Gyvenimas

2020.10.13 21:24

Kaip kovoje su COVID-19 pasitarnauja eteriniai aliejai ir koks dezinfekantas suės ne tik virusus, bet ir odą?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.10.13 21:24

Jei tik įprastumėte neliesti veido, ką per valandą to nė nejausdami padarote vidutiniškai 16 kartų, iškart sumažintumėte riziką užsikrėsti COVID-19. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorius Alvydas Unikauskas pataria išsitepti pirštų galus eteriniu aliejumi – jis padės prisiminti, kad veido liesti rankomis nevalia.

Neskaičiuodami darbo valandų ir išlieto prakaito medikai kovoja už kiekvieno iš mūsų gyvybę, kasdien stoja akistaton su COVID-19 virusu, kad galėtume ramiau gyventi. Laidos „Klauskite daktaro“ komanda ir gydytojai primena, kaip saugotis nuo infekcijos, ir aiškina, kuris dezinfekcinis skystis efektyviausiai sunaikina virusą.

Efektyvios priemonės saugotis nuo COVID-19

1. Nelieskite veido

„Žmogus per valandą savo veidą paliečia vidutiniškai 16 kartų. Ir tai vyksta nejučiomis, todėl, kad ir kaip dažnai plaunate rankas, stenkitės veido neliesti. Vienas blogiausių įpročių mūsų gyvenime – tai įprotis liesti savo veidą. Nei lieskite patys, nei per daug leiskite jį čiupinėti kitiems.

Vienas iš būdų tai padaryti – ant pirštų galų užsitepti eterinių aliejų. Vos tik ranka priartės prie veido, jūs pajusite kvapą ir prisiminsite, kad liesti veido negalima. Patikinu, po kelių dienų priprasite to nedaryti“, – kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas.

Iš fronto linijos: greitosios pagalbos medikai pasidalino patarimais, kaip saugotis nuo koronaviruso

2. Tinkamai plaukite rankas

Laikytis saugios distancijos, dėvėti kaukes ir dažnai plauti rankas – trys taisyklės, kurias girdime kiekvieną minutę būdami parduotuvėje ar važiuodami viešuoju transportu. Autobusuose ligas pernešančių mikrobų ypač daug, todėl tik prie ko nors prisilietę turime nusiplauti rankas. Rankų plovimas – viena pagrindinių apsisaugojimo priemonių nuo visų infekcijos šaltinių.

Cinko turintys produktai – puikus būdas imunitetui palaikyti. Tikrai puikus cinko šaltinis yra moliūgų sėklos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus dezinfektologas Jonas Antanavičius primena, kad rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, grįžus iš parduotuvės, lauko – visada, kai jos matomai nešvarios, o dabar, pandemijos metu, palietus bet kokį paviršių, nes koronavirusas ant jų išsilaiko gana ilgai.

„Rankas reiktų plauti muilu, vandeniu. Tinka ir dezinfekcinis skystis, bet jeigu rankos yra matomai nešvarios, suteptos, tai jas pirmiausia reikėtų nusiplauti vandeniu ir muilu“, – pažymi jis.

Specialistai informuoja, kad rankas reikia plauti po tekančiu vandeniu užpylus nemažai skysto muilo arba gerai išmuilavus įprastu. Šią procedūrą atlikti reikia mažiausiai 20 sekundžių, po to – kruopščiai rankas nuskalauti ir nusausinti. Jei viešoje vietoje palietėte paviršių, stenkitės iki plovimo neliesti veido, kaukės, ypač venkite kontaktų su akimis ir nosimi, o kol neturite galimybės pasinaudoti vandens čiaupu ir muilu, gelbsti dezinfekcinis skystis.

3. Palaikykite imuninės sistemos veiklą

Vilniaus skubios medicinos pagalbos medikas Karolis Ručys pataria imunitetą stiprinti kad ir liaudiškomis priemonėmis: imbieru, citrina, medumi, Kajeno paprikomis.

„Sutarkuojame imbierą, išspaudžiame citriną, viską sudedame į indelį ir dedame į šaldytuvą. Vartoti reikėtų kasdien po vieną arbatinį šaukštelį“, – pasakoja jis.

4. Vartokite cinko turinčių maisto produktų

„Cinko turintys produktai – puikus būdas imunitetui palaikyti. Tam, kad gautumėte pakankamą cinko kiekį valgant vien vištieną, reikėtų suvalgyti pusantros vištos – tokį kiekį įveiktų ne kiekvienas ir tiek valgyti nerekomenduoju. Beje, austrės taip pat tinka, tik ne visi jas mėgsta. Tikrai puikus cinko šaltinis yra moliūgų sėklos“, – teigia A. Unikauskas.

5. Dezinfekuokite darbo vietą

Dar vienas geras patarimas siekiant apsisaugoti nuo plintančių infekcijų – reguliarus darbo vietos dezinfekavimas. Tam svarbu naudoti valiklius alkoholio pagrindu.

O ar žinote, kokia dezinfekcinė priemonė geriausiai pašalina mikrobus nuo jūsų rankų? Koks dezinfekcinis skystis mažiausiai dirgina odą ir ką reikėtų žinoti jį renkantis?

„Klauskite daktaro“ tyrimas: koks dezinfekcinis skystis efektyviausias ir ką reikia žinoti jį renkantis?

„Visuose tuose skysčiuose yra veiksmingų medžiagų. Europos Sąjungoje, jeigu ir dedama kokių nors pavojingų skysčių ar medžiagų, tai leistinos dozės neviršijamos. Aišku, nereikia persistengti. Visi žino, kad kovoti su koronavirusu galima naudojant spiritinius etanolinius tirpalus. Minimali koncentracija turi būti apie 60 proc., rekomenduojama – apie 70 proc.“, – sako Vilniaus universiteto Organinės chemijos fakulteto profesorius dr. Albinas Žilinskas.

Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi formulę, pagal kurią pagaminti dezinfekciniai skysčiai iš karto nužudo ant rankų ar paviršių patekusį koronavirusą. Pagal formulę į sudėtį turi įeiti 80 proc. etanolio, glicerolio ir vandenilio peroksido. Visgi dažnai naudodami tokį dezinfekcinį skystį jaučiame, kaip rankų oda įsitempia, tampa nemalonu ją liesti, o kartais oda gali taip išsausėti, kad net šerpetoja.

Šiuo metu turime ypač didelį srautą pacientų su šiomis būklėmis: alerginiu kontaktiniu dermatitu, iritaciniu dermatitu, gali būti tiesiog atopinio dermatito paūmėjimas.

Rankų oda turi nematomą apsauginę plėvelę, sudarytą iš įvairių organinių junginių baltymų, riebalų ir kitų dalykų. Santaros klinikų dermatologė patvirtina, kad veikliosios dezinfekcinio skysčio medžiagos plėvelę tirpdo ir gali sukelti odos problemų ar net ligų.

„Deja, šiuo metu turime ypač didelį srautą pacientų su šiomis būklėmis: alerginiu kontaktiniu dermatitu, iritaciniu dermatitu, gali būti tiesiog atopinio dermatito paūmėjimas ir visa kita, kas yra susiję su odos sausumu“, – dėmesį atkreipia Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro medicinos gydytoja Iveta Gylienė.

Anot kosmetikos gamintojų atstovės dr. Justinos Rukšnaitės, jeigu dezinfekuoti rankas tenka dažnai, rekomenduojama rinktis higieninį rankų gelį, kurio sudėtyje yra drėkinamųjų medžiagų, kaip glicerino ar alavijų gelio. Šios medžiagos padeda rankoms būti ne tik apsaugotoms, bet jas ir sudrėkina.

Specialistai tikina, kad priemonės konsistencija antibakteriniam poveikiui įtakos neturi – tai greičiau įpročio reikalas. Pavyzdžiui, gelinį dezinfekantą dažniau renkamasi vaikų rankoms valyti, nes jis taip greitai nenuteka kaip skystas. Visgi kaip išsirinkti, kuo dezinfekuoti rankas, kas turi būti nurodyta sudėtyje ir ar visi dezinfekciniai skysčiai yra vienodai efektyvūs?

„Iš esmės užtenka etanolio ir vandens. Kad patraukų pirkėją, kas naudojama? Spalva, kvapas... Čia jau kiekvieno valia pasirinkti, kas kam patinka“, – kalba A. Žilinskas.

Efektyvu, kvapnu, gražu, bet būtent dezinfekcinio skysčio priedai gali būti dirglios ir sergančios odos priežastis. I. Gylienės teigimu, dirginimo reakciją gali sukelti ne tik pati dezinfekcinė medžiaga, kuri skirta apsaugoti mus nuo patogeninių mikroorganizmų, bet ir kitos medžiagos, priedai, esantys sudėtyje, pavyzdžiui, parabenai, naudojami kaip konservantai, ar kvapikliai.

Specialistai vieningai sutaria, kad pandemijos ir siaučiančių ligų laikotarpiu rankų higiena yra galingiausias skydas nuo virusų. Dezinfekcinis skystis yra tik papildoma alternatyva, jei nėra galimybės nusiplauti rankų vandeniu ir muilu. O kad rankos nedirgtų ir nesausėtų, patariama jas gausiai tepti riebiu kremu ir nakčiai užsimauti medvilnines pirštines.

Plačiau – spalio 5 ir 8 d. laidų „Klauskite daktaro“ įrašuose.

Parengė Indrė Motuzienė.

Iš fronto linijos: greitosios pagalbos medikai pasidalino patarimais, kaip saugotis nuo koronaviruso
„Klauskite daktaro“ tyrimas: koks dezinfekcinis skystis efektyviausias ir ką reikia žinoti jį renkantis?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt