Gyvenimas

2020.10.20 21:41

Juoktis tikrai sveika: 15 minučių kad ir dirbtinio juoko padės sureguliuoti net cukraus kiekį kraujyje

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.10.20 21:41

Vos 15 minučių juoko per dieną gali pagerinti atmintį, virškinimą, sumažinti stresą ir suteikti naudos širdžiai. Negana to, kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia juoko jogos trenerė Kristina Laučienė, visai nebūtina ieškoti komedijos ar laukti anekdoto. Juokitės kad ir dirbtinai, mūsų smegenims – jokio skirtumo.

Ar gerai miegojote? Ar nepamiršote šiandien padaryti mankštos? Ar gėrėte pakankamai vandens? Tai įprasti kasdieniai klausimai apie sveikatą. Bet ar bent kartą nusijuokėte? Ir ne šiaip pakrizenote, o nusijuokėte garsiai ir iš visos širdies? Geriausia – apie 10–15 minučių. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Alvydo Unikausko, mokslininkai tiksliai paskaičiavo, kiek laiko rekomenduojama juoktis, kad nauda organizmui būtų garantuota.

Juokas naudingas širdžiai

Dažnai nedrįstama garsiai ir atvirai juoktis, o be reikalo, sako daktaras. Japonijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo per 20 tūkst. žmonių, parodė, kad širdies ligų paplitimas tarp tų, kurie juokiasi retai arba visai nesijuokia, penktadaliu didesnis nei tarp tų, kurie juokiasi kasdien. Tad atminkite, juokas – naudingas širdžiai.

Klauskite daktaro. Juoko nauda, skalbimo priemonių žala ir kaip teisingai vartoti glitimo turinčius produktus?

Daugiau juoko – geresnė atmintis

„Kalifornijos Loma Lindo universiteto mokslininkai tyrė juoko įtaką žmonių atminčiai. Eksperimento dalyviai atliko trumpalaikės atminties testą, tada buvo susiskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė 20 minučių juokėsi žiūrėdami smagius vaizdelius, o antroji ramiai sėdėjo tyloje. Abiem grupėms pakartotinai atlikus trumpalaikės atminties testą besijuokusiųjų rezultatai pagerėjo daugiau nei 40 proc.“, – pasakoja A. Unikauskas.

2 minutės nepertraukiamo juoko atstoja 20 minučių mynimo dviračiu arba irklavimo. Juokas veikia žarnyno veiklą, pajudina visą peristaltiką.

Daugiau juoko – mažiau streso

Pastarąjį tyrimą atlikę mokslininkai pateikė išvadas, kad juokas – ne tik maloni priemonė vyresnio amžiaus žmonėms kovoti su prastėjančia atmintimi. Besijuokusiųjų organizmuose gerokai sumažėjo ir streso hormono kortizolio, o tai reiškia geresnį imunitetą.

Mokslininkai suskaičiavo, kas suaugusieji vidutiniškai per dieną juokiasi maždaug 17 kartų, o vaikai – 300. Kodėl taip yra, studijoje viešėjusi juoko jogos trenerė K. Laučienė tik spėja.

„Stebėjusi daug juoko jogos sesijų dalyvių, susirinkusi grįžtamąjį ryšį, galiu pasakyti, kad jie [suaugusieji] patys pažymi, jog labai susireikšmina, atsiranda štampai, įvaizdžiai, neva rimtumas. Bet rimtumas, sakyčiau, išmoktas socialinis vaidmuo, kuris reikalauja įtikti aplinkai, atitikti tam tikrą profesiją, pareigybę“, – kalba pašnekovė.

Šiandien neretai juokas, kaip suaugusio žmogaus emocinė išraiška, vertinamas neteisingai. K. Laučienė siūlo pažvelgti į istoriją: besijuokiantis žmogus buvo arba kvailas, arba girtas.

„Besijuokiančio žmogaus įvaizdis gerėja su tokiomis praktikomis, kaip juoko terapija, juoko joga. Žmonės ateina juoktis be priežasties, ne laukti komedijos, anekdoto ar kažkokio juokingo nutikimo“, – teigia ji.

Juoko jogos treniruotes organizuojanti moteris sako, kad žmonės per 15 minučių gauna visas juoko teikiamas naudas. Į treniruotes ateina įvairiausi žmonės, vedami smalsumo, o kartais – net ligų, tokių kaip depresija, diabetas. Mat juokiantis normalizuojasi net cukraus kiekis kraujyje.

Net jeigu žmogus per valandą natūraliai juokiasi tik vieną ar du kartus, tai neturi jokios reikšmės, nes endorfinai, serotoninas išsiskiria lygiai tokiu pačiu būdu.

„2 minutės nepertraukiamo juoko atstoja 20 minučių mynimo dviračiu arba irklavimo. Juokas veikia žarnyno veiklą, pajudina visą peristaltiką“, – tikina juoko jogos trenerė.

Anot laidos viešnios, netikras juokas lygiai toks pat naudingas kaip nuoširdus: „Pasirodo, mūsų smegenys apgaunamos, kai inicijuojame juoką dirbtinai. Mumyse natūraliai atsiranda kažkoks „užkrečiamumas“, mes pereiname į natūralų juoką. Net jeigu žmogus per valandą natūraliai juokiasi tik vieną ar du kartus, tai neturi jokios reikšmės, nes endorfinai, serotoninas išsiskiria lygiai tokiu pačiu būdu.“

Žmonės dėl savo intelektinių savybių gali suprasti, kada kitas juokiasi nenatūraliai, bet mūsų organizmui nėra skirtumo, tvirtina ji.

Daugelis juoko jogos pratimų atliekami poroje. Labai svarbus aspektas – akių kontaktas. Per juoko jogos treniruotes taip pat plojama, skanduojama.

„Ne be reikalo sako, kad linksmi žmonės gyvena ilgiau, tad šypsokitės, kvatokitės, būkite ir likite sveiki“, – pataria A. Unikauskas.

Laidoje juoko jogos trenerė parodė, kaip atlikti juoko jogos sesiją. Plačiau – spalio 15 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite

Klauskite daktaro. Juoko nauda, skalbimo priemonių žala ir kaip teisingai vartoti glitimo turinčius produktus?