Gyvenimas

2020.10.17 22:25

Antrąjį „Mados infekcijos“ vakarą savo kūrybą pristatė festivalio siela Sandra Straukaitė ir dar 6 kūrėjai

LRT.lt2020.10.17 22:25

Antrą vakarą iš eilės į sostinės „Dūmų fabriką“ riedėjo traukinys, atvežęs festivalio „Mados infekcija“ svečius. Mados gerbėjai netradicinėje vietoje galėjo išvysti dar septynių Lietuvos ir užsienio kūrėjų kolekcijas.

Festivalis prasidėjo penktadienio vakarą ir žiūrovai išvydo pirmųjų šešių dizainerių kolekcijas, skirtas kitų metų pavasariui ir vasarai. Šeštadienį ant 100 m. ilgio podiumo su kliūtimis savo kolekcijas pristatė dar septyni kūrėjai.

Pirmoji savo kolekciją „Blue“ pristatė dizainerė Morta Nakaitė.

Kolekcija „Crisis? What crisis?“ – tai atgarsis į taip vadinamą vyriškumo krizę. „Tai net ne krizė, apie kolekciją pasakojo dizainerė Vaida Voraitė, – tai naujojo vyriškumo paieškos, o ši kolekcija yra lyg iššūkis sugedusiems stereotipams apie vyriškumą. Tariama krizė siejama su vyrams iš rankų slystančia galia.

Ji siejama su galios praradimu darbe, kai moterys užima vis aukštesnes pareigas ir kelia iššūkį vyrų dominavimui. „Pasitelkdama tai, ką mes atpažįstame kaip moterišką audinį, siluetą ar spalvą, dizainerė tyrinėja, kaip sukuriama takoskyra tarp vyriškos ir moteriškos mados. Kelia klausimus – ar tikrai vyras vilkintis suknelę yra nevyriškas, ir kodėl dažnai moterys prieštarauja tam labiau nei vyrai? Anot dizainerės, jautrumo parodymas, tai stiprumo požymis, o ne silpnybė ir visos lytys tai turėtų atpažinti ir nebijoti to demonstruoti.

Linos Misėkaitės kolekcijos „Magdalenai“ herojė – knygnešė ir daraktorė Magdalena Bankaitė. Spaudos draudimo laikotarpiu carinei valdžiai uždraudus spaudą lietuviškais rašmenimis, taikomos įvairios nutautinimo priemonės. Kaip atsakas į tai, prasideda nelegalus spaudos platinimas – knygnešystė, į kurią įsitraukia ir M. Bankaitė.

„Šis ir kiti spaudos draudimo laikotarpiu vykę procesai padeda suformuoti modernią lietuvių tautą, kuri šiuo metu susiduria su globalizacjos procesais: t.y. žmonių, idėjų, technologijų ir kultūrų mobilumas kiekvienai bendruomenei suteikia bendrų elementų, jas vienodina. Akivaizdi šio proceso išraiška – niveliuota žmonių apranga, iš kurios nebegalime spręsti apie etninę ar tautinę priklausomybę ar kultūrinę tapatybę. Globalizacija yra negrįžtamas šiuolaikybės bruožas, tačiau jeigu tautinį unikalumą sutarsime laikyti vertybe, šie neigiami procesai gali būti mažinami. Savo darbe aš pateikiu siūlymą tą daryti pasitelkiant istorinę atmintį.

Kurdama kolekciją, selektyviai naudojau kelis tautinio drabužio elementus ir laisvai juos tranformuoju: skepetos virto viršutinių drabužių gobtuvais, delmonai ir prijuostės – kišenėmis. Panaudojau knygos motyvą: kišenių maišeliai, jų lįstelės, kelnių juosmuo įgavo knygos viršelio formą, o rankovių užsegimas klostuotas lyg užverstos knygos lapai“, – paaiškino dizainerė.

Kolekcija „Collective Blanket“ („Kolektyvinė antklodė“) gimė bendradarbiaujant mados dizainerei Laimai Jurčai ir dailininkei Martai Veinbergai. Grafinė kolekcijos tapatybė grįsta Martos paveikslais, pagamintais iš visiems Baltijos šalių gyventojams (ir ne tik jiems) atpažįstamų dalykų – prekybos centruose, degalinėse ir greito apsipirkimo parduotuvėse dalijamų lipdukų.

Pagrindinė „Collective Blanket“ tema – prieštaringas dviejų epochų mąstymas. Viena vertus, didesnė nei reikalinga gamyba ir prekių perteklius rinkos ekonomikoje verčia žmones pirkti pigius ir nereikalingus daiktus, deformuojant žmogaus vertybių sistemą. Kita vertus, visuotinis prekių ir pasirinkimo trūkumas, būdingas nelemtai sovietinei planinei ekonomikai, savo ruožtu skatino žmones kurti.

Vizualinė „Collective Blanket“ kalba kiek utopiškai sujungia šias dvi epochas: kolekcijoje derinami reklaminių spalvų lipdukai su šūkiais, populiarių prekės ženklų logotipai ir popkultūros herojai kartu su siluetais, atpažįstamais iš sovietmečio. Šios priešpriešos siekis – žmogaus noras kurti, svajoti, flirtuoti su sistema arba ją apeiti.

Žiūrovai galėjo išvysti ir festivalio „Mados infekcija“ sumanytojos, dizainerės Sandros Straukaitės kolekcija „Good. Bad. Ugly“. Kūrėja savo kolekciją pristatė taip: „Kam tas grynaveislis, kai gali būti išvestinė rūšis?! Rūbai–hibridai suteikia pasitikėjimo visais gyvenimo atvejais, o psichodelinės spalvos skrodžia depresuotą dangaus trikampėlį. Vieša paslaptis – Female is Future & deep brown is the new black.“

Norint įveikti neištirtas vienatvės ir nevilties šalis, reikia energijos ir jėgų. Sėlinantis nežinomybės jausmas yra nepaprastai bauginantis, todėl jis verčia izoliuotis. Tobias Birk Nielsen prekės ženklo „Iso.Poetism“ kolekcija „Through Oceans by Instinct“ („Instinktu per vandenynus“), anot kūrėjo, intuityviai mus veda per gilų anonimiškumo vandenyną, beieškant vilties. Žmogaus prigimtis yra sutverta instinktyviai judėti pirmyn suirutės metu. „Through Oceans by Instinct“ esminis siekis – priimti naršymo per nepatogias emocijas būtinybę per prigimtinius mūsų gebėjimus ištverti ir išlikti.

Kaip sako Saimonas Tartenis, pristatęs kolekciją „Brainsplit“, įkvėpimo toli ieškoti nereikėjo. Nereikėjo kurti konceptų, su kuriais nieko bendro neturi, nereikėjo ir idėjų ieškoti – galvoje jų pilna, tereikia sustoti ir apsidairyti kartais. Kolekcijos pagrindinė idėja – identitetas, asmenybė ir kas tai yra „aš“ arba kaip mes save įsivaizduojame.

„Lengviausias būdas perteikti idėją buvo stebėti save bei draugus aplink, kaip keičiasi savęs suvokimas dieninio bei naktinio gyvenimo metu. Kolekcija įkvėpta mane supančių žmonių, įamžintų juostiniu fotoaparatu, nesustojančių reivų bei techno vakarėlių ir mano namų, tapusių afterparčiu, įkarštyje. Sujungiau du pasaulius, kuriuose gyvenu – Rytų Europa ir Vakarų. Sovietinės uniformos, milicija, gopnik ir marozai – visa tai susijungia vakarietiško gyvenimo tempe ir plačioje pasaulėžiūroje“, – sakė kūrėjas.

Mados savaitgalį „Dūmų fabrike“ sekamadienį užbaigs jaunųjų kūrėjų konkursas „Injekcija“.

Taip pat skaitykite