Gyvenimas

2020.10.15 16:48

Didžiulis tamsiojo turizmo potencialas Lietuvoje: Šaltojo karo patirtys miestuose ir regionuose

LRT.lt2020.10.15 16:48

Pilki daugiabučių kvartalai, milžiniški industriniai rajonai ir nebenaudojamos karinės bazės nuobodžios atrodyti gali tik iš pirmo žvilgsnio, tačiau už storų betoninių sienų glūdi labiausiai jaudinančios 20 a. antros pusės istorijos.

Pasauliui literatūroje, kine ir kelionėse atrandant Šaltojo karo palikimą Lietuvoje, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ siūlo patirti Šaltojo karo istorijos alsavimą ir vietos turistams, rašoma agentūros atsiųstame pranešime žiniasklaidai.

„Šaltojo karo turizmas turi daug potencialo mūsų šalyje. Lietuvos turistai dažnai ieško nestandartinių, retų, netgi bauginančių patirčių ir per tokias veiklas susipažįsta su istorija. „Keliauk Lietuvoje“ tikslas – padėti keliautojams atrasti Šaltojo karo patirtis ir didinti turistų srautą, kuris 2019 m. įstaigoms, siūlančioms aplankyti panašius objektus, atnešė per 2,2 mln. pajamų“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ direktorius Dalius Morkvėnas.

„Keliauk Lietuvoje“ užsakymu šiemet atlikta Šaltojo karo studija parodė, kad lankytojų srautai į Šaltojo karo objektus paskutiniu metu augo. Pernai pagrindiniai Šaltojo karo objektai Lietuvoje – Vilniaus televizijos bokštas, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, Grūto parkas, Vytauto Didžiojo karo muziejus – sulaukė daugiau nei 320 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio.

O „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 7 iš 10 lietuvių panašūs objektai yra įdomūs. Labiausiai patrauklios turistams yra mažiau prieinamos vietos, slaptųjų tarnybų palikimas bei maisto ir gėrimų degustacija. „Keliauk Lietuvoje“ komanda siūlo aplankyti vietas, kurios sparčiai vejasi populiariausius Šaltojo karo objektus Lietuvoje.

Atominė slėptuvė po Naujamiesčio gyventojų kojomis

Gelžbetoninėje slėptuvėje po žeme – tik su prožektoriumi ir audiogidu. Neseniai turistams atvertame buvusios įmonės „Lietuvos automatika“ bunkeryje Vilniaus Naujamiesčio rajone siūlomos ne tik ekskursijos su gidu, bet ir privatūs apsilankymai. Nuo išorinio pasaulio izoliuotoje slėptuvėje galima apžiūrėti oro filtravimo aparatą, išlikusias maisto, medicinos priemones ir net čia kadaise suneštas knygas. Šaltą virpulį sukelia demonstruojama dujokaukė kūdikiui. Bunkerio savininkai kviečia čia rengti ir fotosesijas, kino seansus, mokymus ar net slaptus masonų ložės susitikimus.

Šaltojo karo metais Lietuvos sostinės požemiuose buvo įrengta daugiau nei 300 civilinės gynybos slėptuvių (bunkerių), skirtų apsaugoti gyventojus nuo radiacinių, cheminių, biologinių atakų, aviacinių bombardavimų ir kitų panašių grėsmių. Subyrėjus SSRS, didžioji dauguma Vilniaus slėptuvių buvo parduotos, perdarytos, nugriautos arba pasiekė avarinę būklę. Tačiau dalis slėptuvių toliau egzistuoja. Daugiau informacijos čia.

Slaptų koduočių pradžiamokslis buvusioje raketų bazėje

Žvilgsnis į 30 m gylio kovinės raketos šachtą ir „branduolinio mygtuko“ spustelėjimas imituojant sprogimą – visa tai Plokštinės miške, slaptame Sovietų Sąjungos balistinių raketų požeminiame paleidimo komplekse, kuriame šiuo metu įrengta Šaltojo karo ekspozicija.

