Gyvenimas

2020.10.16 09:16

Gestų kalba konsultuojanti psichologė – apie kurčiųjų požiūrį į pagalbą ir galimybes ją gauti

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.10.16 09:16

Rugsėjį pasipildė lietuvių gestų kalba pagalbą teikiančių psichologų gretos, tačiau pastarąjį pusmetį padaugėjo ir besikreipiančiųjų pagalbos. Nors kurtieji džiaugiasi galimybe konsultuotis be tarpininkaujančio vertėjo – neretai kiekvieną konsultaciją vis kito, – panašiai kaip ir girdintieji, jie į psichologo kabinetą dažnai pasibeldžia tik tada, kai problema tampa išties didelė, sako psichologė Donata Lukošienė.

Pirmą sykį su lietuvių gestų kalba Lietuvos kurčiųjų draugijos projektų vadovė psichologė D. Lukošienė susipažino prieš dešimtmetį. Vytauto Didžiojo universitete studijuodama psichologijos bakalaurą, lietuvių gestų kalbos ji ėmė mokytis kaip pasirenkamojo dalyko. „Iki tol nieko apie ją nežinojau, nepažinojau ir kurčiųjų“, – portalui LRT.lt sako D. Lukošienė.

Nors iš pradžių nesitikėjo, kad išmoktą kalbą taip greitai pritaikys profesinėje srityje, vieną dieną, psichologijos žinias gilindama magistrantūroje, D. Lukošienė sulaukė kvietimo padirbėti su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais.

„Viena Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro psichologė išvyko į užsienį, tad buvo ieškoma, kas ją pakeistų. Kadangi buvau lankiusi gestų kalbos paskaitas, sulaukiau pasiūlymo išbandyti šias pareigas. Taip, studijuodama magistrantūroje, kartu pradėjau dirbti“, – prisimena pašnekovė.

Iš tiesų niekada nebuvau pagalvojusi, kad dirbsiu su kurčiaisiais, bet dabar neįsivaizduoju, kur kitur galėčiau būti.

Nors darbo pasiūlymas buvo netikėtas, D. Lukošienė atvirauja, kad dabar nė neįsivaizduoja, kokiu kitu keliu būtų pasukusi: „Iš tiesų niekada nebuvau pagalvojusi, kad dirbsiu su kurčiaisiais, bet dabar neįsivaizduoju, kur kitur galėčiau būti.“

Psichologinę pagalbą lietuvių gestų kalba D. Lukošienė teikia nuo 2012-ųjų, o nuo šio rugsėjo su dar trimis psichologėmis prisidėjo prie naujo Lietuvos kurčiųjų draugijos projekto. Keturios specialistės tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu visoje Lietuvoje teikia nemokamą individualią ir grupinę psichologinę pagalbą gestų kalba klausos negalią turintiems žmonėms.

Yra ir kuo pasidžiaugti, ir ko pasimokyti

Anksčiau psichologinę pagalbą kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, talkinant gestų kalbos vertėjams, teikė ir iki šiol tebeteikia ir gestų kalba nešnekantys psichologai.

„Vis dėlto konsultacija gestų kalba yra tiesioginė, be tarpininkų, todėl dažnai kurtiesiems ji priimtinesnė. Tada jie gali atsiverti, laisvai bendrauti ir jaustis suprasti. Nors vertėjai privalo užtikrinti konfidencialumą, kurtieji ne visada tuo tiki, jie turi savo simpatijų ir antipatijų. Beje, dažniausiai kiekvieną konsultaciją verčia vis kitas vertėjas, o tai klientui gali pasirodyti nepatikima“, – sako D. Lukošienė.

Pastebime psichologinės pagalbos gestų kalba poreikį, kurtieji džiaugiasi galimybe ja pasinaudoti.

Šių metų rugsėjo pradžioje Lietuvos kurčiųjų draugija pasidalijo žinia, kad nuo šiol nemokamą psichologinę pagalbą lietuvių gestų kalba visiems norintiesiems vietoj vienos psichologės teiks net keturios. Tai nemažas žingsnis į priekį, džiaugiasi D. Lukošienė.

