Gyvenimas

2020.10.19 21:55

80 kilogramų atsikračiusios Viktorijos nebeatpažįsta nei seni pažįstami, nei kaimynai

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.10.19 21:55

Kai suvokė, kad yra jauna, o jau ima dusti vos greičiau paėjusi paskui drauges, 145 kilogramus svėrusi Viktorija sau pasakė „gana“. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ toms, kurios niekaip nesiryžta pokyčiams, kaip kadaise nesiryžo ir ji, moteris nori priminti, kad maistas nėra visas gyvenimas – užpildžius jį kitomis veiklomis laiko nei nuolat valgyti, nei liūdėti dėl svorio nelieka.

Viktorija Tarasenko visada buvusi iš tų vaikų, į kuriuos močiutės žiūrėjo su meile – apetitu mergaitė nesiskundė nuo mažens.

„Stambėjau daug greičiau nei kiti vaikai. Kasmet prisidėdavo po 10 kilogramų. Vos 25 metų svėriau daugiau nei 100 kilogramų. Pradėjau vengti draugų, susitikimų, nes daugiau pajudėjusi imdavau dusti. Riba buvo 145 kilogramai, o man nebuvo net 30 metų. Tuomet supratau, kad maistas nėra mano geriausias draugas. Pradėjau keisti požiūrį į maistą ir fizinį krūvį. Ėmiau sportuoti, o dabar sportas yra didelė mano gyvenimo dalis. Mano svajonė išsipildė“, – kalba moteris.

Dabar Viktorija sveria apie 68 kilogramus. Svorį kartais pakoreguoja šventės ar, pavyzdžiui, karantinas, tačiau dabar kilogramai taip sparčiai nebeauga. Tokia savimi ji jau džiaugiasi 3 metus ir tikina – seni pažįstami gatvėje į ją žiūri kaip į nepažįstamą žmogų.

Užeidavo dusulys. Jau nekalbu apie bėgiojimą ar lipimą laiptais – užtekdavo paskui drauges greičiau paeiti, jau būdavo dusulio priepuoliai.

„Jeigu aš pasisveikinu, su manimi net nesisveikina, nes tiesiog neatpažįsta netgi kaimynai, nereikia kalbėti apie seniau matytus žmones – užtenka vien kaimynų“, – pasakoja ji.

80 kilogramų numetusi Viktorija: visą gyvenimą liksiu dėkinga savo treneriui

Daugiau nei pusės savo kūno svorio atsikračiusi jauna moteris teigia nuo mažens turėjusi lėtesnę medžiagų apykaitą. Negana to, ji buvo ramus vaikas, tad nemėgo ir dūkti kieme – mieliau laiką po pamokų leisdavo darydama namų darbus ar prie televizoriaus. Po truputį svoris didėjo, o dėl kitokios išvaizdos į gyvenimą pasibeldė ir patyčios mokykloje.

„Tuo metu, kai buvau tokio amžiaus, buvo lieknų žmonių kultas. Aš tikrai labai išsiskyriau. Dabar požiūris į moters figūrą jau kitoks, tikrai yra įvairesnių moterų, o tada buvau labai išskirtinė. Jausdavau, kad tokia vienintelė. Būdama vaikas nesuprasdavau, kuo užkliūnu. Gerai, aš stora, bet nieko blogo nedarau, neįžeidinėju kitų, nestumdau. Man būdavo labai keista“, – prisiminimais dalijasi Viktorija.

Kad kažkas tikrai negerai, ji suprato suvokusi – esanti jauna, bet sveikata jau šlubuoja. Ligos dar nepuolė, bet moteris jautė, kad negali pakelti net nedidelio fizinio krūvio.

„Užeidavo dusulys. Jau nekalbu apie bėgiojimą ar lipimą laiptais – užtekdavo paskui drauges greičiau paeiti, jau būdavo dusulio priepuoliai. Pradėjo skaudėti sąnariai. Tiesiog supratau, kad jeigu taip ir toliau, tai reikės keisti sąnarius, atsiras problemų su širdimi. Nutariau, kad turiu kažką daryti – kitos išeities nėra“, – teigia ji.

Tiesa, prie šios minties Viktorija artėjo palaipsniui. Vis nesiryždavo ekstremaliems pokyčiams, nors bandymų mesti svorį tikrai buvo – per gyvenimą, tikina, išmėginta daugybė neveiksmingų dietų.

Gyvenime pradėjau veikti labai daug dalykų ir nebe maistas esmė. Kartais, būna, net pamiršti pavalgyti, nes tiek veiklos gyvenime, tiek darbų.

„Vieną dieną sėdėjau nusiminusi su drauge ir ji sako: kas tau yra? Sakau: noriu pradėti sportuoti, mesti svorį, bet norėčiau su profesionalo pagalba, kad būtų profesionalus žmogus, kad tas sporto klubas, kurį lankyčiau, būtų arti namų... Draugė sako: žinau vieną sporto klubą, kuris yra arti tavo namų, važiuojame, pažiūrėsime. Aš, aišku, spyriojausi, bet vis tik nuvažiavome.