1962 m. užbaigtos požeminės termobranduolinių raketų paleidimo aikštelės statybos darbai truko vos 2 metus, o požemines šachtas kastuvais kasė 10 tūkst. kareivių. Šaltojo karo metais čia buvo nuleistos keturios R-12 termobranduolinės raketos, amerikiečių dar vadintos SS-4. Iki 1978 m. veikusioje slaptoje karinėje bazėje raketos, kartu su šalia esančiomis antžeminėmis paleidimo aikštelėmis, sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri, kaip teigia istorikai, galėjo sunaikinti visą Europą.

Dabar buvusiose raketų ir vidaus įrenginių valdymo aparatinėse įrengta istorinė ekspozicija su ginkluotės pavyzdžiais, atkurtu bunkerio vado kabinetu, vedama interaktyvi edukacinė programa, norintiems pabandyti iššifruoti slaptas skaičių koduotes. Čia taip pat vykdomos išskirtinės ekskursijos „Šaltojo karo ekspozicija kitaip“, nuo pasaulio izoliuotoje erdvėje lankant bazės vietas, kurios dar niekada nebuvo atvertos turistams! Daugiau informacijos čia.

KGB šnipų muziejuje – tai, kas matyta tik filmuose apie agentą 007

Paprastų žmonių persekiojimas Sovietų Sąjungoje tiek oficialiais, tiek neoficialiais KGB būdais per Šaltąjį karą buvo realybė. Slapto įsilaužimo ir slaptų kratų įranga, KGB telefonai ir telefonų klausymosi bei pokalbių kodavimo įranga, nešiojamos slapto radijo ryšio priemonės, radijo siųstuvai ir imtuvai, ryšio blokatoriai, nuotolinio pasiklausymo įranga, pasiklausymo „blakės“, naktinio matymo įranga, slapti diktofonai ir užmaskuotos video kameros...

Unikali visos įmantriausios įrangos, naudotos NKVD, KGB ir milicijos spec. tarnybų, kolekcija, iki šiol matyta tik filmuose apie Džeimsą Bondą, yra atvira visiems atominio bunkerio Kaune lankytojams. Daugiau informacijos čia.

Į pogrindžio spaustuvę – po šiltnamiu

Per 10 metų – beveik 140 tūkst. patriotinių ir religinių leidinių. Tiek atspausdinta pogrindžio spaustuvėje „ab” 1980–1990 m. Tai - vienintelė tokio tipo slėptuvė Lietuvoje, kurios per visą jos gyvavimo laikotarpį neaptiko sovietų saugumas. Ir nenuostabu – spaudos mašina dirbo požemyje po šiltnamiu! Spaustuvė „ab“ yra įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų Šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Šiandien spaustuvėje įkurtas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. Daugiau informacijos čia.

Žaisti karą slaptoje raketinėje bazėje

Dar 1958-1988 m. ši teritorija vidury miškų netoli Ukmergės miesto buvo aptverta 2 m aukščio spygliuota tvora, apjuosta minų lauku ir stebima iš oro dieną naktį. Būtent čia buvo įsikūrusi Kopūstėlių raketinė bazė Nr.32158 su galingiausiomis to meto sovietų armijos raketomis. Jos galėjo pasiekti taikinį, esantį už 3000 kilometrų. Dabar apžvalginių ekskursijų su kariniu automobiliu metu galima pamatyti miško tebeslepiamus Šaltojo karo reliktus – angarus, raketų paleidimo aikšteles, bunkerius, kareivines... Teritorijoje taip pat organizuojamos edukacijos, stovyklos, aktyvios pramogos. Daugiau informacijos čia.

Po Kėdainius – su karybos istorijos gidu

Daug miestiečių ar miesto svečių, kurie Kėdainių miesto parke ar Babėnų miške leidžia laiką su vaikais, nė neįtaria, kad jų pamėgtos pasivaikščiojimo vietos kažkada buvo itin slapti sovietiniai kariniai objektai, vis dar saugantys Šaltojo karo paslaptis.

