serialo kūrėjus šį kartą sužavėjo tuo, jog mieste nesunku sukurti serialui tinkamą švedišką atmosferą.

„Buvo visai nesudėtinga Vilnių paversti Stokholmu. Žinoma, kai kurias detales teko keisti. Tai, kas visai nekuria švediškos atmosferos, teko patraukti iš kadro, kai ką teko pristatyti, o kai kas tiko taip, kaip yra“, – žurnalistams kalbėjo P. Onsmarkas. Prodiuseris pridūrė, kad Lietuvos sostinė kino kūrėjams patraukli dar ir dėl palankios mokestinės tvarkos bei išskirtinių kino industrijoje dirbančių profesionalų.

Švedų prodiuseris pasakojo, kad didžiausias iššūkis dirbant Lietuvoje – kalbos barjeras. „Jūsų kalba nesuprantu nė žodžio. Visgi lietuviai puikiai šneka angliškai. Apskritai dirbame su labai puikia, lanksčia komanda, su kuria išties labai lengva dirbti“, – lietuvius gyrė P. Onsmarkas.

Nors pats P. Onsmarkas Lietuvoje vieši pirmą sykį, kompanija „Yellow Bird Sweden“ čia filmuoja jau trečią ar ketvirtą filmą. P. Onsmarkas yra dirbęs su režisieriais Jeffrey`iu Jacobu Abramsu, Jonu Favreau, aktoriais Tomu Cruise`u, Robertu Downey Jr, Robertu De Niro, Bruce`u Willisu, Gwynethe Paltrow ir daugeliu kitų.

Paklaustas, ar Lietuvoje žada apsilankyti ir ateityje, prodiuseris patvirtino, kad tokių planų turi.

„Manau, ateityje į Lietuvą atvešime dar daugiau produkcijos. 2021 m. čia tikrai bus vykdomas bent vienas „Yellow Bird Sweden“ projektas. Beje, dirbu su Amerikos prodiuseriais, pasakojau jiems apie Lietuvą ir bandau prikalbinti juos čia atvykti. Tad kas žino, gal vieną dieną į Lietuvą atvešime ir Holivudo produkcijos“, – užsiminė P. Onsmarkas.

Šiemet iš kino gamybos numatomas perpus mažesnis pelnas

Susitikime taip pat kalbėjęs Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas džiaugėsi po COVID-19 pandemijos atsigaunančia kino industrija, tačiau pripažino, jog klestėjimu šio rudens nepavadinsi.

„Pusė metų, galima sakyti, nuėjo veltui. Per karantiną ruošėme taisykles, pagal kurias turėsime dirbti. Visi ryšiai, kurie buvo užmegzti iki karantino, buvo tęsiami, buvo planuojama, kaip reikės dirbti po pandemijos. Rezultatas matyti, kadangi šiuo metu gamyboje turime tam tikrą „kamštį“. Tikimės, jog šie metai nenueis visiškai veltui“, – sakė K. Drazdauskas.

Vis dėlto pandemijos padariniai Lietuvos kino industrijai – milijoniniai. Anot K. Drazdausko, nors tiksliai vertinti dar anksti, skaičiuojama, jog pajamos iš kino teatrų šiemet gali būti kritusios iki 80 procentų. Nors draudimai šiuo metu netaikomi, žmonės vis dar vengia kino salių. Filmų gamyboje tikėtinas 50–60 procentų pajamų kritimas.

„Praėjusių metų Kino centro duomenimis, Lietuvoje iš kino gamybos buvo palikti 23,5 mln. eurų. Šiemet skaičiai, turbūt, bus perpus kuklesni, bet sukamės, kaip galime“, – sakė K. Drazdauskas.

Dėl to, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsienio kūrėjų, reikėtų dėkoti ir mūsų šalies prodiuseriams. „Didžioji dalis atvykstančių filmų yra Lietuvos prodiuserių pastangų rezultatas. Ne vienus metus auginame santykius, vykstame užmegzti kontaktų į specializuotus kino renginius.

Žinoma, geras žodis apie pajėgią Lietuvos kino industriją plinta, tad atsiranda prodiuserių, kurie patys ieško, kaip Lietuvoje būtų galima kurti filmus“, – žurnalistams kalbėjo Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas.

Švedų serialo filmavimo užkulisiai – nuotraukų galerijoje

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt