Gyvenimas

2020.10.15 21:55

Lytinis gyvenimas po infarkto – susilaikyti ar suaktyvinti?

LRT.lt2020.10.15 21:55

Neseniai Izraelio mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad infarktą patyrę žmonės gali padidinti ilgalaikio išgyvenamumo galimybes grįždami prie įprasto seksualinio aktyvumo, rašo CNN.

Kaip savo tekste rašo žurnalistas Jackas Guy, patyrę infarktą daugelis žmonių atsisako lytinio aktyvumo baimindamiesi, kad tai gali sukelti dar vieną priepuolį. Tačiau moksliniame leidinyje „European Journal of Preventive Cardiology“ paskelbto tyrimo išvadose rašoma, kad seksualinis gyvenimas kaip tik gali padidinti išgyvenamumo rodiklius.

Tyrėjai apie 20 metų stebėjo 495 poras ir nustatė, kad tiems, kurie per pirmuosius šešis mėnesius po širdies priepuolio išlaikė ar padidino savo lytinį aktyvumą, rizika mirti nuo infarkto buvo 35 proc. mažesnė nei tiems, kurie visiškai ar iš dalies atsisakė lytinių santykių.

„Seksualumas ir lytinis aktyvumas yra žmogaus geros savijautos požymiai, – pranešime spaudai cituojamas tyrimo autorius, Tel Avivo universiteto profesorius Yarivas Gerberis. – Netrukus po patirto širdies priepuolio seksualinį gyvenimą atnaujinęs asmuo greičiausiai save suvokia kaip sveiką, įvairiapusiškai funkcionuojantį, jauną ir energingą žmogų. Tai gali apskritai pastūmėti sveikesnio gyvenimo būdo link.“

Anot mokslininkų, nors staigus fizinis krūvis, kaip antai lytinis aktas, gali sukelti širdies priepuolį, reguliarus fizinis aktyvumas sumažina ilgalaikę širdies problemų riziką.

„Jeigu jūsų arterijos švarios, kraujotaka gera, ypač vyrų atveju, erekcija visada bus kokybiška, nes ten viskas priklauso nuo kraujotakos. Bet moterims lygiai tas pats: dubens, mažojo dubens aprūpinimas krauju palaiko gerą lytinę funkciją“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ yra sakęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

495 tirti pacientai buvo 65 metų amžiaus ir jaunesni, dėl pirmojo širdies priepuolio į ligoninę pakliuvę 1993 m. Vidutinis jų amžius siekė 53 metus, 90 proc. tirtų asmenų buvo vyrai. Tyrėjai nustatė, kad per 22 metus 211 pacientų, arba 43 proc. visų tirtųjų, mirė.

Siekdami nustatyti mirties rizikos skirtumus abejose grupėse, jie atsižvelgė į tokius veiksnius kaip nutukimas, fizinis aktyvumas ir socialinė bei ekonominė būklė ir nustatė, kad sumažėjęs mirštamumas iš esmės sietinas su mažesniu mirtingumu ne nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o pavyzdžiui, nuo vėžio. Kitaip tariant, tie žmonės tiriamųjų grupėje, kurie mirė, dažniausiai sirgo ir gretutinėmis ligomis.

Y. Gerberis sako, kad žmonėms, kurie be didesnių sunkumų gali užlipti laiptais, bėgioti ar nueiti porą kilometrų, yra pakankamai saugu grįžti į įprastas lytinio gyvenimo vėžias. „Pacientai turėtų grįžti prie įprasto seksualinio aktyvumo kaip įmanoma greičiau, – CNN sakė Y. Gerberis. – Geriausia tai būtų padaryti per pirmąsias kelias dienas, vos grįžus iš ligoninės.“

Visgi kiekvienas pats turėtų nuspręsti, koks laikas jam yra tinkamiausias, atsižvelgiant į širdies priepuolio sunkumą ir komplikacijas, tokias kaip širdies nepakankamumas ar prieširdžių virpėjimas, todėl, kilus klausimų, reikėtų kreiptis į savo gydytoją, pridūrė Y. Gerberis.

Ir nors šio tyrimo metu nebuvo analizuojamas idealus lytinių santykių dažnumas, Y. Gerberis CNN sakė, kad net ir nedidelis dažnumas, pavyzdžiui, rečiau kaip kartą per savaitę, yra siejamas su geresniais išgyvenamumo rodikliais lyginant su visišku lytinių santykių nebuvimu.

Y. Gerberis atkreipia dėmesį į tai, kad palyginti jaunas tyrimo dalyvių amžius ir nedidelis jame dalyvavusių moterų procentas šiek tiek apriboja tyrimo rezultatų patikimumą vyresnių asmenų ir moterų atveju. Jis taip pat pabrėžia, kad seksualinis aktyvumas toli gražu nėra vienintelis veiksnys, turintis įtakos išgyvenamumo rodikliams.

„Siekiant išlaikyti reguliarų lytinį aktyvumą, svarbų vaidmenį vaidina įvairūs fiziniai, psichologiniai ir geros savijautos kriterijai, – aiškina jis. – Atsižvelgiant į tai, paties seksualinio aktyvumo nauda vis dar išlieka diskutuotinas klausimas.“

Taip pat skaitykite