„Nuo rugsėjo Lietuvos kurčiųjų draugija turi keturias gestų kalba konsultuojančias psichologes. Iki šiol dirbo viena psichologė ir tik nuotoliniu būdu. Psichologų, dirbančių su kurčiaisiais, Lietuvoje yra ir daugiau, tačiau jie dirba konkrečiose įstaigose, pavyzdžiui, mokyklose ar kurčiųjų reabilitacijos centruose, vadinasi, teikia paslaugas tik tam tikrai grupei žmonių. Lietuvos kurčiųjų draugijos tikslas buvo šias paslaugas išplėsti, padaryti prieinamas, kai to labiausiai reikia.

Pastebime psichologinės pagalbos gestų kalba poreikį, kurtieji džiaugiasi galimybe ja pasinaudoti. Džiaugiasi ir įvairių institucijų specialistai, pavyzdžiui, socialinių paslaugų centrai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, nes jau turi kur nukreipti žmones, turinčius klausos negalią“, – dėsto D. Lukošienė.

Klausos negalią turintys žmonės, kaip ir dauguma girdinčiųjų, jautriai išgyvena pandemijos laikotarpį dėl nežinomybės, nesaugumo, sklindančios dezinformacijos, vienišumo.

Šiais pasiekimais tikrai galime pasidžiaugti, sako pašnekovė. Vis dėlto psichologinė pagalba gestų kalba – palyginti nauja sritis kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei, todėl dar yra kur stiebtis, tiek atsigręžiant į užsienio praktiką, tiek mokantis iš Lietuvos psichologų.

„Pavyzdžiui, įprastai psichologai dirba skirtingose srityse, su skirtingo amžiaus klientais ar temomis, į kurias gali pasigilinti ir dirbti nuosekliai. Kalbant apie pagalbą kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, dabartinėje situacijoje nėra pakankamai psichologų, kad galėtume skirstytis pagal darbo kryptis.

Taip pat labai trūksta psichologinių grupių gestų kalba ir pagalbos priklausomybių turintiems kurtiesiems. Tai specifinės paslaugos, kurios turi būti teikiamos remiantis kurtiesiems tinkama metodika. Kol kas tinkamų formų šiose srityse dar tik ieškome“, – kalba D. Lukošienė.

Šiuo laikotarpiu į psichologą kurtieji dažniau kreipiasi dėl nerimo, vienišumo, šeimos konfliktų, smurto artimoje aplinkoje, priklausomybių problemų, tačiau tai būdinga ir girdintiems žmonėms.

Per pandemiją psichologinės pagalbos poreikis išaugo

Darbo patirties ir girdinčiųjų bendruomenėje įgijusi psichologė D. Lukošienė pasakoja, kad tiek girdintiesiems, tiek kurtiesiems ir neprigirdintiesiems kylančios problemos, dėl kurių jie nutaria kreiptis į psichologą, panašios. Vis dėlto per šiemet užgriuvusią pandemiją kurtieji susidūrė ne tik su psichologinės būklės svyravimais, – dėl fizinio kontakto apribojimų dalis žmonių neteko ir specialistų pagalbos.

„Klausos negalią turintys žmonės, kaip ir dauguma girdinčiųjų, jautriai išgyvena pandemijos laikotarpį dėl nežinomybės, nesaugumo, sklindančios dezinformacijos, vienišumo. Negaudami išsamios informacijos, sunkiai ją suprasdami, kurtieji taip pat neteko specialistų pagalbos – socialinės reabilitacijos, atvejo vadybos, vertimo paslaugos buvo teikiamos nuotoliniu būdu, o tai ne visiems žmonėms prieinama ar tinkama.

Šiuo laikotarpiu tikrai padaugėjo besikreipiančiųjų į psichologą. Kurtieji dažniau kreipiasi dėl nerimo, vienišumo, šeimos konfliktų, smurto artimoje aplinkoje, priklausomybių problemų, tačiau tai būdinga ir girdintiems žmonėms“, – sako D. Lukošienė.

Žinių psichologijos temomis kurtiesiems labai trūksta, o galimybių tų žinių gauti – labai mažai.

Į kovą su stigmomis

Kurtiesiems trūksta ne tik žinių psichologijos temomis, bet ir galimybių jų gauti, sako psichologė D. Lukošienė. Todėl, be vedamų konsultacijų, su psichologija susijusius patarimus ji mielai dalija ir feisbuke.

Socialiniame tinkle specialistė dalijasi gestų kalba vedamais vaizdo įrašais ir patarimais, kaip tvarkytis su stresu, nuraminti protą ir kūną. D. Lukošienė veda ir psichologijos paskaitas, į jas sparčiai išgraibstomos visos vietos.

„Žinių psichologijos temomis kurtiesiems labai trūksta, o galimybių tų žinių gauti – labai mažai. Todėl atsirado feisbuko puslapis „Psichologija gestų kalba“, o dabar – ir galimybė konsultuotis iš bet kurio Lietuvos kampelio.

Kadangi pagalba gestų kalba Lietuvos kurčiųjų draugijoje teikiama trečius metus iš eilės, pastebime, kad poreikis tikrai didėja, nes žmonės apsipranta, vis dažniau išdrįsta kreiptis. Dabar, kai padidėjo psichologų skaičius ir dirbame keturios, tikimės, kad šią sritį dar labiau išjudinsime“, – viliasi D. Lukošienė.

Kurčiųjų ir girdinčiųjų požiūris į psichologinę pagalbą yra gana panašus. Dalis klientų kreipiasi paraginti kitų arba kai problema yra didelė ir įsikiša kitos institucijos.

Vis dėlto psichologė sako, kad tarp kurčiųjų, panašiai kaip tarp girdinčiųjų, vizitas į psichologo kabinetą neretai tebelaikomas gėdos keliu.

„Kurčiųjų ir girdinčiųjų požiūris į psichologinę pagalbą yra gana panašus. Dalis klientų kreipiasi paraginti kitų arba kai problema yra didelė ir įsikiša kitos institucijos. Kurčiųjų bendruomenei svarbus psichologo pažinojimas, labai daug lemia pirmas kontaktas, kai žmogus pamato, ar pavyks susikalbėti, ar bus suprastas. O jeigu jau patiko ir padėjo, gali rekomenduoti visiems savo pažįstamiems“, – kalba psichologė.

Vis dėlto bendrai kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų gyvenimo kokybė gerėja, džiaugiasi D. Lukošienė. Jie tampa vis labiau matomi, dažniau atsižvelgiama į jų poreikius. „Kurčiųjų bendruomenei siekiama pritaikyti vis daugiau paslaugų, beje, atrodo, kad vis noriau kurčiuosius įdarbina ir įmonės. Dideli pastarųjų metų pasiekimai – gestų kalbos vertimas 24/7 ir programėlė 112, kai pagalbą išsikviesti galima gimtąja gestų kalba.

Be politinio lygmens pokyčių, matyčiau ir visuomenės požiūrio kaitą: vis daugiau girdinčių žmonių domisi gestų kalba, mokosi jos, klausia, kuo ir kaip gali prisidėti, netgi savanoriauja kurčiųjų organizacijose“, – pasakoja D. Lukošienė.

Kasdien mokausi matyti pasaulį per kitokio mąstymo prizmę ir vis kuriu naujas idėjas, ką dar naujo ir įdomaus galiu pasiūlyti šiai bendruomenei.

Neatsibostantis iššūkis

Kone dešimtmetį su kurčiaisiais dirbanti D. Lukošienė sako kasdien besimokanti vis kitaip matyti pasaulį, o didžiausias apdovanojimas jai – jausmas, kad yra naudinga ir reikalinga.

„Kasdien mokausi matyti pasaulį per kitokio mąstymo prizmę ir vis kuriu naujas idėjas, ką dar naujo ir įdomaus galiu pasiūlyti šiai bendruomenei. Tai nuolatinis iššūkis, kuris nenusibosta“, – kalba psichologė ir priduria: kurtieji – tokie pat žmonės, kaip ir girdintieji.

Pirmą sykį susitikus su kurčiuoju, svarbiausia nesutrikti ir ieškoti tinkamų būdų, kaip susikalbėti, paaiškina D. Lukošienė: „Ramiai pakartoti, jeigu ko neišgirdo ar nesuprato, parašyti ant lapo ar telefone, o gal pasinaudoti nuotoliniu gestų kalbos vertimu. Jeigu teikiate paslaugas ir norėtumėte jas pritaikyti klausos negalią turintiems žmonėms arba svarstote, kodėl kurtieji niekada į jus nesikreipė, visada galite susisiekti su Lietuvos kurčiųjų draugija arba savo miesto kurčiųjų organizacija, jų darbuotojai mielai padės.“

Taip pat skaitykite