Istorikas bei gidas Vaidas Banys, tyrinėjantis karybos istoriją šiuo metu siūlo 4 temines ekskursijas. Pažintinių pėsčiųjų žygių ir išvykų automobiliais metu nuošaliuose kariniuose statiniuose galima apžiūrėti „dembelių“ grafiti „galeriją“, iliustruojančią įspūdingą Kėdainiuose tarnavusių sovietinės kariuomenės kareivių geografiją, raketinės bazės miestelio liekanas bei požeminius angarus Josvainių miške.

O Kėdainių mieste galima pamatyti net keletą buvusių sovietinių uždarų karinių ir civilinių miestelių teritorijų: karių „garnizoną“, karininkų šeimoms suprojektuotą miestelį („gorodoką“), karinės aviacijos transporto pulko (aerodromo) įgulos ir personalo aptarnavimo uždarą urbanistinį kompleksą su lakūnų stadionu, eskadrilės štabu ir kitais statiniais. Daugiau informacijos čia.

Sovietinių manevrų prie Nemuno aidas

Sovietiniu laikotarpiu prie Nemuno labai dažnai vykdavo įvairūs kariniai manevrai: per upę karinė technika būdavo perkeliama pontoniniais tiltais, lankose važinėdavo tankai, skraidydavo malūnsparniai. 1971 m. ties Jurbarku buvo įrengtas tarptautinis karinių pratybų poligonas.

Dabar čia organizuojama teminė ekskursija „Sovietų manevrai prie Nemuno. Jurbarkas – Smalininkai“. Turistai kviečiami apžiūrėti likusių karinių įrenginių, Smalininkų Senovinės technikos muziejuje sužinoti, kaip veikė įvairios karinio ryšio priemonės, išgirsti tų įvykių liudininko pasakojimą apie atominio karo imitaciją.

Palankinės kaime (Šakių r.) galima užlipti ant piliakalnio, kuris buvo supiltas prieš 40 metų ir padengtas asfaltu, kad aukšto rango kariškiai galėtų stebėti mūšio lauką. Pietums ekskursijos dalyvių laukia ant laužo virta kareiviška košė, galimybė nusifotografuoti su sovietiniu fotoaparatu. Daugiau informacijos čia.

Teminės ekskursijos Šaltojo karo pėdsakais

Ryšininkų batalionas su galimybe pasirinkti kulkų ir gilzių, branduolinių raketų paleidimo bazė ir apleistas karinis miestelis, požeminis branduolinių galvučių surinkimo cechas... Keliauti po šiuos ypatingai slaptus karinius sovietinius objektus ir patirti istoriją ne per muziejaus stiklą siūlo Praeities žvalgas. Beje, visą dieną trunkančios ekskursijos metu dalyviai gauna ir karinį maisto davinį.

Kita stotelė – sostinė. Vilnius – ne tik barokinis Senamiestis. Sovietų okupacija miesto veide paliko ryškų randą. Į ekskursijas po tamsiojo turizmo vietas kviečia „Dark Tourism“ (po KGB kalėjimą, sovietinį Vilnių), taip pat „Vilnius with Locals“, savarankiški turai galimi su „Neakivaizdiniu Vilniumi“.

Per barzdą varvėjo: nuo čeburekų iki spurgų

Kai kuriuose miestuose tebeveikia maitinimo vietos, tarsi įšalusios laike: legendinė „Spurginė“ Kaune tebeverda spurgas su mėsa arba džemu pagal keturių dešimtmečių receptą. Seniausioje miesto šašlykinėje „Žaliukė“ iešmai sukami jau nuo 1966 m., o valgykla Laisvės alėjoje prie Soboro skaičiuoja jau pusę amžiaus. Sovietinis interjeras taip pat atkurtas bare „Godo“ bei kavinėje „Mėnulis Retro“.

Vilniuje galima paragauti nuo 1969 m. gaminamo sultinio su pyragėliais sriubos namuose „Sultiniai“, čeburekų „Čeburėkinėje“, išgerti arbatos 70-ųjų Vilniumi alsuojančioje kavinėje „Planeta“ seniausiame sostinės kino teatre „Skalvija“ arba užsukti į vieną iš valgyklų, kuriose maitinosi ne viena karta.