Ten ėjau nedrąsiai, kalbėjo draugė, ji man padėjo, nes aš žiūrėjau į žemę, į grindis, buvau nedrąsi. Ji tame sporto klube už mane suderino, kad pirksiu abonementą, iš karto pakalbėjo apie profesionalą, kuris man padėtų eiti link tikslo. Klubo savininkas pakvietė mano trenerį – taip ir pradėjome su juo bendradarbiauti. Esu jam be galo dėkinga, jis man padėjo nueiti visą tą kelią, nes tikrai buvo labai sunku“, – pasakoja laidos herojė.

Tačiau vien dėl sporto 80 kilogramų tikrai nenukris – jeigu nesusitvarkysi mitybos, nieko gero iš to nebus, tikina laidos vedėja prof. Jurgita Plisienė. Pusryčiams Viktorija anksčiau valgydavo sumuštinius su dešra. Nors porcijos nebūdavo milžiniškos, ji suvartodavo didelį kalorijų kiekį.

Negana to, mergina daug užkandžiaudavo ir dažniausiai griebdavosi saldumynų. Viktorija neslepia gardėsiais malšindavusi emocijas – patraukti liūdesį į šalį padėdavo įvairios bandelės, saldainiai, sausainiai. Be to, jų mergina griebdavosi ne tik apimta blogų emocijų – geras emocijas irgi reikėdavo taip „atšvęsti“.

Viktorija mėgdavo ir riebų maistą: padažus, majonezą. Dabar tokių dalykų ji visai nebevalgo – net nebepriima skrandis, pažymi ji. Šiandien Viktorijos gyvenime blogoms emocijoms laiko nebėra – pakeitus gyvenimo būdą laiką, anuomet skirtą liūdesiui, ji skiria įvairiausioms veikloms.

„Gyvenime pradėjau veikti labai daug dalykų ir nebe maistas esmė. Kartais, būna, net pamiršti pavalgyti, nes tiek veiklos gyvenime, tiek darbų. Tas pats sportas – vos spėju suktis, net nebėra laiko pagalvoti.

Mano pusryčiai visada vienodi – aš visada pusryčiams išsiverdu 50 gramų avižinės košės su riešutų sviestu. Užkandžiams dažniausiai būna vaisiai, suvalgau jogurtą, o pietums visada arba žuvis, arba mėsa su daržovėmis. Vakarienei dažniausiai renkuosi kiaušinius arba, pavyzdžiui, liesą mocarelą, varškę“, – sako ji.

Užsikrėčiau meile sportui, norėjosi daugiau žinių – taip nusprendžiau stoti į kineziterapiją.

Viktorija sportuoja jau 5 metus ir mesti sporto nė nesiruošia. „Nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be sporto. Pradžioje sportuodavau kiekvieną dieną septynis kartus per savaitę, dabar sportuoju tris kartus per savaitę. Būdavo labai sunku, pradėjome nuo šiek tiek lengvesnių pratimų, daugiau kardio ir jėgos“, – kalba laidos viešnia.

Paklausta, kas buvo sunkiausia pradėjus, Viktorija tikina – sunku buvo viskas: ir prisiversti nueiti į sporto salę, ir sportuoti. Bet dėmesingas treneris neleido merginai praleidinėti treniruočių ir palūžti.

„Užsikrėčiau meile sportui, norėjosi daugiau žinių – taip nusprendžiau stoti į kineziterapiją. Prieš tai buvau baigusi reabilitacijos mokslų šaką ergoterapiją, pamilau sportą, trūko kineziterapijos ir nutariau į ją stoti, taip susieti su savo svoriu, rašyti baigiamąjį darbą remiantis savo patirtimi, įkvėpti kitas moteris. Dabar turiu ir savo mokinių“, – džiaugiasi pašnekovė.

Taip pat ji bendramintes subūrė ir feisbuke. Grupė jau gali džiaugtis tikrai neblogais pasiekimais – ne viena moteris atsikratė daugybės kilogramų ir puikiai atrodo. Na o smagiausia svorio metimo dalis buvo atnaujinti garderobą, neslepia Viktorija. „Dabar, kai sulieknėjau, pradėjo gaminti gražius ir didesnių dydžių rūbus“, – juokiasi ji.

Visoms, kurios niekaip nesiryžta pokyčiams, kaip kadaise nesiryžo ir ji, Viktorija nori pasakyti – maistas nėra visas gyvenimas.

„Siūlyčiau susirasti specialistą, kuris padėtų eiti ir sporto keliu. Norėčiau padėkoti ir draugei, kuri atvedė sportuoti, ir, be abejo, visą gyvenimą būsiu dėkinga savo treneriui. Jeigu ne jis, būčiau tokia, kokia buvau, o dabar jau esu tokia, kokia esu. Ne tik padėjo pasiekti tokios išvaizdos, bet ir pakeisti gyvenimo būdą, tapti laimingesnei, siekti savo svajonių.

Ne tik kineziterapiją pabaigiau, bet ir teises išlaikiau, ir vairuoti pradėjau. Bijojau vairuoti, bet treneris irgi paskatino, kad nėra ko bijoti. Kaip sakau, dabar mano gyvenimo būdo – treneris“, – kalba laidos herojė.

Plačiau – spalio 15 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite

80 kilogramų numetusi Viktorija: visą gyvenimą liksiu dėkinga savo treneriui