Gyvenimas

2020.10.16 12:47

Pleiskanos vargina kas ketvirtą: kada tai tik nedidelis diskomfortas, o kada reikia gydymo?

LRT.lt2020.10.16 12:47

Ant pečių pabiręs „sniegelis“, galvos odos niežulys, greitai besiriebaluojantys plaukai – požymiai, rodantys pagreitėjusią odos raginio sluoksnio kaitą. Dėl jos odos paviršiuje formuojasi pleiskanos – odos ląstelių plokštelės, kurios matomos plika akimi, gali byrėti ant pečių. Tai kelia diskomfortą ir nepasitenkinimą savo plaukų būkle.

„Benu“ vaistinės apklausa* parodė, kad pleiskanos vargina 1 iš 4 moterų, o apskritai savo plaukų būklę respondentės vertina 6,8 balais iš 10, rašoma vaistinės pranešime žiniasklaidai.

Kas bandė išsigydyti pleiskanas, žino, kad tam reikia ir laiko, ir kantrybės. „Benu“ Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė sako, kad pradėti reikėtų nuo tinkamų galvos odos ir plaukų priežiūros įpročių ir priemonių. Kai pleiskanos vargina ir kelia didesnių nepatogumų, tuomet reikėtų imtis ir gydymo.

„Pleiskanos rodo, kad galvos oda yra pažeista. Jos atsiranda pagreitėjus viršutinio odos sluoksnio (epidermio) atsinaujinimui ir padidėjus riebalinių liaukų aktyvumui. O tai sudaro palankias sąlygas daugintis mieliagrybiui Malassezia, kuris skatina dar didesnį pleiskanų atsiradimą. Nesiimant jokių priemonių, patenkame į užburtą ratą – pleiskanų gali daugėti, jos taps labiau matomos, nepatogumo ir gėdos jausmas augs. Todėl pirmiausia reikėtų įsivertinti, ar tinkamai rūpinatės savo galvos oda ir plaukais, ar naudojate tinkamas priemones, galbūt yra kitos priežastys, skatinančios pleiskanų atsiradimą“, – kaip pradėti kovą su pleiskanomis pataria R. Uosienė.

Skirtingos pleiskanos – skirtingos problemos priežastys

Pleiskanas dažniausiai siejame su balkšvomis suragėjusios odos plokštelėmis, byrančiomis nuo plaukų ant drabužių. Tačiau peiskanų yra keletas rūšių: sausos ir riebios.

Sausos pleiskanos dažniausiai yra smulkios, jos lengvai atsiskiria nuo galvos odos ir byra ant plaukų ir drabužių. Tokios pleiskanos niežėjimo dažniausiai nevargina, tačiau yra nesunkiai pastebimos aplinkinių, tad sukelia emocinį diskomfortą.

Riebios pleiskanos ant galvos odos būna didesniais lopinėliais, jos prilipusios prie odos, todėl ant drabužių nebyra. Tačiau riebias pleiskanas dažnai lydi galvos niežėjimas ir paraudimas, kuris sukelia fizinį diskomfortą. Esant riebioms pleiskanoms, greičiau riebaluojasi ir plaukai.

„Ignoruoti pleiskanas sunku, o ir nereikėtų. Jeigu vargina sausos, byrančio pleiskanos, joms įveikti gali užtekti pasirinkti tinkamas plaukų priežiūros priemones. Jeigu pleiskanos prilipusios prie galvos sausais balkšvais lopinėliais, odą niežti, tai gali būti psoriazės požymis. O riebios, gelsvos pleiskanos, greitai besiriebaluojantys plaukai, odos niežėjimas ir paraugimas signalizuoja seborėjinį dermatitą. Jį jau reikėtų gydyti“, – apie skirtingas pleiskanų atsiradimo priežastis kalba R. Uosienė.

Šaltuoju metų laiku pleiskanų gali padaugėti

Kodėl galvos odos epidermio sluoksnis pradeda greičiau atsinaujinti, o riebalinių liaukų veikla suaktyvėja, vienareikšmiško atsakymo nėra. Tačiau didesnį galvos odos pleiskanojimą gali paskatinti tokie veiksniai kaip:

· brendimas,

· netinkamas šampūnas,

· sausas patalpų oras,

· metų sezonų kaita, ypač ateinant šaltajam sezonui,

· užsilikę plaukų priežiūros priemonių likučiai,

· nuovargis ir stresas,

· tarša.

Pleiskanų prevencija ir gydymas

Esant lengvam galvos odos pleiskanojimui, vaistininkė pataria bent kartą ar du į savaitę naudoti galvos odos šveitiklį. Prieš galvos plovimą juo pašalinamos suragėjusios odos ląstelės, nešvarumai, riebalų perteklius, todėl gali sumažėti ir pleiskanojimas.

Net jei galvos odos pleiskanojimas nėra itin gausus ir varginantis, specialistė pataria karts nuo karto plaukus trinkti šampūnu, skirtu pleiskanojančiai odai. Taip prevenciškai užkirsite kelią pleiskanų gausėjimui, todėl lengviau ir greičiau išgydysite šią problemą.

„Renkantis šampūną, reikėtų pirmiausia įvertinti galvos odos būklę: ar ji sausa, ar linkusi greitai riebaluotis. Greitai besiriebaluojančiai ir pleiskanojančiai odai skirtuose šampūnuose yra tokių veikliųjų medžiagų kaip cinko piritionas, salicilo rūgštis, baltasis ichtiolas, pasižyminčiu priešgrybeliniu ir antibakteriniu poveikiu. Šie šampūnai padeda sureguliuoti riebalų išsiskyrimą, slopina mielinio grybelio dauginimąsi. Sausas pleiskanas įveikti padės šampūnai su klimbazoliu, piroktono olaminu. Šios medžiagos kontroliuoja pleiskanų atsiradimą, nuramina sudirgusią odą“, – vardija R. Uosienė.

Jeigu pleiskanos yra gausios, vystosi į seborėjinį dermatitą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.

*Sveikos odos instituto inicijuotą tyrimą š. m. pavasarį atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT. Buvo apklausta 1081 įvairaus amžiaus moteris visoje Lietuvoje.